KAIP PELNOMĖS DUONĄ
Henrikas STUKAS
VAIKUS GYDANČIOS RANKOS
"Kiekvienas vaikas - individualybė. Masažuojant vos kelių mėnesių kūdikį, kelerių metų vaiką ar paauglį, negalima bendrauti vienodai. Su kiekvienu privalai užmegzti vis kitokį ryšį. Kitaip gydymas nebus veiksmingas," - patirtimi dalijosi Gitana Gražulienė.
Pažintis
Kai mano dukrytei prireikė masažo, teko masažuotoją kviestis į namus, nes poliklinikoje didžiulės eilės. Masažuotoja puikiai išmanė savo darbą. Išrengtas kūdikis, glostomas šiltų rankų, krykštė iš pasitenkinimo. Masažuotoja įgudusiais pirštų judesiais čiuopė ir maigė mažylės kūnelį. Masažavo nugarytę bei pečių juostą. Ir taip pratimas po pratimo. Bėgo dienos, mažylė pastebimai stiprėjo. Su masažuotoja vis ilgiau ir ilgiau kalbėdavomės. Pamažu iš atskirų lyg mozaikos gabalėlių pradėjo ryškėti nepaprastas, tragiškas, kupinas kovos bei meilės Gitanos Gražulienės gyvenimas.
Tamsos smūgis
Liga ne draugas - jos nepasirinksi. Smogia nelauktai ir negailestingai. Liga Gitaną užklupo netikėtai. 1987 metais ji pastebėjo, jog staiga pradėjo silpti regėjimas. Per kelis mėnesius regėjimo aštrumas sumažėjo 50 procentų. Gitana padedama tėvų nedelsdama kreipėsi į gydytojus, ir liga buvo laikinai pristabdyta. Deja, neilgai. Regėjimas nuolat silpo. Gitana pasakojo: "Prasidėjo ligoninių laikmetis. Tada mokiausi paskutinėje klasėje. Reikėjo ruoštis abitūros egzaminams. Deja, egzaminus "iškeičiau" į ligonines. Teko gydytis Klaipėdoje, Kaune, Vilniuje, Maskvoje. Medikai niekaip negalėjo nustatyti tikslios diagnozės. Tik Maskvoje nustatė labai retą akių ligą. Visus metus gydžiausi. Nepasisekė - netekau regėjimo ir egzaminų nelaikiau."
Gitana dabar mato tik šviesą. Žmonių veidų, namų siluetų, skaisčios pavasario žalumos nemato. Regėjimo netektis merginai buvo didelis smūgis. Gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis. Iš pradžių ją apėmė baimė, nežinia. Kurį laiką buvo viskam apatiška. Laimei, nugalėjo įgimtas optimizmas. "Kai netekau regėjimo, gyvenimas nepasibaigė. Reikėjo rasti jėgų gyventi toliau. Juk tėvams ant sprando nesėdėsi. Užsispyriau, nutariau išvažiuoti iš namų ir gyventi savarankiškai. Kelerius metus dirbau Klaipėdoje, neregių įmonėje. Darbininkės ateitis manęs neviliojo. Laukiau palankaus momento, kad įgyvendinčiau savo slaptą svajonę," - pasakojo masažuotoja.
Svajonės neatsisakė
Gitana prieš nelaimę svajojo tapti medike. Dėl nusilpusių akių svajonės teko atsisakyti. Mergina suprato - gydytoja ar medicinos seserimi nebus. Dirbdama Klaipėdoje sužinojo, jog Kislovodske neregiai mokomi masažuotojo specialybės. Gitana tvirtai nusprendė važiuoti mokytis ten, tačiau tėvai buvo prieš: ėjo 1990 metai, buvo nesaugu. Tų pačių metų rudenį Vilniaus aukštesniojoje medicinos mokykloje atsirado nauja specialybė - masažas. Gitana nedvejodama ryžosi bet kokia kaina mokytis ten. Masažuotoja prisiminė: "Mokytis buvo nelengva. Brailio raštu rašyti bei skaityti nemokėjau. Paskaitas dažniausiai įgarsindavome. Vėliau visi kartu klausėmės įrašų ir taip mokėmės." Gitana Gražulienė masažo mokėsi dvejus metus.
Studijų metais mergina galutinai atgavo pasitikėjimą savimi ir norą gyventi. Daug padėjo ir meilė. Taip jau atsitiko, kad 1991 metų sausio 13 diena Gitanai - viena laimingiausių dienų. Tą visiems įsimintiną ir neramią dieną Gitana surado gyvenimo draugą. Tais pačiais metais ir vestuves atšoko. Po metų susilaukė dukrytės."Laukdama Gintarės išgyvenau: bijojau, kad dukrytė nepaveldėtų mano ar vyro ligos, nes vyras - silpnaregis. Bet viskas laimingai - Gintarės regėjimas labai geras".
Pasikliovė nuojauta
Beveik nematant dienos šviesos, ne taip paprasta prižiūrėti naujagimį. Tenka pasikliauti rankomis bei nuojauta. Gitanai nepasisekė dvigubai. Šalia nebuvo senelių. Teko nuo pirmų dienų dukrytę auginti savarankiškai. Sunkiausi buvo pirmi mėnesiai. Jauni tėvai, nors buvo prisiskaitę teorijos apie naujagimių priežiūrą, bet visko teko mokytis praktiškai. "Sunkiausia buvo maudyti Gintarę. Nežinai, nei kaip laikyti, nei kaip maudyti. Ypač baisu, kad mažylė neprisigertų vandens. Pirmomis dienomis nemokėjau net tinkamai vystyti - Gintarei pratryniau kojyčių odytę. Žodžiu, sprendžiau tokias problemas, apie kurias sveika mama net nesusimąsto. Mišinukų ruošimas, vaiko ligos, kai neįžiūri termometro padalos, - visa tai nematančiai mamai nemažas vargas," - pasakojo masažuotoja.
