TEISĖS NAUJIENOS
Giedrius STOŠKUS
SENŲ LENGVATŲ IEŠKOKITE NAUJUOSE ĮSTATYMUOSE
2001 m. lapkričio "Mūsų žodyje" rašėme apie pridėtinės vertės mokesčio lengvatą invalidus įdarbinančioms gamybinėms įmonėms. Tačiau 2002 m. kovo 5 d. buvo priimtas naujas Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas (įstatymo Nr. IX-751). Šis įstatymas įsigalios nuo 2002 m. liepos 1 d.
Naujajame įstatyme mokesčio lengvatą invalidus įdarbinančioms įmonėms reglamentuos 129 straipsnio 10 dalis. Primename, kad senajame įstatyme, kuris galios iki šių metų liepos 1 d., šią lengvatą reglamentuoja 38-1 straipsnis. Naujajame įstatyme numatyta pridėtinės vertės mokesčio lengvata yra visiškai tokia pati kaip ir senajame įstatyme, tiktai naujasis įstatymas nustato vieną gąsdinantį dalyką: įstatyme numatyta, kad ši lengvata galios tik iki 2003 m. gruodžio 31 d. Vėliau, siekiant suderinti Lietuvos mokesčių įstatymus su Europos Sąjungos teisės aktais, Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo lengvatos invalidus įdarbinančioms įmonėms numatoma nebepalikti.
Naujojo Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo ieškokite laikraštyje "Valstybės žinios" 2002 m. balandžio 5 d. Nr. 35, publikacijos eilės Nr. 1271.
* * *
2001 m. gruodžio 20 d. buvo priimtas naujas Pelno mokesčio įstatymas (įstatymo Nr. IX-675)., kuris pakeitė LR juridinių asmenų Pelno mokesčio įstatymą. Naujasis įstatymas paliko visiškai tokias pat lengvatas riboto darbingumo asmenis (tarp jų, žinoma, ir invalidus) įdarbinančioms įmonėms.
Pelno mokesčio lengvata riboto darbingumo asmenis įdarbinančioms įmonėms, kurių pajamos už pačių pagamintą produkciją sudaro daugiau kaip 50 proc. visų gautų pajamų, yra įtvirtinta naujojo įstatymo 58 str. 16 d. 3 p. Čia nustatyta:
Kai riboto darbingumo asmenų dalis tarp visų dirbančiųjų viršija 50 proc., pelno mokestis mažinamas 100 proc. Taigi tokios įmonės visai nemoka pelno mokesčio.
Kai riboto darbingumo asmenų tarp visų dirbančiųjų yra nuo 40 iki 50 proc., pelno mokestis mažinamas 75 proc. Taigi tokios įmonės turi mokėti tik ketvirtadalį apskaičiuoto mokesčio.
Kai riboto darbingumo asmenų tarp visų dirbančiųjų yra nuo 30 iki 40 proc., jos turi mokėti 50 proc., t. y. pusę apskaičiuoto pelno mokesčio.
Kai riboto darbingumo asmenų tarp visų dirbančiųjų yra nuo 20 iki 30 proc., įmonė turi mokėti 75 proc., t.y. tris ketvirtadalius paskaičiuoto pelno mokesčio.
Nors ir palikdamas tokią pat pelno mokesčio lengvatą, naujasis įstatymas pateikia ir vieną teigiamą naujovę - šia lengvata galės pasinaudoti ir individualios (personalinės) įmonės, kuriose dirba riboto darbingumo asmenų. Anksčiau individualios (personalinės) įmonės šia lengvata pasinaudoti negalėjo.
Kokie darbuotojai laikytini riboto darbingumo asmenimis, kol kas nustato 1990 m. rugsėjo 26 d. Vyriausybės nutarimas Nr. 292 "Dėl gamybinių įmonių ir organizacijų, naudojančių riboto darbingumo dirbančiuosius, apmokestinimo tvarkos", skelbtas laikraštyje "Valstybės žinios" 1990 m. spalio 20 d. Nr. 29, publikacijos eilės nr. 700.
