PORTRETAS

Gražina SIDEREVIČIENĖ

TAI PAŠAUKIMAS


Ramutis JanšauskasPačioje Kauno senamiesčio širdyje, Arkikatedroje Bazilikoje, kovo 10 d. tikintieji su jauduliu stebėjo nepakartojamą metų įvykį. Tą dieną keturiems Kauno arkivyskupijos diakonams Erastui Murauskui, Skaidriui Kondratavičiui, Ramučiui Janšauskui ir Audriui Arštikaičiui buvo suteikti kunigystės šventimai. Momentas išties iškilmingas ir išskirtinis - mums neregiams ir silpnaregiams juo labiau, nes vienas iš keturių jaunuolių - mūsiškis: Ramutis Janšauskas labai kuklus, santūrus vaikinas iš žemaičių krašto, silpnai mato nuo vaikystės, yra baigęs Kauno silpnaregių internatinę mokyklą. Po studijų VDU teologijos fakultete ir Kauno kunigų seminarijoje buvo paskirtas diakonu Šv. Antano bažnyčios parapijoje. Didžioji dalis mūsų mikrorajono gyventojų priklauso būtent šiai parapijai, o kai kurie jau spėjo ir artimiau pažinti jaunąjį diakoną.

Kauno aklųjų ir silpnaregių kultūros namuose šių metų vasarį buvo surengta dvasingumo valanda "Ieškokime harmonijos" (pamąstymai belaukiant Didžiojo Prisikėlimo). Renginio svečias - diakonas Ramutis. Pristatytas auditorijai būsimasis kunigas paprašė vadinti jį tiesiog vardu. Taip vadinamas jaučiasi arčiau žmonių, kuriuos nori pažinti.

Turbūt daugeliui tada kėlė nuostabą ir susižavėjimą šis neaukšto ūgio, liesutis, labai silpno regėjimo vaikinas, pasiryžęs žūtbūt tapti kunigu. Juk slenksčiai jam visą kunigystės metą tikrai bus aukštesni, o įveikti juos reikės. Kaip saviškio drąsiau ir klausėme: kaip į pasirinktą dvasininko kelią reagavo šeima, artimi žmonės, Kauno kunigų seminarijos auklėtiniai, vadovai ar dėstytojai? Iš atsakymų tapo aišku, kad šitam drąsiam pasirinkimui pritarė toli gražu ne visi. Visos abejonės susijusios tik su silpnu regėjimu - smulkiomis raidėmis parašyto teksto Ramutis perskaityti negali. Ir po dvasingumo valandos girdėjau žmones klausiant vienas kito: kaip diakonas pasirengs šventoms Mišioms, pamokslui, ar užteks matymo lydint laidotuvių procesiją?

Ir stebint įšventinimo į kunigus ceremoniją, girdint Kauno arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus, kitų dvasininkų citatas iš Šventojo Rašto, iš Pauliaus Evangelijos, pasakojančios, kaip Jėzus Kristus savo stebuklinga galia išgydė neregį, atrodė, kad visi palyginimai skirti jam - jaunajam kunigui Ramučiui. Tiesa, kur kas dažniau nuo altoriaus sklido žodžiai, raginantys nebūti dvasios neregiu, nes tik tokia neregystė žmonėms suteikia daugiausia kančių ir skausmo.

Mintys vėl nuklydo į aną dvasingumo valandą. Prisiminiau, kaip diakonas Ramutis į klausimą, kaip ieškoti ir kur surasti tą sielos harmoniją, atsakė: "Harmonijos turime ieškoti kiekvienas savyje". Ir prisipažino, kad tie konkretūs patarimai, nurodymai daryti taip ar anaip neduoda vaisių. Galima tik gaires nurodyti, o kelią kiekvienas privalo susirasti pats. Onutės Matusevičiūtės paklaustas, ar tikrai groja gitara keturių klierikų įkurtame ansamblyje, kukliai atsakė, kad taip, ir netgi pažadėjo prikalbinti savo kolegas susitikti su mūsų žmonėmis. Su dideliu smalsumu visi laukia šios netradicinės grupelės.

Kovo 17 d. Kaune, Šv. Antano bažnyčioje, kunigas Ramutis Janšauskas laikė savo pirmąsias Mišias. Parapijiečiai, smalsiai stebėję jaunąjį primiciantą, buvo sujaudinti šilto jo kreipimosi, tylaus ir švelnaus balso, neegzaltuotos laikysenos. Po šv. Mišių dvasininkas visus palaimino, sustodamas prie kiekvieno tikinčiojo ir uždėdamas rankas jam ant galvos.

Davęs kunigystės įžadus, palaimintas arkivyskupo Sigito Tamkevičiaus, Ramutis Janšauskas dar nežino, kaip ir kur nuvingiuos jo kunigystės kelias. Nujaučiant jo valingą žemaitišką užsispyrimą ir begalinį norą tarnauti žmonėms ir pažinti juos, reikia tikėti, kad išbandymai, kuriuos teks patirti, bus įveikti. Ir dar turime tikėti, kad tai jo pašaukimas, nes jau pralaužtos abejonių ir nepasitikėjimo sienos. Žinoma, uždarius kunigų seminarijos duris, prireiks dar daugiau išminties ir stiprybės.

Taigi stiprybės, kunige Ramuti, einant dvasinės paieškos keliu! Linkime ir Jus supančių žmonių meilės ir supratimo.

* * *
[Turinys] | [Mūsų tinklapis]