GYVENIMO AKTUALIJOS
Alvydas VALENTA
AKLIEJI IR SILPNAREGIAI DARBO RINKOJE
"Duokite man atramos tašką, ir aš išjudinsiu žemės rutulį", - prieš du su puse tūkstančio metų Archimedas ištarė sparnuotą savo frazę. "Duokite mums darbo, ir mes neprašysime socialinių pašalpų, tvarkingai mokėsime mokesčius ir būsime..." - sako galo su galu nesuduriantis lietuvis ir su nauja viltimi eina į naujus rinkimus balsuoti už naują kandidatą ar deputatą. Deja, rinkos ekonomikos principais gyvenančioje visuomenėje labai jau retai kas nors ką nors duoda - dažniausiai reikia mokėti susirasti ir mokėti pasiimti pačiam. Juo labiau tada, kai kalbama apie žmones, turinčius negalią. Net ir šimtmečių tradicijas turinčiuose Vakaruose jų niekas išskėstomis rankomis nelaukia, ypač tada, kai reikalai ima suktis apie darbą, naują, neįgaliajam pritaikytą darbo vietą ir panašius dalykus.
Balandžio 17-19 d. Vilniuje, Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centre, vyko tarptautinis seminaras "Aklieji ir silpnaregiai darbo rinkoje". Seminare dalyvavo svečias iš Olandijos, Soneherdto aklųjų centro įdarbinimo specialistas Arrie Huijgen, Vilniaus darbo biržos direktorius Juozas Kankevičius, jo pavaduotojas Eugenijus Valeika, grupė Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos (LASS), Lietuvos aklųjų socialinio ugdymo centro (LASUC) darbuotojų bei du potencialūs darbdaviai.
SONEHERDTO AKLŲJŲ CENTRAS
Daugeliui "Mūsų žodžio" skaitytojų ši įstaiga, tegu ir neakivaizdžiai, turėtų būti šiek tiek pažįstama. Su Soneherdto aklųjų centru Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga bendradarbiauja jau nebe pirmi metai: olandai keletą kartų viešėjo Lietuvoje, 2001 m. Soneherdte lankėsi mūsų įdarbinimo ir profesinio aklųjų rengimo specialistų grupė. Padedant kolegoms iš Soneherdto, LASUC 2000 m. įsteigta baldų apmušėjo specialybė.
Kadangi Lietuvoje analogiškos įstaigos nėra, todėl ne taip lengva trumpai ir tiksliai nusakyti, kas iš tiesų yra Soneherdto aklųjų centras - daug lengviau papasakoti, ką jis veikia. Manytume, kad šiai įstaigai geriausiai tiktų profesinės mokyklos vardas. Centre regėjimo negalią turintis žmogus gali įsigyti specialybę, su jo darbuotojų pagalba - susirasti darbą.
Iš viso Soneherdto aklųjų centre dirba ir mokosi apie 400 regėjimo negalią turinčių žmonių. Mokytis priimami ne jaunesni kaip 18 metų jaunuoliai. Kaip sakė Arrie Huijgen, jo įstaiga orientuojasi į darbą atviroje visuomenėje ir tik tada, jeigu žmogus negali dirbti integruotai, jis įdarbinamas globos įmonėje. Tad ateinantys į šį centrą žmonės jau turi būti išmokę susitvarkyti su savo negalia - jeigu yra kitaip, tai jau reabilitacijos tarnybų spragos.
Soneherdte galima išmokti dirbti su kompiuteriu, įsigyti mums jau pažįstamą baldų apmušėjo specialybę. Silpnaregiai mokomi remontuoti dviračius, surinkti ir montuoti įvairias elektros sistemas. Prieš keletą metų pradėta mokyti telemarketingo. Olandai su juo siejo nemažas viltis, tačiau jos pasiteisino tik iš dalies. Telemarketingas (televerslas) - tai prekybos, paslaugų teikimo organizavimas per atstumą: su klientu bendraujama kompiuteriu, telefonu. Reikia ne tik mokėti dirbti su naujausiomis kompiuterinėmis technologijomis, bet ir turėti gerų socialinių įgūdžių. Paaiškėjo, kad šitų įgūdžių labai dažnai aklieji kaip tik ir pristinga. Žmonės nedrįsta skambinti, siūlyti prekių ar paslaugų. Olandijoje, beje, kaip ir Lietuvoje, televerslas populiariausias tarp studentų.
Mokslas Soneherdto aklųjų centre trunka iki trejų metų, tačiau galimi ir kitokie variantai: pavyzdžiui, kelių savaičių ar kelių mėnesių kursai. Visos Soneherdto aklųjų centre įsigyjamos specialybės pripažįstamos valstybės. Centras teikia diplomus, todėl mokymo ir profesinio parengimo lygis yra pakankamai geras.
Centro veikla finansuojama iš įvairių šaltinių, tačiau svarbiausias - socialinis draudimas. Socialinis draudimas sumoka už priemones, būtinas specialiai aklojo ar silpnaregio darbo vietai įrengti. Tačiau jis turi būti tikras, kad šios investicijos sugrįš per mokesčius, be to, kiekvieną sumą reikia pagrįsti, įrodyti. Kaip sakė svečias, didžiausia suma, kurią jam pavyko "išmušti" konkrečiai darbo vietai - mūsų pinigais 170 tūkst. Lt.
