LASS XVI SUVAŽIAVIMUI PRAĖJUS
Alvydas VALENTA
LASS ŠEŠIOLIKTASIS, ARBA KUR DINGO "SUNKIOJI ARTILERIJA"
Birželio 20 - 21 d., Vilnius, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras. Vyksta Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos XVI suvažiavimas. Suvažiavimą sveikina LR Seimo narys Gintaras Steponavičius, socialinės apsaugos ir darbo ministrė Vilija Blinkevičiūtė; vienas po kito prie mikrofono, savais skauduliais nešini, eina delegatai. Dar vienai kadencijai LASS pirmininku išrenkamas gamtos mokslų daktaras Osvaldas Petrauskas, o pirmuoju jo pavaduotoju - Sigitas Armonas. Revizijos komisijos pirmininko įgaliojimai ketveriems metams suteikiami teisininkui Giedriui Stoškui.
* * *
Jau po suvažiavimo, rengiantis apie jį rašyti, iš kažkokio atminties užkaborio iškilo prieš penketą ar šešetą metų vieno LASS nario prisiminimuose skaitytas epizodas, tapęs šių pamąstymų atskaitos tašku. Vyksta eilinis Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (tuomet dar LAD) suvažiavimas, vienas po kito į tribūną kyla delegatai. Bet visa, ką jie kalba, yra tik apšilimas, "sunkioji artilerija" dar tik laukia savo eilės. Išvardytos ir tos "sunkiosios artilerijos" pavardės, tačiau šiuo konkrečiu atveju mus domina ne jos, o bendra panorama. Kaip koks Austerlicas ar Borodino: iš pradžių pėstininkai, kavalerija ir šautuvai, o antrą suvažiavimo dieną ima griaudėti "sunkioji artilerija". Sviediniai krinta tiesiog į draugijos biurokratų pozicijų vidurį, maišosi dangus su žeme. "Sunkioji artilerija" galinga, biurokratų citadelė bombarduojama visu smarkumu, vargais negalais ji vis dėlto atsilaiko iki kito suvažiavimo, o tada ir vėl uraganinė ugnis. Na, gal truputį perdedu, kiek prikuriu, tačiau šiais masinės stereotipų gamybos laikais laki vaizduotė tikrai nėra jau tokia didelė yda.
Tačiau pradedant LASS XIV suvažiavimu, net "plika akimi" galima pastebėti vieną įdomų reiškinį: iš biurokratų ir delegatų mūšio lauko ima pamažu dingti "sunkioji artilerija". Tik neskubėkime daryti išvadas, kad delegatai tampa vis blogesni kovotojai: "artilerija" irgi atgyvena savo amžių ir tada ją pakeičia "lėktuvai". Kaip ten bebūtų, XV LASS suvažiavime sunkieji pabūklai į Sąjungos biurokratų pozicijas iššovė gal tik kokį kartą, o XVI suvažiavime jų, matyt, nebuvo net ginkluotės sąrašuose. Tai nereiškia, kad suvažiavime nebuvo problemų, skaudulių ar naujų idėjų, tiesiog niekas negaišo laiko vadovų "kritikai" ir panašiems dalykams, kurie yra pakankamai efektingi, kol sėdi salėje, bet nedaug teduoda naudos išėjus iš jos.
Gal pernelyg neįžeisime suvažiavimo organizatorių ir dalyvių sakydami, kad šis didysis mūsų organizacijos forumas buvo tik tam tikra būtinybė arba biurokratinio ledkalnio viršūnė. Didžiausias darbas buvo atliktas prieš suvažiavimą; visi svarbiausi dokumentai buvo parengti ir apsvarstyti irgi prieš suvažiavimą ir delegatams beliko juos tik priimti. Vertinant, gerai tai ar blogai, reikėtų prisiminti ne taip senus kad ir LR Seimo parodomuosius spektaklius, kur visos jėgos būdavo metamos oponentui sutriuškinti ir paniekinti, o ne konkrečiam darbui dirbti. Apskritai LASS suvažiavimai tampa vis neįdomesni reginių ir emocijų ištroškusiam žiūrovui. Jie tikrai neįdomūs, kaip neįdomus yra kiekvienas darbas, kurį reikia padaryti nuo pradžios iki pabaigos.
Vienas išskirtinių LASS XVI suvažiavimo bruožų, kad jame daugiau dėmesio buvo skiriama ne praeičiai, o ateičiai ir organizacijos strategijai. Priešingai nusistovėjusioms tradicijoms, suvažiavime perskaityta ne LASS pirmininko ataskaita (su ja delegatai galėjo susipažinti prieš suvažiavimą), o pranešimas, kuriame apžvelgta artimiausių ketverių metų organizacijos veiklos strategija. Suvažiavimas, atsižvelgdamas į naujojo Civilinio kodekso reikalavimus, priėmė naują LASS įstatų redakciją, veiklos kryptis artimiausiems ketveriems metams, rezoliuciją dėl turto ir gamybos valdymo. LASS ir toliau savo veiklą plėtos dviem svarbiausiomis kryptimis: pati teiks socialines paslaugas ir atstovaus regėjimo negalią turinčių žmonių interesams, gins jų teises. Ir suvažiavimo pasirengimo metu, ir pačiame suvažiavime daug dėmesio skirta efektyviam organizacijos turimo turto valdymui, LASS įmonių gamybinei veiklai. O vienas svarbiausių suvažiavimo dokumentų - rezoliucija dėl turto ir gamybos valdymo - tiesiog stebina savo griežtomis formuluotėmis. Prisimenant nesenus įvykius LASS Kauno įmonėje, tai tampa visiškai suprantama. Suvažiavimas priėmė keletą kreipimųsi į LR Vyriausybę ir Seimą, kuriuose dar kartą atkreipė abiejų institucijų dėmesį į skaudžiausias aklųjų ir silpnaregių problemas: mažas pensijas, suaugusiųjų reabilitacijos būtinybę ir pan.
LASS REVIZIJOS KOMISIJA
Giedrius Stoškus (pirmininkas), Vitalijus Dubininkas, Raimundas Neniškis, Reda Urnienė, Daiva Markinienė, Gemutė Padribonienė, Zenonas Mekionis, Janina Aižinienė, Ivanas Čebanas.
LASS CENTRO TARYBA
Sigitas Bilevičius, Osvaldas Petrauskas (pirmininkas), Leonas Kirkilovskis, Alfonsas Navickis, Nijolė Klepikienė, Edvardas Žakaris, Irena Besmertnaja, Stasys Babonas, Aloyzas Vilimas, Juozapas Kairys, Juozapas Stankevičius, Angelė Dovydėnienė, Sigitas Armonas (pirmininko pavaduotojas), Egidijus Urna.