Kaip ir naujasis Pridėtinės vertės mokesčio įstatymas, naujasis Pelno mokesčio įstatymas nustato, kad aptariama pelno mokesčio lengvata yra tik laikina. Tačiau Pelno mokesčio įstatymas nenustato konkrečios datos, iki kurios galios ši lengvata. Įstatyme tik nurodoma, kad ji galios iki atskiro Seimo sprendimo.
Naujasis Pelno mokesčio įstatymas numato ir daugiau palankių naujienų.
Vadovaujantis šio įstatymo 3 straipsnio 2 dalies 3 punktu, pelno mokesčio nebereiks mokėti viešosioms įstaigoms, kurios iki šiol turėjo mokėti 5 proc. pelno mokestį.
Pastabesni "Mūsų žodžio" skaitytojai turbūt atsimena, kad 2000 m. gruodžio ir 2001 m. sausio "Mūsų žodyje" rašėme apie paramą ir labdarą reglamentuojančių įstatymų pakeitimus.
Tuomet apgailestavome, kad nuo 2001 m. buvo praktiškai dvigubai sumažinta pelno mokesčio lengvata paramą teikiančioms įmonėms, nes joms nuo apmokestinamo pelno buvo leista atsiskaityti tik paramai turėtas išlaidas, o iki 2001 m. sausio 1 d. buvo leidžiama iš apmokestinamo pelno atskaityti paramai skirtas išlaidas, padaugintas iš dviejų.
Naujasis Pelno mokesčio įstatymas paramą teikiančioms įmonėms vėl grąžino iki 2001 m. buvusią pelno mokesčio lengvatą.
Šio įstatymo 28 str. 2 d. nustatyta:
"Mokesčio mokėtojams, pagal Lietuvos Respublikos Labdaros ir paramos įstatymą turintiems teisę teikti tik paramą, iš pajamų leidžiama du kartus atskaityti išmokas, įskaitant perleistą turtą, suteiktas paslaugas, kurios Lietuvos Respublikos Labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka skirtos paramai, tačiau ne didesnes kaip 40 procentų mokesčio mokėtojo pajamų, apskaičiuotų iš pajamų atėmus neapmokestinamąsias pajamas, leidžiamus atskaitymus ir ribojamų dydžių leidžiamus atskaitymus, išskyrus paramą".
Naujojo Pelno mokesčio įstatymo ieškokite laikraštyje "Valstybės žinios" 2001 m. gruodžio 29 d., Nr. 110, publikacijos eilės Nr. 3992.
* * *
2001 m. gruodžio 21 d. įstatymu Nr. IX-682 buvo patvirtinta LR Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo įstatymo nauja redakcija ("Valstybės žinios" 2001 m. gruodžio 30 d., Nr. 112, publikacijos eilės Nr. 4089). Šio naujos redakcijos įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 3 punktas iš esmės atkartoja anksčiau galiojusiame LR Kelių fondo įstatyme buvusią lengvatą. Čia nustatyta, kad įmonės, kuriose dirba ne mažiau kaip 50 proc. riboto darbingumo darbuotojų ir kurių pajamos gaunamos tik už jų pačių pagamintą produkciją, atleidžiamos nuo atskaitymų nuo pajamų į kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo sąskaitą mokėjimo.
Palankią naujovę numato aptariamojo įstatymo 4 straipsnio 6 dalies 8 punktas, pagal kurį nuo minėtų atskaitymų atleidžiamos socialinės globos viešosios įstaigos. Įstatymo 2 straipsnio 8 dalis pateikia tokią socialinės globos viešųjų įstaigų sąvoką: "Socialinės globos viešosios įstaigos - tai viešosios įstaigos, teikiančios socialines paslaugas įvairaus amžiaus skirtingų socialinių grupių asmenims, kuriems reikalinga įvairių rūšių ir formų socialinė pagalba".
Anksčiau galiojęs Kelių fondo įstatymas buvo nuo atskaitymų į kelių fondą atleidęs tik valstybės ir savivaldybių sveikatos priežiūros viešąsias įstaigas.
