IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS
dr. Valentinas Vytautas TOLOČKA
GYVENIMĄ PASKYRĘS MUZIKAI
Rugpjūčio 5 d. sukanka 100 metų, kai gimė (1901) Adolfas Majauskas, muzikos mokytojas, LAD veikėjas. Jis gimė Baisogaloje, miškininko šeimoje. Jaunystėje nuo buitinės traumos neteko regėjimo. Iš mažens pamėgo muziką. Išmoko groti įvairiais styginiais instrumentais. Po Pirmojo pasaulinio karo Baisogaloje suorganizavo styginį orkestrėlį, kuriam vadovavo jau būdamas neregys.
A. Majauskas dalyvavo pirmajame Lietuvos aklųjų sąjungos suvažiavime 1926 m. vasarą. 1932 m. atvyko mokytis į Kauno aklųjų institutą. Čia lankė bendrojo lavinimo klases ir ypač daug dėmesio skyrė muzikai: grojo smuiku, skambino gitara ir kitais styginiais instrumentais. Smuiko jį mokė Ričardas Lechavičius. Lankė kompozitoriaus Konrado Kavecko suorganizuotus chorvedžių kursus, juos baigęs, keletą metų vadovavo aklųjų instituto chorui. Dar iki pirmosios sovietų okupacijos jis buvo suorganizavęs aklųjų estradinį ansamblį, tada vadintą džiazkapela ir grojo Kauno kavinėse.
1940-1942 m. A. Majauskas aklųjų institute dirbo korepetitoriumi. Po karo ilgus metus buvo mokyklos muzikos mokytojas, mokinių ir Kauno skyriaus estradinių ansamblių vadovas. 1948 m., neatsitraukdamas nuo pedagoginio darbo, įsidarbino LAD Kauno kombinate darbininku. Ir pats yra aktyviai dalyvavęs meno mėgėjų būreliuose dainuodamas ir grodamas. Kauno aklųjų mokykloje jis vadovavo skudučių ansambliui ir pučiamųjų instrumentų orkestrui. Jis paskatino ne vieną gabų neregį jaunuolį mokytis muzikos mokykloje. Yra aranžavęs muzikos kūrinių akordeonui ir estradiniam ansambliui. Be to, ir pats sukūrė keletą muzikos kūrinėlių.
Nuo pirmųjų LAD įsikūrimo dienų A. Majauskas buvo aktyvus jos narys visuomenininkas, LAD pirmojo suvažiavimo delegatas, rinktas į įvairias Kauno skyriaus komisijas.
Už nuopelnus pedagoginiame darbe ir vaisingą muzikinę veiklą A. Majauskui 1982 m. buvo paskirta Lietuvos aklųjų draugijos meno premija.
Mirė 1984 m. sausio 27 d., palaidotas Kaune, Eigulių kapinėse.
ZELMĄ MYLI ŠIMTAI AKLŲJŲ
Rugpjūčio 6 d. sukanka 60 metų, kai gimė (1941) Zelma Vėjelytė-Vaisiūnienė, LASS veikėja. Ji gimė Bobenų kaime (Biržų raj.), valstiečių šeimoje. 1965 m. baigė Vilniaus tarybinės prekybos technikumą, įgijo knygų prekių žinovės specialybę. 1967 m. sutriko regėjimas nuo tinklainės degeneracijos ir glaukomos. LAD nare tapo 1981 m. ir įsidarbino LAD Vilniaus kombinate darbininke. 1987 m. išrinkta LAD Vilniaus miesto valdybos ir 1989 m. balandžio mėnesį Vilniaus m. ir rajono tarybos pirmininke. Organizacija yra didelė. Senyvo amžiaus globojamųjų turi per 800 žmonių. Reikia daug dėmesio skirti jų buities, sveikatos problemoms ir kitai socialinei rūpybai. Zelma yra LASS Vilniaus ir Alytaus apskričių tarybos narė, bendrauja su Vilniaus m. glaukoma sergančių žmonių klubu. Spaudoje yra paskelbusi straipsnių įvairiais aklųjų gyvenimo klausimais.
LIETUVOS AKLŲJŲ DRAUGIJOS ANTRASIS SUVAŽIAVIMAS
Rugpjūčio 25-27 dieną sukanka 50 metų, kai įvyko (1951) Lietuvos aklųjų draugijos antrasis suvažiavimas. Jis įvyko Vilniuje, kurčių-nebylių sąjungos klube. Suvažiavime dalyvavo 44 delegatai, atstovavę 279 draugijos nariams. Centro valdybos pirmininkas Antanas Jonynas ataskaitiniame pranešime pabrėžė, kad valdyba svarbiausiu savo uždaviniu laiko aklųjų įdarbinimą ir gamybinės bazės kūrimą bei stiprinimą. Iki LAD pirmojo suvažiavimo kombinatai gamino šepečius ir pintus krepšius, o per ataskaitinį laikotarpį pradėjo gaminti ūkines grandines, trikotažą, ėmė veikti knygrišyklos, kojašluosčių ir audimo cechai. Suvažiavimas išrinko 16 narių centro valdybą. Jos pirmininku tapo Mykolas Poznanskas. Tačiau draugijos valdžia buvo nestabili: iki LAD trečiojo suvažiavimo (1955) centro valdybos pirmininkais dar buvo Antanas Baltramiejūnas, Antanas Jonynas, Pranas Lukoševičius. Keitėsi kombinatų direktoriai, vyriausieji buhalteriai.
