MEDICINA
Henrikas STUKAS
JAUNĖJANTI KATARAKTA
Neregiams, silpnaregiams nuolatinis medicininės įrangos techninis progresas suteikia vis daugiau vilčių susigrąžinti ar pagerinti regėjimą. Pavyzdžiui, atsirado dirbtiniai lęšiukai. Iš pradžių jie buvo implantuojami užsienyje, vėliau ir Kaune dirbantys oftalmologai ryžosi tokioms operacijoms. Prieš dešimt metų akies dirbtinio lęšiuko implantavimo operacijos imtos daryti Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikose. Per metus padaroma apie 2 tūkst. akių operacijų. Iš jų - 1 tūkst. kataraktos operacijų, kurios kaina - 1 051 litas. Už ją moka ligonių kasa.
Šių metų gegužės 11 d. Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos auditorijų korpuso 1 auditorijoje įvyko konferencija, pavadinta "10 metų dirbtinio lęšiuko implantacijai Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Akių ligų klinikoje". Apie šią įdomią konferenciją bei kataraktos susirgimus, jų gydymą mintimis sutiko pasidalinti Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Akių ligų klinikos skyriaus vedėja, mokslų daktarė RASA BAGDONIENĖ.
Konferencijoje pasidalinta patirtimi
Viena iš šios konferencijos organizatorių - Rasa Bagdonienė, akies dirbtinio lęšiuko įsodinimo operacijas daranti jau dešimt metų. Konferencijos tikslas - paminėti dešimtmetį nuo pirmojo dirbtinio lęšiuko implantacijos šioje klinikoje. 1991 metais gegužės 1 d. gydytoja operavo pirmąjį pacientą. Jam įsodino dirbtinį lęšiuką. Per 10 metų atlikta apie 6 tūkst. tokių operacijų. Kiekvienais metais operacijų daugėja geometrine progresija. "Kadangi vis daugiau kataraktos operacijų, jos sudėtingėja. Pradžioje dirbtinį lęšiuką ligoniui implantuodavome tik labai paprastais atvejais. Toliau mūsų galimybės plėtėsi. Viskas kito palaipsniui. Implantuodavome dirbtinius lęšiukus vis sudėtingesniais kataraktos atvejais. Jeigu pradžioje mums buvo sunku surasti ligonį, kuriam galima būtų implantuoti dirbtinį akies lęšiuką, tai dabar beveik nerandam ligonio, kuriam nebūtų galima jo įsodinti. 98 proc. tų, kurie kreipėsi, implantuojame dirbtinius lęšiukus," - patirtimi dalijosi daktarė R. Bagdonienė.
Konferencijoje dalyvavo visi Akių ligų klinikos gydytojai: ir rezidentai, ir labiau patyrę gydytojai, atliekantys kataraktos operacijas, asistuojantys, gydantys ligonius po operacijos. Dalyvavo ir oftalmologų, dirbančių Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos konsultacijų poliklinikoje. Konferencijoje taip pat dalyvavo gydytojų iš kitų miestų. Sulaukta nemažai svečių. Šios konferencijos naujovė - medicinos seserų, kurios taip pat dalijosi savo patirtimi, sesija. Iš viso konferencijoje dalyvavo daugiau nei 200 žmonių, daugiausia gydytojų.
Konferencijos tematika
Konferencijos tematika buvo labai įvairi. Vyraujanti tema - kataraktos operacijos įvairiausi aspektai. Įvadinį pranešimą tema "10 metų dirbtinio lęšiuko implantacijai Vilniaus universiteto Santariškių klinikos Akių ligų klinikoje" skaitė docentas R. Kašinskas ir dr. R. Bagdonienė. S. Pakarklienė, R. Jazukevičienė, S. Speičienė supažindino susirinkusius su dirbtinio lęšiuko implantacijos indikacijomis ir kontraindikacijomis. Įdomus buvo kolektyvinis L. Butkienės, A. Liveikienės, J. Kretkovskio, L. Socevičienės pranešimas "Kataraktos chirurgija trumparegėse akyse".
R. Pivoriūnienė, A. Ruzgys, S. Galgauskas apžvelgė trauminių kataraktų chirurginį gydymą Vilniaus universiteto ligoninės "Santariškių klinikos" Akių ligų klinikoje 1996-2000 metais. Referentai teigė, jog dažniausiai traumas patiria jauni vyrai. Po patirtų akių traumų ne iš karto pastebima liga. Ji vystosi pamažu. Prieš kelerius metus dirbtiniai lęšiukai po tokių traumų nebuvo implantuojami, dabar jau tokios operacijos atliekamos. Taip pat pranešėjai džiaugėsi, jog Lietuvoje atliekamos akies plastinės operacijos. Mūsų specialistai jau gali suformuoti pažeistą vyzdį arba susiūti akies rainelę.
