IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS

dr. Valentinas Vytautas TOLOČKA

 


BUVĘS PEDAGOGAS, 
DABAR - RAŠYTOJAS

Spalio 4 d. sukanka 60 metų, kai gimė (1941) Valentinas Zaikauskas. Jis gimė Čekonių kaime (Anykščių raj.), valstiečių šeimoje. Regėjimo neteko vaikystėje nuo ligos. 1948 m. atvyko mokytis į Kauno aklųjų internatinę mokyklą. 1960 m. čia įgijo vidurinį išsilavinimą. Nusprendė studijuoti. 1965 m. baigė Vilniaus pedagoginį institutą, studijavo lietuvių kalbą ir literatūrą. Iki 1976 m. dirbo Suaugusių aklųjų vidurinės mokyklos mokytoju, parašė elementorių suaugusiems akliesiems "Šviesa". Nuo 1976 m. - Šiaulių pedagoginio instituto specialiosios pedagogikos mokslinio tyrimo laboratorijos vyresnysis mokslinis bendradarbis.

V. Zaikauskas - rašytojas prozininkas, išleidęs apsakymų knygas "Iš miesto A į miestą B" (1982), "Sniegas" (1988), apysaką "Pėdsakai baigiasi rojuje" (1990) ir kt. 1983 m. V. Zaikauskas už geriausią metų prozos kūrybą gavo G. Petkevičaitės-Bitės vardo premiją. Nemažai jo apsakymų išspausdinta įvairiuose respublikos bei užsienio periodiniuose leidiniuose, atskiruose leidiniuose (rusų, ukrainiečių, lenkų, latvių, esperanto ir kt. kalbomis).

MEDICINOS DAKTARAS, 
DOCENTAS VYTAUTAS GURAUSKAS

Spalio 14 d. sukanka 70 metų, kai gimė (1931) Vytautas Gurauskas, Vilniaus m. glaukoma sergančių žmonių klubo steigėjas. Jis gimė Kaltinėnų miestelyje (Šilalės raj.), tarnautojo šeimoje. 1957 m. baigęs medicinos studijas buvo paskirtas dirbti į Vilkaviškio centrinę ligoninę gydytoju. Nuo 1966 m. dėstė Vilniaus universiteto medicinos fakultete. 1971 m. apgynė medicinos mokslų kandidato disertaciją. 1974 m. jam buvo suteiktas docento vardas. (Kartu su moksliniu laipsniu 1993 m. nostrifikuotas.) 1998 m. gruodžio 22 d. jis įsteigė Vilniaus miesto glaukoma sergančių žmonių klubą. Toks klubas Lietuvoje pirmasis. Šis klubas bendrauja ir su LASS Vilniaus miesto ir rajono taryba. Tarp daugelio straipsnių išspausdino ir tokius: "Akių sveikatos problemos laukia didesnio dėmesio" (1999), "Prieblanda akyse subūrė daugiau" (2000).

VISAS GYVENIMAS SKIRTAS MUZIKAI

Spalio 23 d. sukanka 100 metų, kai gimė (1901) Aleksandras Rozė. Jis gimė Rygoje, darbininkų šeimoje. Kai jam sukako 12 metų, tėvai išleido mokytis siuvėjo amato. Mirus tėvui motina jį išsiuntė į kaimą piemenauti. Po kurio laiko grįžęs pas motiną į Rygą, gerų žmonių patartas, įstojo mokytis groti į karinį orkestrą. Iš pradžių mokėsi groti fleita, vėliau - trimitu. Pasibaigus Pirmajam pasauliniam karui, 1920 m. persikėlė gyventi į Lietuvą ir pradėjo groti laisvai samdomu muzikantu, solistu Kaune, husarų pulko pučiamųjų instrumentų orkestre. Šio pulko orkestrui vadovavo kapelmeisteris Ričardas Lechavičius, kuris nuo 1928 m. dirbo muzikos mokytoju aklųjų institute. Tokiu būdu A. Rozė susipažino su pučiamųjų orkestro muzikantais, juos pamokydavo groti, tapo jų bičiuliu. Buvę aklųjų instituto auklėtiniai muzikantai, po karo dirbdami Kauno aklųjų įmonėje, 1957 m. atkūrė pučiamųjų instrumentų orkestrą, kuriam vadovauti pasikvietė Rozę. A. Rozės vadovaujamas orkestras Pabaltijo sovietinių respublikų aklųjų draugijų trečiojoje olimpiadoje, vykusioje 1959 m. Kaune, iškovojo pirmąją vietą. Tai buvo tikrai didelis orkestro laimėjimas. Orkestras koncertuodavo ne tik Kaune bei kituose miestuose, bet išvykdavo ir už respublikos ribų. Tapo nuolatinis Kaune rengtų tuometinių meno saviveiklos konkursų dalyvis ir buvo prizininkas respublikinėje dainų šventėje. Grojo laidotuvėse. A. Rozės vadovauto orkestro pagrindu 1971 m. buvo įsteigtas profesinis LAD pučiamųjų instrumentų orkestras, kuriame grojo jo buvę muzikantai Viktoras Mickevičius, Jonas Šiupienis, Vladas Pachomovas, Nikolajus Sidkovas, Adomas Bazevičius, Rimantas Milašauskas ir kt. Ričardas Lechavičius, Adolfas Majauskas, Aleksandras Rozė labai daug nusipelnė puoselėdami instrumentinę muziką tarp neregių.

ILGAAMŽIS VINCAS

Spalio 27 d. sukanka 95 metai, kai gimė (1906) Vincas Lukoševičius, parašęs atsiminimus apie 1926 - 1940 metų Lietuvos aklųjų organizuotą veiklą ir švietimą. Jis gimė Rudvališkių kaime (Marijampolės apskr.), mažažemių valstiečių šeimoje. Būdamas 9 metų, susirgo skarlatina ir neteko regėjimo. 1926 m. dalyvavo Lietuvos aklųjų pirmajame suvažiavime. 1928 m. atvyko mokytis į Kauno aklųjų institutą. Baigęs bendrojo lavinimo keturias klases mokėsi masažo. Jis ir kitas neregys Adolfas Milaševičius iki karo dirbo masažuotojais Kauno karo ligoninėje. V. Lukoševičius kurį laiką dirbo Marijampolės ligoninėje. Vėliau vertėsi privačia praktika, masažavo sportininkus.

1946 m. jis įsijungė į Lietuvos aklųjų draugijos veiklą, ranka perrašė brailio raštu lietuvių literatūros klasikų knygų, 1953 m. įstojo į LAD Kauno kombinato trikotažo cechą dirbti mezgėju, vėliau dirbo plastmasinių gaminių ceche. Tuo pačiu metu privačiai vertėsi masažu.

V. Lukoševičiaus straipsniai iš aklųjų gyvenimo pasirodė keliuose ikikariniuose ir pokario laikraščiuose bei žurnaluose. LAD leidykla 1971 m. brailio raštu išleido jo atsiminimų knygą "Sunkiais gyvenimo keliais". Toje knygoje jis nušvietė ne tik savo išgyvenimus, mokslo, darbo ir savarankiško gyvenimo sunkumus, bet drauge suteikė vertingos medžiagos iš Lietuvos aklųjų organizuotos veiklos istorijos, aprašė pirmuosius aklųjų instituto gyvavimo metus, aklųjų veržimąsi į savarankišką gyvenimą, į šviesą.

1985 m. išėjo į pensiją. Mirė 1999 m. kovo 20 d. Palaidotas Karmėlavos kapinėse.

* * *
[Turinys] | [Mūsų tinklapis]