PORTRETAS

Juozas EŽERSKIS

EDVARDO METŲ SODAS


Gegužės pabaiga. Jau nužydėjo alyvos, kaštonai, nubiro žiedai obelų, ir jos, užmezgusios vaisius, augina būsimąjį derlių. Nuščiuvo pavasarinis gamtos šėlsmas ir prasideda ramybės, brandos metas. Tačiau juk greitai prabėgs gražuolė vasara, ją pakeis darbštusis ruduo, o šį - rūsčioji žiema. Taip sukasi amžinas gamtos ratas į savo sūkurį įtraukdamas ir žmogų. Iš pragyventų metų išauga gražus metų sodas, jubiliejiniu vadinamas.

Edvardas ŽakarisGegužės 25 d. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos veikėjui, politikui, Šiaulių įmonės direktoriui Edvardui Žakariui sukako 50 metų, iš kurių didžioji dalis pragyventa neregio pasaulyje. Jubiliejus yra gera proga ne tik žmogų pasveikinti, bet ir su juo geriau susipažinti.

Edvardas Žakaris gimė Šilutės rajone, Pagėgiuose, tarnautojų šeimoje. Jo tėvas - teisininkas, motina - pedagogė. Tėvai dažnai keldavosi iš vienos vietos į kitą, kol pagaliau šeima įsikūrė Kelmėje, kur pragyveno 28 metus. Edvardas pradinę mokyklą pradėjo lankyti Plungėje. Vėliau baigė Kelmės 1-ąją vidurinę mokyklą. Mokėsi gerai - brandos atestate tik du ketvertai. Buvo labai pareigingas ir darbštus vienturtis sūnus. Baigęs vidurinę Edvardas įstojo į Lietuvos žemės ūkio akademiją, čia neakivaizdiniu būdu studijavo žemės ūkio ekonomiką. Jau būdamas bemaž neregys, jis labai gerai išlaikė valstybinį egzaminą, sėkmingai apgynė diplominį darbą. Galėjo Edvardas mokytis ir dieniniame skyriuje, tačiau dar mokykloje smarkiai pablogėjo jo regėjimas, reikėjo geros akių priežiūros, gydymo. Baigęs vidurinę Edvardas savo mokykloje 3 ar 4 metus dirbo prailgintos grupės auklėtoju, dėstė matematiką. Smarkiai pablogėjus regėjimui, teko šį darbą palikti.

E. Žakario kelias į tuometinę Lietuvos aklųjų draugiją buvo ilgas ir, galima sakyti, netradiciškas. Kaip jau minėjome, jo regėjimas ėmė blogėti dar besimokant vidurinėje mokykloje.

"Nei iš šio, nei iš to per vieną pamoką staiga aptemo kairioji akis", - prisimena Edvardas.

Kol baigė mokyklą, kairioji akis visai užgeso. Pradėjo silpti ir dešinės akies regėjimas. Gydėsi Šiaulių, Kauno, Vilniaus, Odesos, Maskvos, Kijevo akių ligoninėse ir klinikose. Taip besigydant bėgo metai. Edvardas vis tikėjosi po kokios sėkmingos operacijos vėl praregėti ir, matyt, dėl to į LAD nestojo, nes, kaip sakoma, viltis miršta paskutinė. Tik 1984 m. gegužės mėn. jis tapo LAD nariu ir netrukus buvo išrinktas LAD Kelmės rajono valdybos pirmininku. E. Žakaris buvo stropus, pareigingas, jautrus vadovas. Darbų buvo per akis: vienam reikėjo kuro parūpinti, antram stogas prakiuro ar kaminas rūksta, trečiam reikalinga skubi materialinė ar moralinė pagalba. Pirmininkui rūpėjo ir saviveiklos, sporto reikalai. Taigi darbuojantis šioje organizacijoje atsiskleidė E. Žakario organizaciniai sugebėjimai. Jie neliko nepastebėti, ir todėl E. Žakaris 1989 m. balandžio mėn. buvo paskirtas dirbti tuometinio Šiaulių gamybinio mokymo kombinato direktoriaus pavaduotoju kadrų ir aklųjų reabilitacijos reikalams. O po poros dienų dar buvo išrinktas LAD Šiaulių tarprajoninės valdybos pirmininku. Tų pačių metų lapkričio mėn. jis tapo LAD centro valdybos prezidiumo, o vėliau - LASS centro tarybos nariu. Juo yra iki šiol. Nuo 1992 m. lapkričio E. Žakaris yra LASS Šiaulių įmonės direktorius. Minėtiems paskyrimams jis buvo teoriškai gerai pasiruošęs, nes išmoko brailio raštą ir 1985 - 1988 m. tuometiniame ŠPI studijavo tiflopedagogiką. Be to, dar vienerius metus lankė vadybos kursus ir taip pat gavo diplomą. Taigi teorinius pagrindus gavo besimokydamas, o patirties įgijo dirbdamas.

