MUMS RAŠO |
Genovaitė VAITKUVIENĖ VALANDA GYVOS PRAEITIES |
Dienų bėgsme nelieka laiko dairytis praeitin, nes skubame pažinti, suprasti, sužinoti. Tačiau yra datų, kurių negalime nepaminėti ir jos nebūtų prasmingos, jeigu neatsigręžtume į praeitį. Tokia mums svarbi data - aklųjų švietimo Lietuvoje ir Kauno silpnaregių internatinės mokyklos 75-metis, kurią oficialiai minėsime ateinančių metų vasaryje. Sakytume, dar daug laiko iki kitų metų, dar bus daug įvykių ir permainų, tad ko čia taip iš anksto ruoštis. Ruoštis pradėjome vasaryje, sukurdami projektą "Aš - savo mokyklai". Kiekvienas pedagogas rengs ir skaitys metodinius darbus, su moksleiviais puoš mokyklą ir organizuos renginus, per kuriuos norėsime pažinti savo mokyklos praeitį, mokyklą baigusius žmones, kurie savo gyvenimu ir veikla yra pavyzdys, ko gali pasiekti žmogus su negalia. Pirmasis svarbus iš tokių susitikimų - tai Valentino Toločkos viešnagė pas mus gražią šio balandžio dieną. Tik jis savo nuoširdžiu pasakojimu sugeba priartinti mokyklos istoriją prie kiekvieno jo klausančiojo širdies, jis moka vesti visą pulką moksleivių ir pedagogų nuo mūsų taip vadinamo "žalio namelio", pirmojo aklųjų mokyklos pastato, prie istorinio medžio, nuo didžiųjų Aklųjų instituto rūmų prie "amūrų" tako, kiekvieną stabtelėjimą pripildydamas gyvų įdomiausių istorijų. Moksleiviai ne tik išgirdo savo mokyklos istoriją, bet ir labai domėjosi pačiu pasakotoju. Gal ne kiekvienam aišku, ką reiškia garbiojo pašnekovo titulas - socialinių mokslų daktaras, bet buvo artima, kad ir jam, dabar jau daktarui, ne visada buvo suprantama matematika, kad ir jį pavasaris viliojo į sodą ir rikiavo žodžius į posmus... Mums svarbu pavaikščioti dar tebesančiais takeliais ir paklausyti istorinių pasakojimų, nes gal tai paskutinis kartas šioje aplinkoje, kurią jau šią vasarą numatome pertvarkyti. Liūdna, kad daugelio mokyklos auklėtinių atmintyje gyvenantys medžiai ir takeliai turės pasitraukti. Bet nebeatlaiko vėtrų gražuoliai kaštonai, jų išsiraizgiusios šaknys suardė bėgimo takus, moksleiviams reikia sporto aikštelių. Gyvenimo bėgsmas reikalauja permainų. |