LASS LITERATŲ KŪRYBA

 

"...KAIP AMŽINYBĖJE GYVYBĖ ŠVYTI"


Iš kur tu, liūdesy, saldume keistas,

Lyg skausmas didelis nuslopęs būtų pagaliau,

Lyg jausčiau, kaip iš lėto užsitraukia žaizdos

Ir vėl galiu pakilt, ir vėl keliaut toliau.

 

Valdas Sušinskas

Laikas skaičiavo paskutines dutūkstantųjų metų gegužės dienas: per Lietuvą keliavo "Poezijos pavasaris", aklieji ir silpnaregiai literatai rengėsi susitikimui "Zelvoje". Ankstyvą gegužės 24-osios rytą Vilniuje, o netrukus ir kitur gyvenančius neregius apskriejo liūdna žinia: netekome draugo, nuoširdaus bičiulio, poeto Valdo Sušinsko. Netektis buvo juo skaudesnė, nes mirtis pasirinko Valdą pačiame kūrybinių jėgų brandume - jam buvo tik 42-eji. Po ilgesnės pertraukos jis vėl grįžo į žurnalistiką, prieš dvejus metus išleido pirmąjį savo poezijos rinkinį. Mirtis visa tai nutraukė. Tačiau ne draskyti laiko apgydytas žaizdas, ne dauginti liūdesį ir aitrinti artimųjų sielvartą norėdami visa tai prisimename. Viename prasmingiausių savo sonetų V. Sušinskas rašė:

Tykumas vakaro. Klausyt, klausytis,

Kaip amžinybėje gyvybė švyti.

Mes irgi norėtume tikėti, kad amžinybėje gyvybė nepasimeta, neišsisklaido ir nesubyra, o švyti ta įstabia šviesa, apie kurios buvimą mums kalba mistikai, pranašai ar šiaip paprasti žmonės, šioje ašarų pakalnėje pajėgę išsaugoti sielos švarumą. Bet šitaip yra ten, amžinybėje, o čia, šiapus, liko Valdo šeima, bičiuliai, jo eilėraščiai.

Gegužės 24 d. į Lietuvos aklųjų bibliotekos skaityklą rinkosi V. Sušinsko šeimos nariai, draugai, bendradarbiai ir bendraminčiai, kad šiltu, jautriu žodžiu prisimintų ir pagerbtų prieš metus amžinybėm išėjusį bičiulį. Praėjusiais metais biblioteka išleido antrąjį V. Sušinsko eilėraščių rinkinį "Laukimas": į jį sudėti naujausi, daugiausia spaudoje skelbti Valdo kūriniai, taip pat pluoštelis senesnės poezijos. Valdas rašė eilėraščius dar besimokydamas Vilniaus A. Jonyno mokykloje, ankstyvąją savo kūrybą skelbė Vilniaus universiteto studentų spaudoje. Paskutiniaisiais metais aktyviai bendradarbiavo "Mūsų žodyje". Rinkinys atspindi visą Valdo, kaip poeto, kūrybinę biografiją: nuo atviro jaunatviško kalbėjimo iki subrendusio žmogaus savirefleksijos. V. Sušinskas rašė ne tik nuoširdžiai atvirą lyriką, bet yra sukūręs ir nuostabiu sąmoju, paradoksu, subtilia ironija ir autoironija žaižaruojančių eilėraščių. Juos naujajame rinkinyje irgi rasime. Bibliotekos direktorės pavaduotojas Juozas Bazys parengė ir kitą rinkinį - beveik pusės valandos garso juostelę, iš kurios mums prabyla pats Valdas: skaito savo kūrybą, atlieka kelias dainas. Tą dieną iš magnetofono juostos Valdas ir vėl prabilo į susirinkusius savo artimuosius ir draugus.

V. Sušinską prisiminė poetas ir bendražygis Vaclovas Areima, matematikos mokytojas Vladas Verbauskas, bendradarbis Saulius Plepys, buvusi LASS Vilniaus įmonės darbininkė Stasė Petkevičienė.

Alvydas VALENTA

VALDO SUŠINSKO ATMINIMUI

Nužydėjo kvapnūs erškėtynai -

be tavęs;

Šiaurūs vėjai ir sniegai praėjo -

be tavęs;

Vėl pavasaris gatves užliejo -

nėr tavęs.