- Man pradėjus dirbti įmonės direktoriumi, padėtis buvo sunki: du trečdaliai darbininkų nedirbo, buvo priverstinės prastovos, atlyginimai jiems buvo neišmokėti už 4 mėnesius, - prisimena direktorius. - Problemiška padėtis įmonėje yra ir šiuo metu. Bene didžiausia visų mūsų sąjungos įmonių problema - Vyriausybė neapsisprendžia dėl invalidų įmonių statuso, neapsisprendžia, kokios jos turėtų būti. Šiuo metu LASS įmonės - pelno siekiančios, jos įtrauktos į bendrą konkurenciją visoje ekonominėje erdvėje, o valstybės teikiamos lengvatos nekompensuoja nenašaus invalidų darbo. Užsienio šalyse invalidų įmonės remiamos valstybės arba lengvatomis, arba tiesiogiai finansuojamos. Pavyzdžiui, Olandijoje, kur man teko pabuvoti, yra 150 invalidų įmonių ir visoms joms valstybė skiria iki 85 procentų reikalingų lėšų. Lenkijos vyriausybė taip pat remia invalidų įmones.

E. Žakaris - labai užimtas žmogus, kadangi aktyviai dalyvauja politiniame gyvenime: yra LSDP narys, jos Šiaulių skyriaus pirmininko pavaduotojas, Šiaulių miesto savivaldybės tarybos ir valdybos narys. Šis politikas visada pasisako prieš bet kokį tikrovės lakavimą ir gražinimą, prieš falšą ir faktų iškraipymą.

- Gyvenime daug paradoksalių dalykų. Dažnai gražiai šnekame, o tikrovėje viskas būna kitaip, - sako Edvardas.

Už nuveiktus darbus, principingą poziciją Edvardas ne kartą "Šiaulių krašto" skaitytojų renkamas populiariausiu metų žmogumi, "Šiaulių naujienų" - populiariausiu metų politiku. Apie jį dažnai rašo laikraščiai, jį rodo vietinė televizija.

- LASS neturi būti politizuota, nes pasikeitus valdžiai gali netekti paramos, bet atskiri jos nariai privalo eiti į politiką, nes tik šitaip galima daryti įtaką priimant palankius akliesiems sprendimus, - sako politikas.

Ir išties jau turime pavyzdžių, kaip mūsiškis politikas įtakojo mums naudingų sprendimų priėmimą: žinybiniai LASS kultūros namai buvo perduoti savivaldybei ir dabar yra jos išlaikomi. Daug kartų buvo kėsintasi panaikinti mūsų pastate įsikūrusią "Gubernijos" ambulatoriją, bet įsikišus E. Žakariui to nepadaryta ir ambulatorija išliko. Iškovota pusė etato neregių sporto klubo "Perkūnas" vadovui. Įmonė kasmet atleidžiama nuo nemažo žemės mokesčio. Prie visų čia išvardytų ir neišvardytų pavyzdžių savo "trigrašį" yra pridėjęs ir E. Žakaris. Į mūsų politiką su įvairiomis savo problemomis dažnai kreipiasi ir ne regėjimo invalidai, ir visiems jiems Edvardas padeda. Matyt, todėl spauda jį yra pavadinusi ubagų lobistu.

- Rusijos dūmoje ir Baltarusijos Aukščiausiojoje taryboje buvo ir yra neregių organizacijų atstovų, todėl ten aklųjų įmonės laikosi neblogai. Reikėtų, kad ir LASS, visi jos padaliniai remtų mūsų atstovus rinkiminių kampanijų metu, kad valdžios struktūrose turėtume ir mes savo atstovų. Tai galėtų būti viena iš LASS veiklos sričių, - siūlo politikas.

Bet grįžkime prie E. Žakario jubiliejaus. Mūsų įmonės darbuotojai, draugai, bendrapartiečiai, valdžios, kai kurių miesto įmonių vadovai sveikino jubiliatą - įteikė daug gėlių, suvenyrų, dovanų. Jam buvo įteiktas Šiaulių apskrities viršininko Alvydo Šedžiaus padėkos raštas. LR Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Vytenis Andriukaitis irgi įteikė premjero Algirdo Brazausko padėkos raštą. Jubiliatą sveikino miesto meras Vaclovas Volkovas, vicemeras Laimontas Dinius ir daugelis kitų.

E. Žakaris yra sukūręs šeimą. Jo žmona Jolanta sėkmingai vadovauja Šiaulių aklųjų ir silpnaregių kultūros namams, yra puiki skaitovė, renginių vedėja. Ji kartu su savo vyru, kiek leidžia laikas, šoka folkloro ansamblyje "Sedula". Nepaisant viso savo užimtumo, Edvardas yra šeimos žmogus, jis bet kada gali iškepti dviejų rūšių obuolių pyragą ar išvirti cepelinus. O vakarais, po darbų, šeimą savo čiauškėjimu džiugina mažoji dukrelė Urtė.

Baigiant šį pasakojimą reikia pasakyti, kad jubiliatas tiesiog gerte geria informaciją, ieško, ką galėtų pritaikyti savo darbe, gyvena visavertį ir prasmingą gyvenimą.

* * *
[Turinys] | [Mūsų tinklapis]