VIRŠELIS |
Vytautas GUDONIS JANAS BREIGELIS. REGĖJIMO ALEGORIJA |
Sekdamas savo tėvo ir vyresniojo brolio, kurie abu buvo žymūs Nyderlandų dailininkai, pėdomis, Janas Breigelis (1568-1625), anot menotyrininko R. Cummingo, tapo vienu žymiausių tapytojų. Jo tėvas Piteris Breigelis Vyresnysis garsėjo meistriškais peizažais ir valstiečių gyvenimo scenomis. Jis mirė prieš pat antrojo sūnaus gimimą, tad lieti akvareles Janą mokė močiutė iš motinos pusės. Didesnę gyvenimo dalį jis praleido Antverpene, tačiau daug keliavo ir išgarsėjo kaip hercogo Alberto ir infantės Izabelės, ispaniškųjų Olandijos valdovų, rūmų dailininkas. Jis buvo artimas Rubenso draugas, su juo kartu dirbdavo ir keliaudavo. Buvo du kartus vedęs: pirmoji žmona Izabelė, raižytojo duktė, mirė gimdydama 1603 metais - po ketverių vedybinio gyvenimo metų, 1605 metais jis vedė Kotryną van Marienberg ir tapo aštuonių vaikų tėvu. Dėl labai subtilaus dekoratyvaus stiliaus tapytojas gavo "aksominio Breigelio" vardą. Ypač meistriškai jis tapė miškingus peizažus ir natiurmortus su gėlėmis, pasižyminčius puikiu koloritu. Dailininkas ir du jo vaikai mirė 1625 metais per choleros epidemiją. J. Breigelis "Regėjimo alegoriją" nutapė aliejumi 1618 metais. Šis įspūdingo dydžio (330x425 cm) paveikslas daug kartų sumažintoje iliustracijoje atrodo perkrautas - daug detalių. Šis paveikslas, kaip pažymi R. Cummingas, priklauso serijai, vaizduojančiai penkis jutimus: regėjimą, klausą, uoslę, lytėjimą ir skonį. Kiekviename paveiksle Venerą supa tam tikrą jutimą simbolizuojantys daiktai. Svarbiausias J. Breigeliui buvo regėjimas. Paveikslas yra ir jo miesto bei laikmečio alegorija. Dešinėje paveikslo pusėje, už Veneros nugaros, dailininkas pavaizdavo Flandrijos valdovų porą, kurie sušvelnino griežtas inkvizicijos nuostatas ir skatino menus. Valdovai suteikė J. Breigeliui specialių privilegijų ir leido lankytis jų botanikos bei zoologijos soduose, kur dailininkas galėjo studijuoti retus augalus ir gyvūnus. Šis paveikslas buvo Antverpeno magistrato užsakytas projektas, kuriam vadovavo J. Breigelis. Dešinėje drobės pusėje paveikslas, vaizduojantis madoną su kūdikiu, yra gerai žinomas: centrines figūras nutapė Rubensas, o gėlių girliandą - Breigelis. Taigi šioje didžiulėje drobėje gausu savarankiškų paveikslų. Pavyzdžiui, Amūras rodo Venerai paveikslą, kuriame vaizduojama biblinė istorija apie Jėzų, pagydžiusį iš prigimties aklą žmogų. Atrodo, kad šis paveikslas ją žavi labiau nei priešais ant stalo sudėtos brangenybės. Šis meno šedevras saugomas Prado muziejuje, Madride. |