TEISĖS NAUJIENOS

Giedrius STOŠKUS

SKATINIMAS MINIMALUS - FORMALUMAI MAKSIMALĒS


(tęsinys, pradžia - "M. Ž." 2000 Nr.12)

Labdaros ir paramos skatinimas

Seno Labdaros ir paramos įstatymo pačiame pirmame straipsnyje buvo skelbiama, kad šio įstatymo tikslas yra skatinti paramą ir labdarą Lietuvos respublikoje. Tačiau naujas įstatymas tokio tikslo jau nebenurodo. Be to, seno įstatymo 10 straipsnis vadinosi labdaros ir paramos skatinimas, o naujame įstatyme jau nebeliko straipsnio tokiu pavadinimu, tačiau atsirado panašus straipsnis, kuris vadinasi "Labdaros ir paramos teikėjų ir gavėjų apmokestinimas". Tokie pakeitimai turbūt atsirado neatsitiktinai, nes nuo 2001 m. gerokai sumažintos mokesčių lengvatos paramą teikiančioms įmonėms.

Nei senas, nei naujas įstatymas pats tiesiogiai mokesčių lengvatų nenustato, o tik daro nuorodas į mokesčių įstatymus. Svarbiausias iš jų yra LR juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 6 straipsnis, kuris nustato pelno (pajamų) mokesčio lengvatas paramą ir labdarą teikiančioms įmonėms, įstaigoms ir organizacijoms. Šio straipsnio 2 dalis nustato pelno (pajamų) mokesčio lengvatas pelno siekiantiems subjektams, t. y. visų rūšių įmonėms, kurios suteikė paramą. Iki naujų metų galiojusioje aptariamo straipsnio redakcijoje buvo nustatyta, kad iš įstatymo nustatyta tvarka apskaičiuoto bendrojo apmokestinamojo pelno atimamas dvigubas faktiškai patirtų ir juridinę galią turinčiais dokumentais patvirtintų labdarai arba paramai skirtų išlaidų dydis.

Nuo 2001 m. įsigaliojusioje šio straipsnio redakcijoje jau nebenurodoma apie iš bendrojo apmokestinamojo pelno atimamų labdarai ar paramai skirtų išlaidų dvigubinimą. Nustojus dvigubinti iš bendrojo apmokestinamojo pelno atimamas paramai skirtas lėšas, žinoma, dvigubai sumažėja ir pelno (pajamų) mokesčio lengvata paramos teikėjams. Pateiksime tokį pavyzdį: akcinė bendrovė per metus turėjo 10 000 litų pelno. Iš jo 1000 Lt skyrė paramai. Pagal iki 2001 m. galiojusio įstatymo redakciją šiai bendrovei pelno mokestis turėjo būti skaičiuojamas taip:

10 000 Lt (gautas bendrovės bendrasis apmokestinamasis pelnas) -2*1000Lt (dvigubas paramai skirtų lėšų dydis) =8000 Lt.

Po to nuo 8000 Lt apskaičiuojamas 24 proc. (o jei įmonėje dirba ne daugiau nei 50 darbuotojų ir jos bendrosios pajamos per mokestinį laikotarpį (paprastai metus) neviršija 1 milijono litų, 15 proc. pelno mokesčio tarifas. Tarkime, kad bendrovėje dirba daugiau nei 50 žmonių ir pasirinkime 24 proc. mokesčio tarifą. Atskaičiavę 24 proc. nuo 8000 Lt gauname 1920 Lt. Taigi tokiai bendrovei reikėdavo mokėti 1920 Lt pelno mokesčio. Jei bendrovė būtų visai nedavusi labdaros, jai tektų sumokėti 24 proc. nuo 10 000 Lt =2400 Lt pelno mokesčio. Taigi suteikus 1000 Lt paramos, bendrovei tekdavo mokėti 480 Lt mažiau pelno mokesčio.

Pagal po 2001 m. įsigaliojusią aptariamo įstatymo 6 straipsnio redakciją, tokiai bendrovei iš 10 000 Lt jau atimama nebe 2*1000 Lt, o tik 1000 Lt (t.y. tik faktiškai paramai skirtų išlaidų suma) =9000 Lt.

Po to nuo 9000 Lt apskaičiuojamas pelno mokestis, 24 proc. nuo 9000 Lt =2160 Lt. Kaip minėjome, jei bendrovė būtų visai neskyrusi paramos, jai tektų mokėti 2400 Lt pelno mokestį.

Taigi dabar 1000 Lt paramai skyrusiai bendrovei jau taikoma tik 240 Lt pelno mokesčio lengvata.