Paskutinį pranešimą skaitė gydytoja G. Chaleckienė tema "Invalidumas dėl kataraktos." Konferencijoje buvo perskaityta 13 pranešimų. Pasak dr. R. Bagdonienės, konferencija susilaukė didelio gydytojų susidomėjimo. Priežastis paprasta. Katarakta - pati populiariausia akių liga. Ja serga didesnė ligonių dalis.
Kodėl atjaunėja katarakta?
Katarakta žinoma nuo labai senų laikų. Visą laiką buvo teigiama, kad tai senų žmonių akių liga. Iki šiol daugiausia ja sirgdavo 70 - 80-mečiai. Deja, dabar akių gydytojai pastebi, jog ši liga pastebimai atjaunėjo. Ja suserga vis daugiau ir daugiau jaunų žmonių. "Gydytoja dirbu 25 metus. Galiu drąsiai teigti - katarakta atjaunėjo. Dabar žmonės šia liga suserga sulaukę 25-40 metų. Dėl ko suserga jauni žmonės, kol kas priežasties nerandame. Aišku, šią ligą sukelia ir kiti organizmo negalavimai. Čia būtina paminėti diabetą. Ligoniui, sergančiam cukralige, per ilgesnį laiką išsivysto katarakta. Sergant šia liga nuo vaikystės, katarakta susergama visai jauname amžiuje," - pasakojo R.Bagdonienė.
Dabar sergantys katarakta operuojami ankstyvojoje ligos stadijoje. Šias operacijas atlikti leidžia dirbtinis akies lęšiukas. Anksčiau operuodavo tik tada, kai ligonis abiem akimis matydavo labai blogai. Išoperavus vieną akį ir grąžinus regėjimą reikėdavo nešioti akinius su storais pliusiniais 10-13 dioptrijų stiklais. Jeigu dar matydavo kita neoperuota akis, abi akys kartu negalėdavo žiūrėti. Tekdavo neoperuotą akį uždengti arba žmogus negalėdavo nešioti jam skirtų akinių. Tekdavo pasikliauti neoperuota akimi, o operuota tinginiaudavo. Atsiradus dirbtiniams lęšiukams, ši problema išnyko. Dabar be didesnio vargo galima suvienodinti abiejų akių regėjimo lauką. Pagal dirbtinio lęšiuko stiprumą gydytojai oftalmologai nustato operuotos akies refrakciją. Po to nustatoma neoperuotos akies refrakcija, abi akys suderinamos. Kitais žodžiais tariant, sveikoji akis priderinama prie operuotos akies.
Pasikeitė ir kataraktos operacijų technologija. Seniau drumstas akies lęšiukas būdavo šalinamas vienu būdu, dabar - kitu. Šiandien operuojantis chirurgas turi mažiau problemų ir mažiau komplikacijų. Lengviau pacientą operuoti, kada žmogus ne visiškai yra praradęs regėjimą. "Vėlgi operacijos daromos atsižvelgiant į daugelį regėjimo faktorių. Tai priklauso nuo žmogaus specialybės ir to, kiek jam svarbus regėjimas. Vairuotojams, mokytojams, gydytojams kataraktą stengiamės operuoti kuo skubiau, kada dar regos likutis 30-40 proc. Kitus operuojame regėjimo likučiui likus 10 proc. Dabar daug greitesnė pooperacinė reabilitacija. Turėjau kelis ligonius, kurie po savaitės grįžo į savo ankstesnį darbą. O seniau po operacijos pacientas buvo reabilituojamas kelis mėnesius. Per kelerius pastaruosius metus kataraktos gydymas akivaizdžiai patobulėjo. Pasaulis nestovi vietoje. Manau, po kelerių metų kataraktos gydymas dar patobulės," - pasakojo vedėja.
Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikos Akių ligų klinika jau gydo ligonius ultragarsine technika, nes reikiama įranga yra. R. Bagdonienė pasakojo: "Skirtumas tarp senos ir šios technologijos akivaizdus. Taikant ultragarsinį operavimo metodą, operuojant paciento akį daromas daug mažesnis pjūvis. Vadinasi, tai mažesnė trauma akiai. Akis po operacijos greičiau gyja. Ir operuojant sugaištama daug mažiau laiko."
Norint patekti į šią ligoninę reikia kreiptis į savo gydymo įstaigą. Gavęs iš okulisto siuntimą drąsiai gali važiuoti į Santariškes. Dabar siuntimuose nereikia rašyti gydymo vietos. Su siuntimu reikia atvažiuoti į Santariškių universitetinės ligoninės konsultacijų polikliniką. Čia specialistai apžiūrės. Prireikus duos siuntimą gultis į šalia esančią Akių ligų kliniką. Aišku, kartais tenka palaukti, nes šiuo metu operacijų skaičius ribojamas. Pavyzdžiui, gegužės pradžioje buvo registruojama kataraktos operacijoms, numatomoms šių metų lapkričio mėnesį.
