SUKAKTYS |
Gražina SIDEREVIČIENĖ ŠOKDAMAS PAMIRŠTI SAVO NEGALIĄ |
Į Kauno aklųjų ir silpnaregių kultūros namus 2001 m. gruodžio 16 d. plaukte plaukė šokėjai ir tautinio šokio gerbėjai. Sausakimšoje salėje negalėjai atsigėrėti ne tik drabužių spalvingumu, bet ir besišypsančių žmonių veidais. Kultūros namų tautinių šokių kolektyvas (vadovė Gražina Geldauskienė) šventė 35-ąjį gimtadienį. Respublikinio konkurso "Pora už poros - 2001" diplomantė, nuo 1975 metų visų respublikinių dainų ir šokių švenčių, Pasaulio lietuvių švenčių nuolatinė dalyvė "Šarma" turi gausybę bičiulių visoje Lietuvoje. Nenuostabu, kad pasveikinti kolektyvo ir jubiliejaus proga sušokti mūsų scenoje suvažiavo sugužėjo šokėjai: "Alniai" iš Kauno kultūros rūmų, "Lankesa" iš Kėdainių, "Gudobelė" iš Kaišiadorių ir "Vijūras" iš Šakių. "Šarmos" vadovė Gražina Geldauskienė mūsų kultūros namų slenkstį peržengė 1973 metais. Veržli, veikli, energinga vadovė nuo pat pirmųjų repeticijų uždegė kolektyvą noru siekti maksimalaus rezultato, tobulino sceninį šokio judesį, manierą. Šokėjus išpildavo devintas prakaitas, o vadovei vis buvo negana. Jausti partnerį, šypsotis, grakščiai judėti scenoje - ne iš karto pasiekiami dalykai. Tačiau Gražina atkakliai siekė savo - rezultatų neteko ilgai laukti. Jeigu pirmosiose LASS ir Kauno miesto meno mėgėjų apžiūrose kolektyvas turėjo tenkintis antrąja vieta, tai vėliau pirmosios pradėjo piltis kaip iš gausybės rago. Taip yra iki šiolei. Tikimės, kad niekas nepasikeis ir ateity. Apie Gražinos Geldauskienės kvalifikuotumą ir profesionalumą byloja ir tas faktas, kad respublikinėse dainų ir šokių šventėse yra nuolat kviečiama būti Šokių dienos baletmeisterio vyr. asistente. Savo darbą išmananti specialistė - tikras lobis ir mūsų kultūros namams, nes šiame ratelyje kaip lygūs su lygiais šoka ir silpnai matantys žmonės. Šokio "karjerą" dar jaunimo kolektyve pradėjusi Stasė Elsterienė, I grupės regėjimo invalidė, "Šarmoje" jau dvidešimt penkeri, to paties likimo Jonas Naujokas - penkiolika, Danutė Kavoliūnienė - vienuolika. Šiuos šokio veteranus padėkomis apdovanojo LASS Kauno ir Marijampolės apskričių taryba. Šokdami šie žmonės pamiršta savo negalią. Anot vadovės, tai puiki emocinė kompensacija silpnaregiams. Šventėje buvo prisiminti ir atminimo žvakelėmis pagerbti į amžiną poilsio vietą iškeliavę dideli šokio entuziastai Emilija Klusienė, Cecilija Poškaitė, Valentina Novikova, Antanas Gembeckas, Izidorius Budrys, Juozas Sarpalius, Juozas Leipus, Albinas Kronkaitis, Tomas Kancleris, Kostas Guntorius, Česlovas Babenskas, Joana Pilipavičiūtė ir koncertmeisteriai Petras Barškietis ir Algis Bartnikas. Rašydama šias eilutes, prisiminiau - vos tik įsisteigus kultūros namams, patys silpnaregiai, tuometinio kartonažo baro darbuotojai, užsidegė noru suburti pagyvenusių žmonių tautinių šokių kolektyvą. Didžiausios aktyvistės buvo moterys: Joana Pilipavičiūtė, Cecilija Poškaitė, Emilija Klusienė, Onutė Burkauskienė ir Onutė Gembeckienė. Nepamiršiu, kaip jos bėgiojo po cechus ir skyrius, bandė įkalbinti kur kas pasyvesnius vyrus. Tegu ir nelengvai, bet šokėjus susirado. Kultūros namų administracijai teko ieškoti tik vadovės - ja tapo Regina Dervinienė. Po kelerių metų ją pakeitė Stasė Sinkevičienė, o nuo 1973 m. su "Šarma" nesiskiria Gražina Geldauskienė. Dvidešimt aštuoneri jos vaisingo darbo metai buvo deramai įvertinti. Be daugelio nuoširdžių sveikinimų, kurių tikrai nestigo, ypač pagarbiai pasielgė Kauno miesto savivaldybės kultūros skyrius - šokių kolektyvų kuratorė Lukrecija Navickienė įteikė vardinį aukso spalvos medalį su Kauno miesto Rotušės ir senamiesčio vaizdais. Kaip nesidžiaugsi kolektyvu, galinčiu didžiuotis ne tik pavieniais šokio entuziastais - pavyzdžiui, Audrone Stankevičiūte, kuri tapo tiesiog dešiniąja vadovės ranka. Minėtinos ir Ruzgų, Kavoliūnų ar Jackų šeimos. Jeigu "Šarmoje" puikiai jaučiasi ne viena šeima, - vadinasi, ji tikrai to verta. Teneapleidžia šio šaunaus kolektyvo sėkmė, nesužlugdo kultūrai nepalanki ekonominė situacija. Tegul sukasi poros - kaip per šią šventę - "Jubiliejinio kadriliaus", "Dabrikinės polkos" ar "Trepsipolkės" sūkury! Tegul tie šventėje su bičiuliais iš kitų miestų sušokti dvidešimt penki šokiai tampa pranašingais ir atskaičiuoja "Šarmos" kolektyvui mažiausiai dar ketvirtį amžiaus. O gal ir daugiau!
|