Ir ankstesnė, ir dabartinė Juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 6 straipsnio redakcija numato, kad pelno mokesčio lengvata gali būti taikoma tik tada, kai įmonė paramai skyrė ne daugiau nei 40 proc. bendrojo apmokestinamojo pelno. Todėl, jei įmonė paramai skirtų ir daugiau nei 40 proc. pelno, minėtoji mokesčio lengvata vis tiek būtų taikoma atsižvelgiant tik į 40 proc. paramai skirto pelno, o likusi paramai skirta pelno dalis apmokestinama bendra tvarka, t.y. netaikant jokių lengvatų. Išimtis čia yra numatyta tik pelno nesiekiantiems subjektams, t.y. tiems, kurie gali patys gauti paramą ir teikti labdarą. Jiems mokesčio lengvata taikoma atsižvelgiant į visas paramai ar labdarai skirtas išlaidas, neribojant jų nei 40, nei jokiu kitu procentu. Anksčiau tokia įstatymo nuostata galėdavo naudotis ir invalidų visuomeninių organizacijų įmonės, tačiau nuo 2001 m. jau nebegali, kadangi jos jau nebegali nei gauti paramos, nei teikti labdarą.

Nauja LR juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 6 straipsnio 3 dalies redakcija išaiškina, kaip turi būti įkainota turtu ir paslaugomis teikiama parama. Toks išaiškinimas gana svarbus, kadangi seniau dėl turtu teikiamos paramos įkainavimo kartais kildavo ginčų. Dabar nustatyta, kad teikiant labdarą ir paramą ilgalaikiu materialiuoju turtu, suteiktos labdaros ir paramos suma lygi šio turto likutinei vertei; teikiant labdarą ir paramą kitomis materialinėmis vertybėmis, suteiktos labdaros ir paramos suma yra lygi šių materialinių vertybių įsigijimo (pagaminimo) savikainai; teikiant labdarą ir paramą paslaugomis, labdaros ir paramos suma yra lygi šių paslaugų suteikimo savikainai; teikiant paramą panaudos teise perduodant ilgalaikį materialųjį turtą, paramos suma lygi apskaičiuotai šio turto nusidėvėjimo per laikotarpį, kurį paramos gavėjas naudojo šį turtą, sumai.

Mokesčių lengvatos taikomos ne tik paramą ar labdarą teikiantiems juridiniams asmenims, bet ir paramą teikiantiems gyventojams. Jiems lengvatas nustato LR Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinasis įstatymas. Šio įstatymo 7 straipsnio 2 dalies 1 punkte nustatyta, kad apmokestinamas darbo užmokestis ir kitos su darbu susijusios pajamos sumažinami lėšų suma, kurią paramos teikėjas davė LR labdaros ir paramos įstatymo nustatyta tvarka. To paties įstatymo 16 straipsnio 3 dalis numato analogišką mokesčio lengvatą paramą davusiems asmenims, apmokestinant jų autorinį atlyginimą, t.y. atlyginimą už meno, mokslo, literatūros kūrinius, išradimus ir pan. Dar viena lygiai tokia pat mokesčio lengvata nustatyta aptariamojo įstatymo 33 straipsnio 2 dalyje, kur numatyta paramą suteikusiems gyventojams paramai skirtų lėšų suma sumažinti kitas pajamų mokesčiu apmokestinamas pajamas.

Deja, nuo 2001 m. sausio 1 d. įsigaliojus naujoms minėtų straipsnių redakcijoms, čia taip pat įvesta kai kurių paramos teikėjams nepalankių apribojimų, kurie toli gražu neskatins filantropijos. Dabar nustatyta, kad aptartosios lengvatos paramą teikiantiems fiziniams asmenims taikomos, tik kai jie paramai skiria ne daugiau nei 15 proc. darbo užmokesčio, autorinio atlyginimo ar kitų fizinių asmenų pajamų mokesčiu apmokestinamų pajamų. Jei žmogus paramai skirs daugiau nei 15 proc., pavyzdžiui, kad ir visą 100 proc. tokių pajamų, skaičiuojant mokestį bus atimama vis tiek tik 15 proc. šių pajamų, o likę 85 proc. apmokestinami bendra tvarka, nors žmogus visas jas skyrė paramai.

Visi šiame straipsnyje aptarti mokestinių lengvatų paramos teikėjams mažinimai, be abejo, sumažins ir paramos teikimo apimtis, nes fiziniai ir juridiniai asmenys bus mažiau suinteresuoti ją teikti. Kyla klausimas, kam iš viso reikalingas gana detalus ir išsamus Labdaros ir paramos įstatymas, gana sudėtinga gautos ir suteiktos labdaros bei paramos įforminimo tvarka ir kiti nemaži su tuo susiję formalumai, jei beveik niekas neteiks paramos (labdaros) ir nesinaudos šiuo įstatymu.

