NAUJOS KNYGOS
Irena BARADINSKIENĖ
KUO GUNDO VELNIAS?
Pasirodė trečioji jurbarkiečio Valentino Čyžo humoristinių eilėraščių ir epigramų knyga "Neik su velniu obuoliauti". Taigi ką, kaip ir kur gundo kipšas? Kokių velnių esame priėdę?
Paėmęs knygą į rankas, visų pirma atkreipi dėmesį į piešinius, nes jų tikrai čia nestinga: ir knygos viršelis, ir dešimt knygos skyrelių pradedama radviliškiečio Antano Stugio smagiais piešiniais. Iliustruojamas jais ir ne vienas eilėraštis. Tipenantys per balas, geriantys, plėšiantys armonikas, grasinantys, dalgiais apsišarvavę vyrai, žlugtą velėjančios, valdingos ar nuogomis kojomis šmėžuojančios moterys - visa tai greit pasufleruoja, kad kažkada išvyti iš rojaus nuodėmingieji toliau murdosi nuodėmių liūne. Kadangi pati knygelė nedidelė, joje nemažai linksmų piešinių, o kūriniai neilgi, tai pirmas įspūdis malonus. Beje, ir dailininkas, ir poetas pristatomi knygos pradžioje - yra nuotrauka, trumpai apžvelgiamas abiejų kūrybos kelias.
Moteris nebūtų moteris, jei nepradėtų nuo jai įdomiausio skyrelio, t.y. trečiojo, pavadinto "Kartesnė už mirtį yra tik moteriškė". Įspūdingiausios man pasirodė lakoniškos moterų charakteristikos: "viršelių gražuolė Gražina", "Vasilisa sulysus", "Barbė devyndarbė", "kelnėta madona", "plevenanti undinėlė", "našlaujanti Renata". Užuot puolę į verslą, moterys velėja žlugtą, šildo vyrų guolį, už grašį pozuoja, nuogos kelias podiuman, apgaudinėja ir engia vyrus, patenka į visiems žinomą Veronikos bėdą, lengvabūdiškai laksto nuo vieno vyriškio prie kito. Toks moterų "veiklos" scenarijus. Atpildas - "bedantė" burna, "gėla širdy", "basai - ražienos dygios". Pačioms moterims šis "scenarijus" seniai žinomas. Prisimenu, kaip smagiai juokiausi skaitydama G.Beresnevičiaus netikėtas paradoksalias šmaikštybes apie klasikę J. Žemaitę "Šiaurės Atėnuose": pasirodo, garsi rašytoja mokėjusi ne tik rašyti, bet ir muštis, buvusi kandi, sąmojingesnė už vyrus. Tokių netikėtų humoro proveržių linkėčiau ir V.Čyžui, nes jo plunksnos dūris tikrai taiklus. Belieka išbandyti kitas dūrio vietas.
Karjerizmas, demagogija, turto grobstymas, politikų nesąžiningumas - visa tai V.Čyžą jaudinantys mūsų gyvenimo skauduliai. Neužmirštami nei intrigantai, nei aferistai, nei "skolų išmušinėtojai", nei vagys. Akivaizdu, kad čia pirmauja vyrai. Reikėtų pasakyti, kad labiausiai imponuoja eilėraščių lakoniškumas, netikėtos, sąskambiais pagrįstos paralelės (eruditai - banditai, ekskumietis - europietis, Kalnapilis - Anapilis), liaudiški sodrūs palyginimai ("paklojo kaip gūnią moteriškę apkūnią"), supriešinimai ("vakarėliai tylūs" ir "trinkteli trotilas"), aforistiniai retoriniai klausimėliai ("Iš kur tas keistas įspūdis, kad valdo mus nevisprotis?") - žodžiu, visa tai, kas grakštu, meniška, nebanalu. Tai, mano manymu, ir yra šios knygos jėga - gyvybingoji jos arterija. Pliekti už visokias nedorybes puikiai mokėjo jau mūsų originaliosios literatūros pradininkas K.Donelaitis, tik tada, regis, būta daugiau sugedusių vyrų (Slunkius, Plaučiūnas, Dočys - neužmirštami nenaudėliai). Kad ir V.Čyžas moka puikiai pliekti visokius nenaudėlius, perskaičius knygą, abejonių nelieka. Bet mus puikiai gydo ir juokas - ateityje V.Čyžui, giliai į rašalinę įmerkusiam savo nusmailintą plunksną, tikrai reikėtų jo neužmiršti.
ŠNIPŠTAS
Diplomatą brangų
Prisikrovęs plytų,
Užsikalti frankų
Leidaus į Alytų.
Plytų mokslą kietą
Dzūkuose išmano.
Čia savų turėta -
Kietesnių už mano.
TALENTAS
Atsidėjusi žlugtui,
Kitus talentus žlugdo,
Kai tuo tarpu vienmetės
Į šou biznį jau metės.
Ir mieloj Vokietijoj
Šauniai markėm nulijo.
Atsidėjusi žlugtui,
Kitus talentus žlugdo.
ŠUNSNUKIS
Gražiausia jam esti melodija,
Kai šunys šunis šauniai lodija.
ATPILDAS
Kiek triūsta šioj žemėj, kiek vargta,
Kol pelnom galiausiai infarktą.
* * *
Kokiems galams toji isterija,
Jeigu kas nepavyko?
Gyvenimas - vien tik loterija,
Dalijanti po špygą.
APIE MEILĘ
Galvoj pirmiausia meilė lankos,
Na, o po to žemiau vis rangos.
TAI BENT MEILĖ
Po alaus, po pilstuko,
Regis, nieko netrūko.
Nebent saujos tablečių
Rajam skrandžiui piliečio.
Dar paklojo kaip gūnią
Moteriškę apkūnią.
Pats žadėjo dar joti
Autobusų stotin
Nusipirkti "degtukų".
Tik gūnia ta padūko,
Tai ant jos ir susmuko.
Ir po žaibiško smūgio
Kažin kur lyg į inkstus,
Susitraukė suinkštęs.
Lyg gūnia ji apklojo
Savimi: kad rytojaus
Dar sulauktų vyrelis,
Vakarykštis erelis.
AFERISTAS
Kasdienė suktybė -
Dienų jo saldybė.
VAGIŠIUS
Kaip reikiant sutemus,
Jam baigias problemos.
IŠ SENELIO PAMOKSLO
Su bet kokia avele
Į lankas brist nevalia...
* * *
Nekeikiu lemties,
Pakinktus davusios -
Vežimą tempti
Yra ir žavesio.
* * *
Trikampy meilės
Ne vien tik rūkas.
Tilpo dar peilis,
Tegu ir bukas.
SATYROMANAS
Nekaltą ir tyrą,
Kaip savąją dukterį,
Jis myli satyrą,
Už ją kartais trukteli.
* * *
Šiandien alus "Kalnapilis",
Rytoj ramus Anapilis.
LIAUDIES GYNĖJUI
Svajones turėjo kuklias -
Tėvynės apeiti smukles.
SMALIŽIUS
Tai bent žolytės būta,
Kad pasibudo nuo rasos
Žaliam daržely rūtų,
Kažin kur Zarasuos...
ŠIRDPERŠA
Sklaidau vis klasikus,
Savos tautos didžiausius,
O sieloj ašakos,
Kad ne manim didžiuosis.
