RENGINIAI
Alma ČEKANAUSKIENĖ
PALAPINIŲ ŠALYJE
Birželio 28 - liepos 5 d. Kurtuvėnų regioniniame parke (Šiaulių raj.), šalia Pašvinio ežero, vyko Lietuvos skautijos Šiaulių krašto stovykla, į kurią suvažiavo apie 150 vaikų iš visos Šiaulių apskrities. Tarpininkaujant skautų tarybos narei Eglei Verseckaitei, kaip ir praėjusią vasarą (žr. "Mūsų žodį", 2001 m. Nr.8), taip ir šiemet į stovyklą buvo pakviesta grupė vaikų, turinčių regos sutrikimų. Stovyklauti noriai sutiko 15-17 metų amžiaus vaikai, besimokantys Kelmėje, Pakruojyje, Radviliškyje bei Šiauliuose. Iš Vilniaus A. Jonyno vidurinės mokyklos grupėje buvo dviese - Evaldas ir Vitalijus. Grupei vaikų su regėjimo sutrikimais šiemet sėkmingai vadovavo taip pat ir Paulius Kalvelis (buvęs A. Jonyno mokyklos auklėtinis), pastaruoju metu Šiaulių universitete studijuojantis spec. pedagogikos ir kūno kultūros specialybę.
Tinkamai įsikurti bei įrengti stovyklavietę mūsų vaikai mokėsi iš skautų - juk viskas taip įdomu, neįprasta. Aurimas, Irmantas, Paulius, Raimonda, Lina ir Toma ieškojo laužui sausuolių, Vita ir Marius sumeistravo "malkinę". Evaldas ir Vitalijus padėjo skautams ręsti vartus bei aptvėrė pastovyklės teritoriją. Bendromis stipresniųjų berniukų pastangomis prie laužavietės buvo atritinti rąstai - taip įkūrėme bendrą visų susirinkimų vietą, kuri vėliau tapo svarbiausia mūsų bendravimo, poilsio bei visų susibūrimų vieta: čia aptarinėjome rytdienos planus, dalijomės valgiu (ir laužo dūmais), džiovinome savo apdarus, dainuodavome, juokaudavome arba svajodavome.
Vaikams labai patiko skautų organizuota programa, tad jie stengėsi dalyvauti visur: žygiuose ir žaidimuose, religinėse valandėlėse ir amatininkų užsiėmimuose, valgio gaminime ir aplinkos tvarkymo darbuose, organizuojant pasirodymus ir kuriant "drabužius" riteriams - niekur nenorėdami atsilikti nuo savo bendraamžių-skautų, nelaukdami nuolaidų.
Kadangi stovykloje viskas buvo pakankamai gerai organizuota, jokių didesnių problemų nekilo ir mūsų vaikams: nesiskundė jie ir neaimanavo, kai sušlapdavo lyjant arba pavargdavo, kai reikėdavo gintis nuo uodų, kai palapinėse nuolat "svečiuodavosi" būriai miško skruzdėlių. Visa tai vaikai laikė dėmesio nevertomis smulkmenomis, palyginti su tuo, ką patyrė geriausio, - su daugybe naujų įspūdžių, galimybe susirasti draugų.
Norisi pasidžiaugti, kad neįgalių vaikų grupė šiemet buvo išties pamaloninta: patyrėme dėmesį ne tik iš pačių skautų, mus šefavusios Kuršėnų L. Ivinskio draugovės (ačiū jiems!), bet sulaukėme kitų gerų žmonių pagalbos. Su dėkingumu supratome, jog į stovyklą esame pakviesti (bei finansuojami) tikrai geranoriškų žmonių iš Švedijos (visų mūsų vaikų vardu jiems - nuoširdus ačiū!). Vėliau, jau rinkdami grupę, vadovai surado rėmėjų ir savo gyvenamoje vietoje, Krašto apsaugos struktūrose. Šiaulių kunigaikščio Vaidoto motorizuoto pėstininkų bataliono vadams pritarus, gavome iš jų pasiskolinti palapinių ir miegmaišių. Be to, paslaugūs kariškiai ne tik nugabeno prie ežero visą reikalingą inventorių, atvežė geriamo vandens, bet ir sutiko pavėžėti iki stovyklavietės vaikus, patys pastatė palapines. Mat jos buvo tokios didelės (tiesiog ne mūsų jėgoms), tačiau gana patogios, netgi esant lietingam orui. Supratingiems krašto apsaugos vyrams - mūsų vaikų skautiškas valio! Visais mūsų grupės vaikų organizaciniais reikalais Šiauliuose nuolat domėjosi ir LASS Šiaulių ir Tauragės apskričių tarybos darbuotojai, todėl šios visuomeninės organizacijos vadovų geranoriškumo dėka išvykome apsirūpinę ir nedideliais prizais-dovanėlėmis, ir kukliais suvenyrais savo naujiesiems draugams.