Nors ir nedidelės, o nuo 2001 m. sausio 1 d. ir dar labiau sumažintos mokesčių lengvatos yra numatytos visiems paramą ar labdarą suteikusiems juridiniams asmenims, o daugeliu atvejų ir gyventojams, tačiau vienai svarbiai gyventojų grupei, kuri galbūt ir galėtų būti potencialiais paramos teikėjais, nėra numatyta jokių mokestinių lengvatų - tai fiziniams asmenims, kurie užsiima ūkine-komercine veikla, įsigiję patentus. Patento mokesčius nustatantys teisės aktai nenumato jokių lengvatų paramos teikėjams. Taigi vadinamieji patentininkai gali teikti paramą, įstatymai jiems nedraudžia to daryti, tačiau ir nė kiek neskatina bei nenumato už tai nė mažiausių mokestinių lengvatų.

Paprastai, kai žmonės ar juridiniai asmenys iš kur nors gauna lėšų, pajamų ar turto, jiems reikia tam tikrą dalį nuo šių gautų pajamų, lėšų, ar turto skirti mokesčių sumokėjimui. Tai nustato ir fizinių asmenų pajamų mokesčio įstatymas ir juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymas ir dovanojamo ar paveldimo turto mokesčio įstatymas ir kiti mokesčių įstatymai. LR juridinių asmenų pelno mokesčio įstatymo 3 straipsnio 3 dalies 5 punktas ir LR Fizinių asmenų pajamų mokesčio laikinojo įstatymo 35 straipsnio 14 punktas nustato, kad labdarą ar paramą gavę fiziniai ir juridiniai asmenys neprivalo nuo gautos paramos ar labdaros mokėti pajamų ar pelno mokesčių.

Yra ir daugiau mažesnių ir ne tokių reikšmingų su parama ir labdara susijusių mokesčių lengvatų. Pavyzdžiui, LR Muitų tarifų įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 16 punktas ir LR Pridėtinės vertės mokesčio įstatymo 23 straipsnio 1 punktas nustato, kad į Lietuvą kaip parama įvežamos (importuojamos) Vyriausybės nustatyta tvarka įformintos prekės neapmokestinamos muitais ir pridėtinės vertės mokesčiu. Įstatymas reikalauja, kad įvežant paramai skirtą turtą kartu su muitinės deklaracija muitiniam tikrinimui turi būti pateiktas ir paramos teikėjo raštas, liudijantis, kad importuojamas turtas skirtas paramai. Čia taip pat svarbu nesusipainioti. Iki 2001 m. sausio 1 d. muitų ir pridėtinės vertės mokesčio lengvata buvo nustatyta į Lietuvą įvežamai labdarai, o nuo 2001 m. sausio 1 d. - paramai, todėl, forminant dokumentus, dabar reikia nurodyti, kad įvežama yra parama, o ne labdara, kaip tai reikdavo nurodyti anksčiau.

Paramos teikimo būdai ir jos panaudojimas

Nauja LR Labdaros ir paramos įstatymo redakcija numato keturis labdaros ir paramos teikimo būdus:

1) neatlygintinai perduodant pinigines lėšas ar bet kokį kitą turtą (įskaitant pagamintas arba įsigytas prekes), suteikiant paslaugas;

2) suteikiant turtą naudotis panaudos teise;

3) testamentu paliekant bet kokį turtą;

4) kitais būdais, kurių nedraudžia Lietuvos Respublikos įstatymai bei tarptautinės sutartys.

Taigi įstatymas nepateikia išsamaus labdaros ir paramos teikimo būdų sąrašo ir ją leidžia teikti ir įvairiausiais kitokiais, nei įstatyme nurodyti, būdais. Vienas iš įdomesnių paramos teikimo būdų yra turto palikimas testamentu. Ankstesniame įstatyme šis būdas nebuvo numatytas. Testamentu paliekant turtą galima teikti tik paramą, o ne labdarą, kadangi testamentus gali surašyti tik žmonės, o žmonės pagal įstatymą gali būti tik paramos, o ne labdaros teikėjais. Todėl testamentu kitam žmogui paliktas turtas nebus laikomas labdara. Testamentu paramą suteikusiems asmenims nėra taikoma jokių mokestinių lengvatų, kadangi tai praktiškai ir neįmanoma padaryti. Paveldėjimas pagal testamentą atsiranda tik testatoriui mirus, taigi tik tada testamentu paramai skirtas turtas atitenka testamente nurodytam paramos gavėjui, o tuo metu jau paramos teikėjui jokios mokesčių lengvatos nebereikalingos. Taikyti mokesčių lengvatas dar jam esant gyvam, o tik parašius testamentą ir nurodžius, kad turtą skirs paramai, irgi neišeina, kadangi testamentą bet kada galima panaikinti ar parašyti naują testamentą ir tuomet galioja vėlesnis testamentas. Taigi taip galima būtų piktnaudžiauti. Parašyti testamentą, kuriuo visą ar dalį turto po mirties skirti paramai, pasinaudoti mokesčių lengvatomis, o po to parašyti naują testamentą, kuriuo jau turto nebeskirti paramai, o palikti savo artimiesiems.

