NUOMONĖS

Laima VADEIKAITĖ

DEMOKRATIJA - GYVENIMO KLIŠE VIRTĘS ŽODIS


"Mūsų žodį" skaitau beveik kiekvieną mėnesį. Mane ypač domina žurnale nagrinėjamos kultūros problemos, čia spausdinami sutrikusio regėjimo autorių literatūros kūriniai, knygų anotacijos bei recenzijos. Visa tai skaitydama, randu įdomių minčių apie aklųjų ir silpnaregių kelią į kūrybą. Kai kurios žurnale išsakytos mintys apie neįgalaus rašytojo ar apskritai kūrėjo galias ir negalias duoda daug peno apmąstymams ir praverčia mano diplominiam darbui. Žurnalo redakcijai norėčiau palinkėti, kad kuo daugiau ir audringiau kalbėtų įvairiomis kultūrinio gyvenimo temomis.

Kita vertus, skaitydama "Mūsų žodį", susidarau įspūdį, jog aklieji ir silpnaregiai beveik neturi problemų. Tiesa, kai kurie sunkumai paminimi, tačiau diskusijų, kaip juos pašalinti, nėra. O jaunimas, atrodo, visai jokių problemų neturi: jis tik mokosi, dirba, integruojasi į visuomenę. Žurnalo puslapiuose pasididžiuojama jaunų žmonių laimėjimais. Valio! Puiku! Šaunuoliai! Nepamirštama paminėti, kokiomis LASS teikiamomis paslaugomis jie pasinaudojo. Tačiau ar visuose Lietuvos regionuose yra prieinamos šios taip dažnai kiekvienam studentui būtinos paslaugos?

Gyvenu Klaipėdoje, esu Klaipėdos universiteto antro kurso literatūrologijos magistrantė. Mokantis nuolatos tenka rašyti įvairius darbus: kūrinių analizes, recenzijas, mokslinių įžvalgų straipsnius. Reikalaujama, jog visa tai būtų atspausdinta kompiuteriu. Tada ir prasideda sunkumai. Surinkti tekstą, jį sumaketuoti moku, tačiau prieiti prie kompiuterio negaliu. Būčiau neteisi, jeigu sakyčiau, kad Klaipėdoje nėra kompiuterių, kuriais galėtų pasinaudoti visi norintys. Vienas yra bibliotekoje, o kitas - LASS Klaipėdos ir Telšių apskričių tarybos patalpose. Juo naudotis maloniai leidžiama. Tai kur minėti sunkumai? Štai: ir biblioteka, ir LASS Klaipėdos ir Telšių apskričių tarybos darbuotojai dirba iki 16 val. Tada dar nebūna pasibaigusios paskaitos, o kai kada net nespėjama grįžti iš darbo. Laisvi nuo mokslo ir nuo darbo būna vakarai ir savaitgaliai. Tačiau tada kompiuteris dar labiau nepasiekiamas - mat jis yra saugomas signalizacijos, kurios išjungti paprasti "mirtingieji" negali. Taigi paslauga yra, o ja pasinaudoti neįmanoma. Kompromiso rasti taip pat nepavyksta, o gal ir nesistengiama. Ir net pirmininkė N. Klepikienė nėra visagalė, nes yra pavaldi "signalizacijai". Tačiau ne visi yra tokie abejingi bejėgiai. Ne kartą savo kompiuteriu leido pasinaudoti Klaipėdos kultūros namų direktorė A. Jokubauskienė. Jai esu dėkinga už mano recenzijos pasirodymą respublikinėje spaudoje, už mokiniams sudarytus kontrolinius testus. Kultūros namuose nuolatos - šilta atmosfera, čia galima tikėtis paramos ir pagalbos.

Kitas dalykas, priverčiantis susimąstyti, yra informacijos apie jaunimui skirtus renginius neprieinamumas. Paminėsiu pavyzdį. Birželio 4-10 dienomis Palangoje vyko jaunimui skirtas seminaras. Apie tai niekas nebuvo informuotas. Klaipėdiečiai, dalyvavę minėtame seminare, apie jį sužinojo ne iš Klaipėdos ir Telšių apskričių tarybos. Dirbdama Palangoje, ir aš išgirdau apie šį renginį. Nustebau ir nusivyliau. Vėliau paklausinėjau aplinkinių - jie taip pat apie tai nieko nežinojo. Nuėjau į Klaipėdos ir Telšių apskričių tarybą ketindama pasidomėti, kodėl apie seminarą nieko nebuvo pranešta. Pirmininkės neradau, todėl savo pasipiktinimą išsakiau kitai darbuotojai. Savaime suprantama, mano priekaištai buvo perpasakoti N. Klepikienei. Jos reakcija buvo daugiau negu audringa. N. Klepikienė liepė savo sekretorei paskambinti man ir priminti visa, ką ji man gero padarė, bei papriekaištauti dėl mano reiškiamo nepasitenkinimo. Galop nusprendė atsakymą dėl seminaro man pateikti raštu: "Jūsų žiniai Klaipėdos mieste jaunų žmonių iki 25 metų yra 9 žmonės. Jums - 26. Į jaunimui skirtą seminarą buvo kviečiami jaunuoliai I ir II grupės regėjimo invalidai iki 25 metų..." (atsiprašau redakcijos už šioje citatoje likusias stiliaus klaidas). Gavusi laišką supratau, jog mano priekaištai buvo neteisingi. Tačiau paradoksas! "Mūsų žodyje" perskaičiau, kad šiame seminare dalyvavo jaunimas iki 30 metų. Tai kas šioje situacijoje neteisus? Tiesa, dar buvo pagrasinta, jog daugiau jokios pagalbos nebesitikėčiau. Jos nebuvo tiek jau daug, todėl, manau, išsiversiu be jos.

"Mūsų žodžio" puslapiuose nuolat skamba posakis, kad jaunimas pasyvus, tačiau kaip galima būti aktyviems, jeigu iniciatyva yra slopinama, slepiama informacija, grasinama įvairiausiomis represijomis? Garsiai kalbama apie demokratiją, saviraiškos ir žodžio laisvę, tačiau tai tik skambūs, kasdieninio gyvenimo kliše virtę žodžiai. Klaipėdos ir Telšių apskričių taryboje viešpatauja monarchija, kur viskas ir visa yra pajungta vieno valiai.

* * *
[Turinys] | [Mūsų tinklapis]