SEMINARAI, KONFERENCIJOS
Augustinas ROTUNDAS
TARPTAUTINĖ MADRIDO KONFERENCIJA
Šių metų kovo 18-22 d. Ispanijos sostinėje Madride vyko neįgalių žmonių problemoms skirta konferencija "Nediskriminacija ir teigiami įtraukimo į visuomenę veiklos rezultatai". Konferencijoje dalyvavo apie 400 narių iš 36 Europos valstybių, tarp jų - ir Lietuvos. Valstybinių institucijų atstovai, nevyriausybinių neįgaliųjų organizacijų nariai šešiose darbo grupėse svarstė užimtumo, žmogaus teisių, socialinės pagalbos, švietimo, antidiskriminacijos klausimus.
Kaip sakė Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos invalidų integracijos skyriaus viršininkė Eglė Čaplikienė, daugelyje Europos valstybių neįgaliųjų klausimus kuruoja ne kuri nors atskira ministerija, bet tai yra sudedamoji vyriausybės politikos dalis. Lietuvoje neįgaliųjų problemas vis dar norima "atiduoti" tik Socialinės apsaugos ir darbo ministerijai. Ši ministerija ne visada gali viena pati sėkmingai spręsti ūkio, finansinius, ugdymo klausimus. Anot E. Čaplikienės, tai bene svarbiausia Madrido konferencijos pamoka: neįgaliųjų problemos - ne kurios nors vienos ministerijos, o visos valstybės vykdomos socialinės, ekonominės politikos sudedamoji dalis.
Konferencijos rezultatas - Madrido deklaracija. Tai programinis dokumentas kitiems - 2003 metams, kuriuos Europos Sąjunga (taip pat ir LR Seimas) paskelbė Invalidų metais. Deklaracija neapsiriboja vien padėties konstatavimu, bet pateikia ir siūlymų, kaip gerinti neįgalių žmonių gyvenimą. Birželio pradžioje Socialinės apsaugos ir darbo ministerija parengė oficialų šios deklaracijos vertimą.
Supažindiname su svarbiausiomis Madrido deklaracijos nuostatomis, kuriomis vadovaudamiesi Europos neįgalieji pasitinka 2003 - uosius - Invalidų metus.
Neįgalumas yra vienas iš žmogaus teisių klausimų.
- Neįgalieji, kaip ir visi piliečiai, privalo turėti tokias pačias žmogaus teises. Pirmajame Pasaulinės žmogaus teisių deklaracijos straipsnyje sakoma: "Visi žmonės yra laisvi ir lygūs jų orumo ir teisių atžvilgiu". Norėdamos pasiekti šį tikslą, visos bendruomenės turėtų pagarbiai žiūrėti į savo visuomenės įvairovę ir siekti, kad neįgalieji galėtų naudotis visomis žmogaus teisėmis: civilinėmis, politinėmis, socialinėmis, ekonominėmis ir kultūrinėmis. Tai yra pripažinta įvairiose tarptautinėse konvencijose, ES sutartyje bei įvairių valstybių konstitucijose.
- Neįgalieji nori lygių galimybių, o ne labdaros. Kaip ir daugelyje kitų pasaulio regionų, taip ir Europos Sąjungoje, per paskutiniuosius dešimtmečius buvo nueitas ilgas kelias nuo globėjiškos filosofijos neįgaliųjų atžvilgiu iki tokios, kur siekiama įgalinti juos kontroliuoti savo pačių gyvenimus. Senieji metodai, kurių pagrindas buvo gailestis bei neįgaliųjų bejėgiškumo suvokimas, šiuo metu yra nepriimtini. Dabar yra imamasi kitokių veiksmų, pradedant neįgaliųjų reabilitavimu, kad jie galėtų sėkmingai integruotis į visuomenę, ir baigiant globaline filosofija, kurios tikslas yra pakeisti visuomenę taip, kad ji įtrauktų į savo veiklą visus žmones, o taip pat ir neįgaliuosius. Neįgalieji reikalauja lygių galimybių naudotis visais socialiniais ištekliais, t.y. švietimu, naujausiomis technologijomis, sveikatos priežiūros ir socialinėmis paslaugomis, sporto ir laisvalaikio veikla, plataus vartojimo prekėmis, produktais ir plataus vartojimo paslaugomis.
- Neįgalieji - nematomi piliečiai. Diskriminacija, su kuria susiduria neįgalieji, kartais pagrįsta išankstiniu nusistatymu prieš juos, tačiau dažniausiai ji atsiranda dėl to, kad neįgalieji daugeliu atvejų yra pamirštami ir ignoruojami, o vėliau susiformuoja ir įsitvirtina socialinės aplinkos ir pažiūrų kliūtys, kurios trukdo neįgaliesiems dalyvauti visuomenės gyvenime.
- Neįgalieji - ne ligoniai, bet galintys savarankiškai gyventi ir būti piliečiais bei vartotojais.
- Neįgalieji - ne specialistų sprendimų malonės laukiantys, bet savarankiški žmonės, galintys priimti sprendimus ir atsakomybę visais su jų gyvenimu ir veikla susijusiais klausimais.
- Neįgalieji - ne atskirų pablogėjimo atvejų aukos, bet kliūčių panaikinimo, socialinių normų koregavimo ir palaikančios bei prieinamos aplinkos skatinimo iniciatoriai.
- Neįgalieji - ne išlaikytiniai ar bedarbiai, bet aktyvios paramos priemonių gavėjai.
- Neįgalieji - ne ekonominių ir socialinių procesų formavimo sau ar pavieniams asmenims, bet lankstaus pasaulio kūrimo daugeliui, šalininkai.