Dar vienas atvejis, kai paramos teikėjui neįmanoma pritaikyti jokių mokesčių lengvatų yra, kai parama teikiama anonimiškai. Anonimiškai parama teikiama paprastai renkant aukas įvairių renginių metu ir pan. Anksčiau galiojusi Labdaros ir paramos įstatymo redakcija anonimiškai suteiktų lėšų nepripažindavo nei parama, nei labdara, nors paramos ir labdaros teikėjai taip pat turėjo tam tikrų garantijų likti nežinomi, kadangi įstatymas draudė labdaros ir paramos gavėjams skelbti visuomenei, (išskyrus įstatymo nustatytas valstybės ir savivaldybių institucijas) apie labdaros ir paramos teikėjus be jų sutikimo. Tačiau paramą teikiant anonimiškai, jau ir valstybės institucijos taip pat vargu ar begalės gauti informaciją, kas ir iš kokių lėšų suteikė paramą, nes paramos gavėjai paramos apskaitos dokumentuose neprivalo nurodyti, kas jiems skyrė paramą anonimiškai, be to, jau pačiame įstatyme netiesiogiai pasakyta, kad tokiu atveju negalima nustatyti konkretaus paramos teikėjo. Dabar Finansų ministerija yra įgaliota paruošti anonimiškai gautos paramos apskaitos tvarką. Kol kas dar neaišku, kokia bus ši tvarka, tačiau bent kol kas panašu į tai, kad, turinčios teisę gauti paramą įstaigos ir organizacijos įvairiais neteisėtais, nelegaliais būdais gautas lėšas galės apiforminti kaip anonimiškai suteiktą paramą ir tokiu būdu šias lėšas "išplauti".

Nauja įstatymo redakcija paramos gavėjams leidžia gautą paramą naudoti įstatuose nustatytiems visuomenei naudingiems tikslams įgyvendinti. Visuomenei naudingų tikslų sąrašą, kaip jau buvo minėta, pateikia įstatymas. Jei paramą gavusios įstaigos, organizacijos gali būti labdaros teikėjais, įstatymas leidžia joms gautą paramą naudoti gyventojams teikiant labdarą. Ankstesnė įstatymo redakcija leisdavo ir patiems paramos bei labdaros teikėjams nurodyti konkrečius jų suteiktos paramos ar labdaros panaudojimo tikslus, tačiau dabartinė įstatymo redakcija apie tai jau nieko nebekalba. Tai, žinoma, taip pat neskatins paramos teikimo, kadangi paramos teikėjas nebegali būti tikras, kad jo suteikta parama yra tinkamai panaudojama. Ankstesnė įstatymo redakcija labdaros fondams bei organizacijoms leisdavo iki 20 proc. labdarai ar paramai surinktų lėšų panaudoti šių fondų ar organizacijų veiklai plėtoti bei administracijos išlaidoms. Dažnai šios lėšos būdavo naudojamos aktyviai labdaros ir paramos ieškantiems labdaros fondų ir organizacijų darbuotojams skatinti, jiems mokėti premijas ir pan. Dabartinė įstatymo redakcija apie tokią galimybę vėlgi nieko nekalba. Taigi lieka neaišku, ar galima dalį gautos paramos naudoti administracijos išlaidoms ar nebegalima, juolab kad LR Labdaros ir paramos fondų įstatymo 10 straipsnio 6 dalies 1 punktas bent jau labdaros ir paramos fondams kol kas suteikia tokią galimybę. Gausu ir daugiau neatitikimų tarp Labdaros ir paramos fondų įstatymo ir Labdaros ir paramos įstatymo. Labdaros ir paramos fondų įstatymas leidžia dalį gautos paramos ar labdaros panaudoti fondui priklausančioms įmonėms steigti, o Labdaros ir paramos įstatymas tai draudžia. Tikriausiai įstatymų leidėjai keisdami LR Labdaros ir paramos įstatymą ir kai kuriuos su juo susijusius mokesčių įstatymus, užmiršo apie Labdaros ir paramos fondų įstatymą, ir jis liko nepakeistas.

* * *
[Turinys] | [Mūsų tinklapis]