RENGINIAI
Alvydas VALENTA
"DIENOS SAPNAI..."
"Organizuodama akciją panaudojau austrų psichiatro S. Freudo "Sapnų tyrinėjimus" ir jo sąvoką "Dienos sapnai". Šią mintį kūrybiškai transformavau, nes aptikau sąlyčio taškų tarp sapno ir šiuolaikinio meno. "Dienos sapnuose" keičiasi vertybės, laikai, atsiranda siurrealizmo elementų, fragmentiškumo. Šiuolaikiniame mene irgi viskas tarytum verčiasi aukštyn kojomis, yra panašumų su "dienos sapnais". Sapnas - toks taškas, kur regintysis dažnai virsta neregiu, o neregys - reginčiuoju. "Dienos sapnais" norėjau išsklaidyti baimę: menininkai baiminasi nežinomo neregių pasaulio, neregiai visiškai nepažįsta šiuolaikinio meno. Labai norėjau neregius įtraukti į meninį veiksmą, kad atėję į muziejų jie galėtų pačiupinėti, užuosti, išgirsti ir patys taptų meno dalyviais. Šiuolaikinio meno amplitudė labai plati: galima įjungti garsą, judesį, lytėjimą. Tai buvo vienos dienos, kelių valandų akcija. Kadangi joje dalyvavo Kauno silpnaregių internatinės mokyklos mokiniai, nenorėjome, kad jie pervargtų."
Menotyrininkė Violeta Jasevičiūtė
Gegužės 29 d. Kauno silpnaregių internatinės mokyklos mokiniai ir mokytojos lankėsi Mykolo Žilinsko dailės galerijoje. Visų pirma klausėmės filmo apie skulptūras - juokingiausia tai, kad filmas buvo be garso, bet mes nenusiminėme, nes filmo turinį mums papasakojo mokytojos. Tada ėjome į kitą salę, kurioje grožėjomės molinėmis lapių statulėlėmis. Dar paskui vaikštinėjome po didžiulį kambarį, išskaidytą į kvadratus, rankose laikydami baltąsias lazdeles, bet įdomybės dar nesibaigė. Pabuvojome pamąstymų pamokėlėje, kurioje galėjome samprotauti įvairiomis temomis, tačiau svarbiausias pamokėlės tikslas - valanda tamsoje, o tai pavyko įgyvendinti silpnaregiams užrišus akis. Ko gero, pats svarbiausias ir įdomiausias momentas, kai mažame, siaurame koridoriuje mus šokdino šokėjos. Aišku, iš pradžių šiek tiek išsigandome, bet vėliau supratome, kad tai keistas ir įdomus šokių stilius.
Šiaip bet kokių išvykų organizatoriai mūsų mokykloje būna mokytojai, džiugu, kad į galeriją buvome pakviesti būtent menininkų ir jos darbuotojų.
Rasa Misiukaitė
* * *
Viskas kaip ir šiuolaikiniame mene: pradžios ieškokite pabaigoje, pabaigos neaptikta, vidurys - visas tekstas.
Gegužės 28 diena. Pavasaris neišvengiamai artėja prie savo išnykimo ribos, kurioje jis transformuosis į vasarą - įvyks vasaros metamorfozė! Dangumi nuo ryto iki vėlyvo vakaro nepavargdama keliauja saulė ir negailestingai svilina žemę. Nekyla nė mažiausio noro sapnuoti, dirbti, o tik gerti, drybsoti lyg kokiam neprabudusiam budai po medžiu arba kuo greičiau lįsti į vandenį. Bet štai šalies žinių tarnybos, kai kurie dienraščiai prabyla apie "Dienos sapnus": gegužės 29 d. Kaune, Mykolo Žilinsko dailės galerijoje, įvyksiančią akliesiems ir silpnaregiams skirtą šiuolaikinio meno akciją. Ak, ta žiniasklaida (suprask, dienraščiai) - pakeiksnojame, pagrūmojame, tačiau, jeigu ne ji, iš kur apie panašias akcijas, žmogus, sužinotum? Telefonas: tačiau retsykiais esti tokių karštų ir tikrąja, ir perkeltine prasme dienų, jog skambink neskambinęs - niekas nieko nežino! Nepaisant to, kad kažkas kažko nežinojo, kažkas apie kažką nebuvo girdėjęs, akcija gegužės 29 d. tikrai įvyko. Joje dalyvavo 8 Kauno menininkai ir keliasdešimt Kauno silpnaregių internatinės mokyklos mokinių. Akcijos dalyviams buvo parodyta Algio Garbačiausko videoinstaliacija "Dokumentika", Violetos Jasevičiūtės ir skulptoriaus Evaldo Pauzos filmas "Kinas neregiams", mokiniai dalyvavo dviejuose hepeninguose, improvizavo, ieškojo "pasislėpusių" lapių, ėjo labirintu virtusiu koridoriumi...
