SOCIALINIS DARBAS
Algimantas ARBOČIUS
GAL IR NUSIPELNĖME GYVENTI GERIAU
Darbas - tai visų pirma daugeliui iš mūsų galimybė bendrauti, jaustis naudingam, reikalingam, tai mano ir mano šeimos gerovė, tai išsigelbėjimas iš skurdo, į kurį dabar atkakliai stumiama nemaža visuomenės dalis. Nors invalidumas teoriškai neatima iš mūsų teisės į darbą, bet praktiškai dauguma, vos pripažinti invalidais, jo netenkame.
Per nepriklausomybės dešimtmetį žmonės su negale turbūt skaudžiausiai patyrė, ką reiškia netekti darbo. Todėl Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga atkakliai ieško būdų, kaip padėti savo nariams išspręsti šią skaudžią problemą. Vienas iš jų - kitų šalių patirties pritaikymas mūsų sąlygomis.
Šių metų balandžio mėn. teko lankytis Olandijoje, Soneherdto aklųjų centre, kur galėjau susipažinti, kaip centras organizuoja žmonių su negale darbo vietų paiešką bei įdarbinimą. Reikia pažymėti, kad Olandijoje nėra bedarbystės.
Soneherdto aklųjų centre dirba penki etatiniai įdarbinimo konsultantai, kurie rūpinasi darbo vietų paieška, bendrauja su socialiniu draudimu, darbdaviais bei žmonėmis, norinčiais dirbti, aiškina darbdaviams, kokią finansinę paramą skirs socialinis draudimas įdarbinus žmogų su negale (iš viso apie 23 tūkst. guldenų - apie 37 tūkst. Lt), ir darbdavys įsipareigoja išlaikyti darbo vietą trejus metus. Darbo vietos paieška trunka apie 6 mėnesius, kartais iki metų. Per metus vienas įdarbinimo konsultantas įdarbina apie 12 žmonių, tačiau apie 80 proc. žmonių su regėjimo negale darbdavius susiranda patys, o įdarbinimo konsultantai tik padeda atlikti visus formalumus. Įdarbinimo konsultantai, bendraudami su norinčiais dirbti, aiškina, kaip reikia rengtis, kaip kalbėti su darbdaviu. Jei iškiltų problemų dėl negalės, tai gali kreiptis pagalbos į centrą. Jeigu neregys ar silpnaregis nesuranda darbdavio, tai jam leidžiama įsidarbinti aklųjų ir silpnaregių įmonėje.
Susipažinus su Soneherdto aklųjų ir silpnaregių centro veikla galiu drąsiai teigti, kad šalyje, kur nėra bedarbystės, žmonių su negale įdarbinimui skiriama daug dėmesio, sukurta neregių ir silpnaregių įdarbinimo sistema.
Manau, kad Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos centro taryba turi labiau rūpintis žmonių su regėjimo negale įdarbinimu. Siūlyčiau kuo skubiau įkurti neregių ir silpnaregių koordinacinę tarybą, kurioje būtų po vieną atstovą iš LASS apskričių tarybų bei Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro (LASUC) profesinio mokymo skyriaus. Esant laisvai darbo vietai LASS sistemoje, pirmiausia reikėtų įdarbinti žmogų su regėjimo negale. Tokios tarybos tikslai ir uždaviniai turėtų būti, kad kuo daugiau žmonių su regėjimo negale, norinčių dirbti, būtų įdarbinama, tada reikėtų kaupti duomenis apie norinčius dirbti LASS ir ne LASS sistemoje, organizuoti susitikimus su besimokančiais, aptarti su jais darbo apsaugos ir įdarbinimo bei visus kitus juos dominančius klausimus. Būtų privalu ieškoti darbo vietų, kur galėtų dirbti žmonės su regėjimo negale, galėtų ten atlikti gamybinę praktiką. Reikėtų supažindinti darbdavius su įstatymais, teikiančiais lengvatų įdarbinant žmones su negale, kad, iškilus problemoms dėl žmogaus negalės, darbdaviai patys galėtų jas išspręsti. Būtų tikslinga palaikyti glaudžius ryšius su darbo biržomis, įdarbinimo agentūromis, reklamuoti žiniasklaidoje ir paruošti lankstinukų, skrajučių, kokie specialistai ieško darbo, kokių profesijų žmonės su regėjimo negale mokosi LASUC profesinio mokymo skyriuje bei ne rečiau kaip kartą per pusmetį sukviesti tarybos posėdį, kur kiekvienas tarybos narys privalėtų pateikti atlikto darbo ataskaitą.
Vilkpėdės bendruomenės socialinių paslaugų centras šiuo metu teikia 15 nemokamų socialinių paslaugų, viena iš paslaugų - tarpininkavimas įdarbinimo reikalu. 2000 metais įdarbinti 3 žmonės su regėjimo negale ne LASS sistemoje, o 23 žmonėms suteikta įvairi informacija apie žmonių su negale įsidarbinimo galimybes. 2001 metais jau įdarbinta 4 žmonės su regėjimo negale ir 7 žmonėms, besimokantiems baldų apmušėjo specialybės, surastos darbo vietos gamybinei praktikai atlikti.
Šešerius metus žmonėms su regėjimo negale darbo vietų ieškojo LASS Vilniaus ir Alytaus apskričių tarybos darbuotoja Ramutė Gelažanskienė. Čia pasiekta išties neblogų rezultatų, tačiau Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungoje žmonių su regėjimo negale įdarbinimo sistema nėra sukurta, o įdarbinimo problema vis opesnė. Šiuo metu Lietuvoje bedarbių yra 13 proc., o metų pabaigoje šis procentas žada padidėti iki 20 proc. Vadinasi, įsidarbinti bus dar sunkiau, o ką jau kalbėti apie žmones su negale.
Kai Lietuvoje sparčiai didėja bedarbių gretos, gero nesitikėk, tačiau į šią problemą reikia žiūrėti labai rimtai ir būtina ją spręsti.
