IŠ MŪSŲ KALENDORIAUS
dr. Valentinas Vytautas TOLOČKA
TRYS PIRMININKAI JUBILIATAI
ALDONA KAČERGIENĖ
Balandžio 1 dieną sukanka 70 metų, kai gimė (1931) Aldona Kačergienė, ilgametė LASS Šakių rajono tarybos pirmininkė. Ji gimė Viltrakių kaime (Šakių raj.), valstiečių šeimoje. Yra baigusi vidurinę mokyklą. Nuo įtempto darbo regėjimas pamažu silpo. Į LAD įstojo 1966 m. gruodžio mėnesį. Nuo 1970 m. nuolat renkama LAD (LASS) Šakių rajono tarybos pirmininke. Yra socialinė darbuotoja. Už jautrumą ir rūpestingumą žmogui ji yra organizacijos narių mylima. Apie organizacijos veiklą išspausdino žinučių rajono laikraštyje ir žurnale "Mūsų žodis".
VERONIKA JAMONTAITĖ
Balandžio 2 dieną sukanka 60 metų, kai gimė (1941) Veronika Jamontaitė, kaunietė, LASS veikėja. Ji gimė Šėtos miestelyje (Kėdainių raj.). 1959 m. baigė vidurinę mokyklą. Nuo 1976 m. balandžio 20 d. iki 1997 m. kovo 3 d. dirbo LASS Kauno įmonėje buhaltere. Buvo ilgametė LASS Kauno tarprajoninės organizacijos revizijos komisijos narė. LASS narė nuo 1978 m. Dabar - pensininkė.
MYKOLO LUKO RANKOSE - NE TIK ARMONIKA
Balandžio 15 d. sukanka 50 metų, kai gimė (1951) Mykolas Lukas, LASS Skuodo rajono tarybos ilgametis pirmininkas. Muzikantas, meno mėgėjų būrelių organizatorius ir aktyvus jų dalyvis. M. Lukas gimė Apuolės kaime, Aleksandrijos apylinkėje (Skuodo raj.), valstiečių šeimoje. Nors iš vaikystės turėjo silpną regėjimą, bet sugebėjo baigti Arslos pradinę ir Apuolės aštuonmetę mokyklas. Nuo 1969 m. - LAD narys. 1970 m. tuometinėje Skuodo rajono organizacijoje susikūrė meno saviveiklos būrelis, kurio dalyviu ir jis tapo, dainavo, pagarsėjo kaip armonininkas. Šiaip armonika groti pradėjo būdamas ketverių metų amžiaus. Mokydamasis mokykloje grojo pučiamųjų instrumentų orkestre, dainavo. Laisvalaikiu grodavo vestuvėse, vakarėliuose, gegužinėse.
1971 m. buvo išrinktas LAD Skuodo pirminės organizacijos biuro nariu. 1972 m. įsidarbino LAD Šiaulių aklųjų įmonėje darbininku namudininku. 1974 - 1975 m. gyveno Vilniuje ir buvo LAD kamerinio choro artistas. Vėliau dirbo Klaipėdos aklųjų įmonėje darbininku. 1978 m. baigė Suaugusių aklųjų vidurinę mokyklą. Nuo 1976 m. sausio 22 d. pradėjo dirbti LAD (LASS) Skuodo rajono organizacijos pirmininku ir juo dirba iki šiol. 1989 m. buvo išrinktas LASS centro tarybos nariu, nuo 1988 m. renkamas LASS Klaipėdos ir Telšių apskričių tarybos nariu. Nuo 1992 m. yra Skuodo rajono savivaldybės socialinės paramos skyriaus tarybos narys. Groja Skuodo kultūros namų kaimo kapeloje. Veiklusis pirmininkas daug dėmesio skiria savo organizacijos meno mėgėjams: kuria būrelius, visuose dalyvauja grodamas ir dainuodamas. Laiko skiria savišvietai, mėgsta skaityti garsines knygas.
DAINA, POEZIJA, MASAŽAS
Balandžio 19 d. sukanka 90 metų, kai gimė (1911) Jadvyga Dambrauskaitė, dainininkė, literatė, masažuotoja. Ji gimė Rusijoje, Nižnij Udinske, netoli Irkutsko, geležinkelininko šeimoje. Vėliau gyveno Barnaule. Būdama aštuonerių metų susirgo meningitu ir neteko regėjimo. Tėvai ją buvo atidavę mokytis į Irkutsko aklųjų mokyklą, kurioje išbuvo tik apie pusmetį. 1921 m., mirus tėvui, motina su vaikais grįžo į Lietuvą ir įsikūrė Ukmergėje.