"Kino neregiams" kūrėjų žodžiais, jų filmas skirtas tik regintiesiems neregiams ir tik suaugusiems. Filmo centre - motinos badu marintas kūdikis. Tai autentiškas atsitikimas, pagal kurį Lietuvos televizija sukūrė dokumentinį filmą. "Kino neregiams" kūrėjai šį filmą apvalė nuo visų pašalinių garsų, paliko tik kūdikio verksmą. Aklieji čia nieko negalėjo matyti, bet juk filmas skirtas "regintiems neregiams". V. Jasevičiūtė pasakojo, kad praėjusiais metais filmas buvo parodytas Maskvos neregiams. Šie, kaip ir Lietuvos neregiai, irgi nieko nematė, tačiau po filmo vyko labai draugiškas ir šiltas pokalbis.
Mokiniai dalyvavo skulptoriaus E. Pauzos hepeninge "Juodas kvadratas" pagal dailininko K. Malevičiaus paveikslą "Juodas kvadratas baltame fone". Salės viduryje iš plytų buvo išdėliotas juodas kvadratas, jo viduryje su baltosiomis lazdelėmis vaikščiojo 4 mokiniai. Dailininkas norėjo surasti sąlyčio taškų tarp reginčiųjų ir neregių, nes juodas kvadratas yra tas kvadratas, kur visi yra neregiai. O jeigu įjungi fantaziją, tas juodas kvadratas gali išvesti iš neregystės. Aplinkui ant sienų kabojo muziejaus ekspozicija, kurios neregiai nematė. Tuo buvo norima pabrėžti, kad muziejai nepritaikyti aklųjų poreikiams.
Vaikai galėjo apžiūrėti Vytauto Umbraso taktilinę parodą "Lapė snapė". 40 menininko išdrožtų baltų lapučių eksponuotos baltoje erdvėje. Regintieji baltų lapių ant balto fono nepastebi, o aklieji, parodą "apžiūrinėdami" pirštais, jas suranda.
Skulptorius Robertas Antinis ir moderniojo šokio teatro "Aura" šokėjai projektą "Neregių teatras" įgyvendino M. Žilinsko galerijos tarnybiniuose koridoriuose. Neregiai ir regintieji su raiščiais ant akių bandė įveikti katakombas primenantį koridorių-labirintą. Čia kiekvieną jų sutikdavo "Auros" šokėjai, pasukdavo, pašokdindavo.
Menotyrininkės V. Jasevičiūtės projektas "Dienos sapnai" yra tęstinis. 1998 m. suorganizuota paroda "Šeštojo pojūčio beieškant". Paroda susidomėjo maskviečiai. Praėjusiais metais V. Jasevičiūtė ir E. Pauza dalyvavo tarptautiniame aklųjų ir meno santykiui skirtame projekte Nižnij Novgorode. Menotyrininkė V. Jasevičiūtė ir ateityje norėtų rengti projektus, akcijas, kuriose aklieji susitiktų su šiuolaikiniu menu. Deja, gerų norų neužtenka, dar reikia ir lėšų, o jų dažniausiai trūksta.
Taigi tokie buvo tie "Dienos sapnai". Truputį liūdna, kad apie juos sužinojome tik gegužės 28 d., kad vos prasidėję, tuojau ir baigėsi (tetruko tik dvi valandas). Kad taip nors kokią savaitę! Šiek tiek abejonių kelia akcijos tempas: per dvi valandas - septyni renginiai, beveik visi - po 10, 20 minučių. Susitikimas su šiuolaikiniu menu dažnai iš balno išmuša net suaugusį, mažiau apie jį išmanantį žmogų - o čia juk buvo vaikai. Tiesa, jie dažnai būna imlesni naujovėms nei suaugusieji, ir vis dėlto... Labai praverstų ir akcijos vaizdajuostė: kitiems panašiems projektams, kitoms akcijoms, rėmėjų paieškai, na, ir šiaip istorijai, kuri nieko neužmiršta ir kurios pačios neužmiršta Lietuvos aklųjų bibliotekos tiflotyros skyriaus darbuotojai. Akcijos kuratorės V. Jasevičiūtės teigimu, organizatoriai "Dienos sapnus" filmavo, tačiau, pripažinkime, viena yra asmeninis archyvas ir šiek tiek kita - bibliotekos fonduose saugoma medžiaga. Kitaip sakant, nors sapnuojama buvo ir dieną, labai norėtųsi, kad kiti "sapnai" taip greitai neišsisklaidytų.