Šiek tiek Gintarei ūgtelėjus problemų nesumažėjo. Ypač buvo sunku, kai mergaitė viską pradėjo kišti į burnytę. Namuose teko viską suslėpti. Gitana prisimena: "Gintarei buvo vos dveji metukai. Siūdama netyčia pamečiau adatą. Ji nukrito ant kilimo. Mudu su vyru keturiomis šliaužiojome po kilimą, o Gintarė susidomėjusi sekiojo akimis. Šliaužiojome ilgai, bet nesėkmingai. Gintarė neiškentusi paklausė, ko ieškome. Paaiškinau, jog pamečiau adatą. Dukra be vargo piršteliu parodė, kur ji. Tada pirmą kartą Gintarė suvokė, jog mes ne taip matome kaip visi."
Vėliau mergaitė pradėjo taikytis prie tėvų. Tėvai jai nuolat aiškindavo, kad jų regėjimas nėra geras. Eidami pasivaikščioti prašydavo, kad mergaitė nenubėgtų. Gintarė klausydavo. Dažniausiai nutoldavo vos per kelis žingsnius nuo tėvų. Prieš eidami pasivaikščioti, tėvai su dukryte susitardavo. Pasirinkdavo labiausiai matomą orientyrą: spaudos kioską, spalvotą reklaminį skydą, medį. Jį parodydavo Gintarei ir sakydavo: "Jei pasimestume, susitiksime čia". Taip būdavo saugiau ir tėvams, ir jų atžalai.
Nesigaili, kad masažuoja vaikus
Gitana su vyru neturėjo darbo. Gyveno iš pašalpų. Būdavo dienų, kad valgydavo tik duoną su arbata. Pinigus išleisdavo Gintarės reikmėms. Silpnaregiui masažuotojui darbą susirasti ne taip paprasta. Gitanai pasisekė. Vienas bičiulis pasiūlė įsidarbinti Žygimantų poliklinikoje. Tuo metu poliklinikai buvo reikalingi du vaikų masažuotojai. Gitana su vyru ilgai svarstė, eiti dirbti ar ne. Gaila buvo palikti vos vienerių metukų dukrytę. Vyras tuo metu kūrė individualią masažo įmonę. Gitanai pasirinkimo nebuvo - skaudančia širdimi palikusi dukrytę auklei įsidarbino. Masažuotoja iki šiol nesigaili žengusi šį žingsnį. Gitana pasakoja: "Vaikus galima būtų suskirstyti į dvi grupes. Vieni mėgsta bendrauti, kiti, atvirkščiai, - visko bijo. Su plepučiais didesnių problemų nebūna. Tokius vaikus masažuoti - vienas malonumas. Masažuodama sužinai visas jų paslaptis, mažieji pacientai nesidrovi klausinėti. Man praverčia patirtis. Gintarė - irgi pleputė. Daugelis kūdikių "serga" viena bendra - "baltojo chalato" - liga. Pamatę chalatą iš karto paleidžia dūdas. Tokius vaikus tenka raminti, nukreipti jų dėmesį. Vieni masažuotojai turi saldainių ir jais vaišina beašarojančius vaikus. Aš laikausi kitokios taktikos: rodau žaisliukus, spalvotus paveiksliukus. Atsitinka taip, kad mažylis vis tiek verkia. Tada masažo nedarau. Kam kankinti vaiką? Taip jam įvarysi dar didesnę baimę. Žinau - po kelių apsilankymų mažylis apsipras ir galėsiu jį gydyti."
Masažuojant vaikus neapsieinama ir be kuriozinių atsitikimų. Vieną dieną jauna mamytė atnešė masažuoti kelių mėnesių kūdikį. Paklausus pavardės - tyli. Paprašius ligonio kortelės - tyli. Pakartojus klausimus - tyla! Tada Gitana neapsikentusi kreipėsi pagalbos į šalia dirbančią kolegę. Paaiškėjo, jog moteris kurčia. Gitana užrašė klausimus. Moteris perskaičiusi kažką atrašė. Gitana paėmusi raštelį nuėjo pas kolegę, kad visa tai perskaitytų. Tada labai nustebo moteris: vadinasi, aklas kurčią susitiko. "Neregys masažuotojas vertinamas dvejopai. Vieni vaikų tėveliai apsidžiaugia. Jų manymu, neregiai ir silpnaregiai masažus daro geriau - rankos jautresnės. Kiti, sužinoję apie negalią, daugiau neatveda savo atžalų masažuoti", - pasakojo Gitana.
Prireikus laisvu nuo darbo metu Gitana masažuoja namuose. Jai mažųjų pacientų nestinga. Gitanai dažnokai tenka važinėti po visą miestą. Susirasti reikiamą gatvę, namą nėra paprasta. Gitana prašo žmonių, kad detaliai nupasakotų vietą. Kartais šito neužtenka, ir tada ji skambina dar kartą, vėl visko teiraujasi. Pašnekovė pasakojo: "Masažuojant namuose yra privalumų. Kūdikiui namai - įprasta vieta, kur jis saugus, nemato balto chalato. Taigi išvengiama nereikalingo streso. Jautresnius vaikus patarčiau masažuoti tik namuose."
Beplepėdamas nepastebėjau, kaip pasibaigė masažo seansas. Gitana Gražulienė išskubėjo gydyti kito mažo paciento, laukiančio jos švelnių rankų.