Seminare daug dėmesio skirta ieškančių darbo aklųjų ir silpnaregių konsultavimui, aklojo ir reginčiojo įdarbinimo specialisto tarpusavio santykiams. Olandų patirtis įdomi ir net kiek šokiruojanti. Akcentuojamos visų pirma paties neregio pastangos ir atsakomybė: "Jūs esate klientas ir niekas kitas, tik jūs esate atsakingas už savo ateitį!" Visi sprendimai turi būti motyvuoti, iš kliento reikalaujama atsakyti į klausimą, ką jis pats yra pasirengęs padaryti savo labui. Tarp kliento ir įdarbinimo specialisto pasirašomas kontraktas: "Mes darome šitą, o jūs savo labui darote štai šitą".
Pastarieji svečio žodžiai sukėlė ne vieno seminaro dalyvio šypseną. A. Huijgen sakė suprantąs, kad panašūs dalykai skamba šiek tiek juokingai, tačiau praktika rodo, kad, elgiantis kitaip, atsirastų daug nemotyvuotų, abejotinų sprendimų, nenaudingų nei pačiam aklajam, nei reginčiajam įdarbinimo specialistui.
Soneherdto aklųjų centro darbuotojai, vadovaudamiesi paskutiniųjų penkerių metų patirtimi, parengė sąrašą, kuriame suregistruotos visos akliesiems ir silpnaregiams Olandijoje labiausiai prieinamos specialybės ir galimybės. Juo mielai naudojasi darbo biržų, socialinio draudimo ir kitų įstaigų specialistai. Žinoma, šis sąrašas yra rekomendacinio pobūdžio, nes situacija darbo rinkoje labai greitai keičiasi: "Prieš keletą metų sėkmingiausiai savo klientus įdarbindavome valstybinėse įstaigose, nevyriausybinėse organizacijose. Dabar priešingai - įdarbiname komercinėse struktūrose."
LIETUVOS PADANGĖJE
Seminare dalyvavo Vilniaus darbo biržos vadovai, tačiau tai, apie ką jie kalbėjo, į ką atkreipė aklųjų įdarbinimo specialistų dėmesį, svarbu visai Lietuvai. Vilniaus darbo biržos direktorius J. Kankevičius supažindino su svarbiausiomis naujovėmis įdarbinant negalią turinčius žmones. Nuo šių metų pradžios pasikeitė Bedarbių rėmimo įstatymas: išskyrus I ir II gr. invalidus, nebeliko privalomų įdarbinimo kvotų. Visi kiti riboto darbingumo asmenys patenka į papildomai remiamų bedarbių kategoriją. Įdarbinant neįgalų žmogų nebereikia pateikti sąmatos, kurioje tiksliai būtų suskaičiuota, kiek lėšų reikia steigiamai darbo vietai, taip pat sąskaitų-faktūrų, iš kurių matytųsi, kiek ir kokių priemonių įsigyta. Tai labai palengvina neįgalaus žmogaus įdarbinimą, nes darbo vietą įsteigti galima iš labdaringai gautų priemonių - pavyzdžiui, masažo stalai ir pan. Anksčiau būtų reikėję sąmatą sukurpti ir trūks plyš tą labdaringai gautą stalą kaip nors "nupirkti", dabar šitokių buhalterinių triukų daryti jau nebereikės. Darbdaviui, įdarbinusiam neįgalų žmogų, mokamos subsidijos: 12 pirmųjų mėnesių - 1, o paskui dar 6 mėnesius - 0,5 minimalaus atlyginimo dydžio. Darbo birža finansuoja jau dirbančių žmonių perkvalifikavimą. J. Kankevičiaus duomenimis, šia darbo biržos teikiama galimybe sėkmingai naudojasi LASS Vilniaus įmonė: 2000 m. ji perkvalifikavo 32, o 2001 m. - 24 asmenis. Lietuvos invalidų reikalų taryboje neseniai iškelta iniciatyva, kad įdarbinant neįgalius žmones, pavyzdį turėtų pirmiausia rodyti valstybinės įstaigos. Paklaustas, ar Vilniaus darbo biržoje atsirastų vieta gabiam, universiteto išsilavinimą turinčiam jaunuoliui, jos vadovas sakė nematąs ypatingų kliūčių: "Svarbiausia, kad žmogus turėtų kvalifikaciją. Galbūt jis galėtų dirbti konsultantu įdarbinant kitus neįgalius žmones".
Seminare lankėsi du potencialūs darbdaviai - optikų susivienijimo "Visio" generalinis direktorius Robertinas Kuoras ir UAB "Nazara" direktorė Renata Gutovskaja. Prie vienos iš "Visio" optikų ketinama steigti masažo kabinetą - jame dirbtų keli regėjimo negalią turintys masažuotojai. Jeigu pirmasis blynas "neprisvils", ateityje tokių kabinetų galėtų atsirasti ir daugiau.
2003 m. LASUC profesinio ugdymo skyrių baigs pirmoji baldų apmušėjų grupė. Dar šiais metais Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centre planuojama atidaryti baldų apmušimo dirbtuvę. Joje būtų įdarbinti 2-3 jaunieji baldų apmušėjai.
Tris dienas vykusiame seminare Lietuvos aklųjų įdarbinimo, profesinio rengimo specialistai išgirdo daug įdomios ir reikalingos informacijos. Rudenį grupė LASS darbuotojų dar kartą vyks į Olandiją ir domėsis, kaip šioje šalyje organizuojamas aklųjų ir silpnaregių įdarbinimas, kaip veikia konsultavimo, darbo paieškos tarnybos. Seminarą "Aklieji ir silpnaregiai darbo rinkoje" finansavo Nyderlandų ambasada.