Taip, jau metai, kai tu tyli, kai tavęs iš viso nėra. O, kokia žodžio galia! Vartau senus popieriaus lapus - užrašai, pamokų planai, netaisyklingi vaikų sakiniai - ir atsirandi tu. Ne pats, tik tavo trioletai iš senų, iš mokyklinių laikų. Gal tada su K. Binkiu žadėjai rungtyniauti, ar pasiseks pavyt meistriškumu, gal įdomią formą įsisavinti bandei, o gal tiesiog taip išsiliejo žodžiai.

Paskui abu tuos eilėraščius pamiršom. O dabar, po metų nebūties, prabilk į skaitytojus senai naujais posmais.

Janina PURIUŠKYTĖ,
trumpai buvusi tavo mokytoja

* * *

Valdas SUŠINSKAS

TRIOLETAI

Valentino AJAUSKO piešinysMAN PATINKA TRIOLETAI

Man patinka trioletai:

paprastučiai, taisyklingi,

žodžių maža - daug kalbėta -

man patinka trioletai.

Mėgstu jų ir pats sudėti

laiko radęs nenaudingo,

man patinka trioletai:

paprastučiai, taisyklingi.

MAMAI

Tau, mama, penkiasdešimt metų

linksmų, liūdnų, taip nevienodų,

o kiek gyvenimo verpetų:

tau, mama, penkiasdešimt metų.

Senatvė jau šešėlį meta,

kad visą praeitį užklotų -

tau, mama, penkiasdešimt metų:

liūdnų, linksmų, taip nevienodų.

KAŠTONAMS PRAŽYDUS

Žiedai kaštonų tartum žvakės,

tarp lapų iš toli matau,

neapsiriksi taip pasakęs:

žiedai kaštonų tartum žvakės.

Šviesu širdy, pradžiugo akys,

malonų kvapą pajutau -

žiedai kaštonų tartum žvakės,

tarp lapų iš toli matau.

VASAROS RYTĄ

Saulė virš pušyno kyla

ant šakų jo pasisupus,

pievoj sklaidos rūkas žilas,

saulė virš pušyno kyla.

Ūloje vanduo vis šyla,

bėgam maudytis prie upės,

saulė virš pušyno kyla

ant šakų jo pasisupus.

BOBUTEI

Žinau, manęs tu pasiilgai,

matai, aš vėlei sugrįžau.

du metai - laukiant laikas ilgas,

žinau, manęs tu pasiilgai.

Iš džiaugsmo ašara sužvilgo,

veide tartum raukšlių mažiau -

žinau, manęs tu pasiilgai,

regi, aš vėlei sugrįžau.

Valentino AJAUSKO piešinysPRIEŠ IŠSISKYRIMĄ

Ko vėjas langines taip tranko?

Gal liūdesį širdy išskaitė,

ar jam suprast, kad skirtis tenka -

ko vėjas langines taip tranko?

Sekundėmis minutės slenka,

žinau, nebesugrįš laikai tie.

Ko vėjas langines taip tranko?

Gal liūdesį širdy išskaitė.

RUDENĖJANT

Jau keičia vasarą ruduo,

vaisius jau medžiai pribrandino,

atvėso upėje vanduo -

jau keičia vasarą ruduo.

nebėr nei pasidžiaugti kuo,

gėlių išreto margumynas,

jau keičia vasarą ruduo,

vaisius jau medžiai pribrandino.

PIRMOSIOS SNAIGĖS

Krinta žemėn, krinta snaigės

mažučiukės, mažučiukės,

rudenėlis neatlaikė -

krinta žemėn, krinta snaigės.

Stoviu linksmas ir apsvaigęs,

oras maišos, oras sukas,

krinta žemėn, krinta snaigės

mažučiukės, mažučiukės.

NEMUNUI

Lietuvoj tu pats gražiausias,

išdidžiausiai čia teki,

ir žmonių čia mylimiausias:

Lietuvoj tu pats gražiausias.

Pušynėlio pasiklausęs

miestą linksmas sutinki,

Lietuvoj tu pats gražiausias,

išdidžiausiai čia teki.

* * *
[Turinys] | [Mūsų tinklapis]