1928 m. J. Dambrauskaitė atvyko mokytis į Kauno aklųjų institutą. Čia ji mokėsi ne tik bendrojo lavinimo dalykų, bet ir amatų, įsijungė į instituto auklėtinių meno mėgėjų būrelius: vaidino, šoko, deklamavo, dainavo. Buvo instituto auklėtinių laikraštėlio redkolegijos narė, pati kūrė lyrinius eilėraščius. Ji buvo pirmoji instituto literatė, kurios eilėraščiai pateko į reginčiųjų spaudą: "Aklųjų dalią", "Naująją vaidilutę", "Ateitį". Nuotaikingam jos eilėraščiui "Pavasaris" Antanas Adomaitis sukūrė muziką. Pokario metais iš rusų kalbos išvertė keliolika dainų tekstų.
Nuo pat vaikystės Jadvygą viliojo solinio dainavimo menas. Jos pirmoji mokytoja buvo operos dainininkė Vincė Jonuškaitė. Vėliau su pertraukomis ją mokė dainavimo Vera Rantenienė, Nina Karnavičienė ir Adelė Galaunienė. Jos balsas buvo gražaus tembro lyrinis sopranas. Buvo aktyvi aklųjų meno mėgėjų būrelių dalyvė, vėliau dainuodavo ir su Kauno II ligoninės moterų choru atlikdama solines partijas. Su LAD meniniais kolektyvais daug koncertavo, dainavo per radiją. Gaila, neišliko jos balso įrašų. J. Dambrauskaitė 1944 m. pavasarį baigė aklųjų instituto aštuonias klases, išmoko mezgėjos amato. Dar besimokydama institute, ji susidomėjo masažu. Šią profesiją jai įsigyti padėjo neregys masažuotojas Adolfas Milaševičius. Jis suteikė jai praktinių masažo žinių, o teorijos mokė karo ligoninės gydytojas A. Jurgutis. 1943 m. ji įgijo teisę dirbti masažuotoja. Po karo įsidarbino Kauno II ligoninėje, kurioje dirbo iki pensijos. Ten dirbdama, 1948 - 1949 m. ji lankė ir baigė medicinos seserų kursus ir gavo oficialų masažuotojos dokumentą. Būdama pensininkė dar dešimt metų talkininkavo vaikų poliklinikai.
J. Dambrauskaitė mirė 1984 m. gruodžio 17 d.
JUOZO EŽERSKIO JUBILIEJUS
Balandžio 20 d. sukanka 60 metų, kai gimė (1941) Juozas Ežerskis, pedagogas, LASS veikėjas. Jis gimė Švėkšnoje (Šilutės raj.), siuvėjo šeimoje, buvo septintas vaikas. Iš kūdikystės turėjo sutrikusį regėjimą. 1951 - 1962 m. mokėsi Kauno aklųjų vidurinėje internatinėje mokykloje. 1967 m. baigė Vilniaus universitetą, studijavo istoriją. 1963 - 1964 m. dirbo aklųjų beraščių ir mažaraščių kursų mokytoju Vilniuje. Baigęs universitetą išvyko į Panevėžį vadovauti LAD kultūros namams. Čia kartu su mokytoju Česiumi Cemnolonskiu prie Panevėžio II vakarinės pamaininės vidurinės mokyklos suorganizavo IX klasę suaugusiems akliesiems. Vėliau Suaugusių aklųjų vidurinės mokyklos Panevėžio skyriuje kurį laiką turėjo istorijos pamokų. 1975 - 1981 m. dirbo Aklųjų darbingumo atkūrimo mokyklos direktoriumi, dėstė Lietuvos aklųjų organizuotos veiklos istoriją.
Straipsnius ir korespondencijas J. Ežerskis pradėjo spausdinti žurnale "Mūsų žodis" nuo 1959 m. Parašė įdomių atsiminimų knygą "Ir aš augau", kuri brailio raštu išleista 1999 m. Dabar šios knygos autorius gyvena Šiauliuose.
