LASS RAJONŲ ORGANIZACIJOSE


Aurelija MYKOLAITYTĖ

RAJONAS ŠIAURĖS LIETUVOJE


Jeigu pažvelgtume į Lietuvos žemėlapį, Naująją Akmenę aptiktume visai prie pat Latvijos sienos - iki svečios šalies belikę maždaug 12 kilometrų. Šiame mieste yra įsikūrusi LASS Akmenės rajono taryba, kuriai jau dešimtį metų - nuo 1990-ųjų - vadovauja Birutė Žukauskienė. Tad kaip gyvuoja šio šiaurinio Lietuvos rajono žmonės?
    
Stebina ir neramina
     Vargiai besurastume kitą panašų rajoną, kuriame būtų tiek daug narių - šiuo metu LASS rajono organizacijai priklauso 131 žmogus, dar yra 24 regėjimo negalę turintys vaikai. Išties tokie skaičiai stebina ir verčia klausti: nejau kitur pirmininkai nesugeba surasti regėjimo negalę turinčių žmonių? Pasak LASS Akmenės rajono tarybos pirmininkės B. Žukauskienės, tam įtakos greičiausiai turėjo netoliese visu pajėgumu dirbęs "Cementas" - netgi sniegas anksčiau būdavęs kažkokios ne visai baltos spalvos. Panašios nuomonės ir šio rajono tiflopedagogė Salomėja Krupovisovienė: sumažėjus "Cemento" gamybos apimtims, ikimokyklinio amžiaus vaikų, turinčių regėjimo negalę, dabar labai nedaug. Įdomu būtų sužinoti mokslininkų išvadas, kokia užterštumo įtaka regėjimui, bet, deja, tokių tyrimų Lietuvoje kol kas nėra paskelbta... Nerimą kelia dar vienas dalykas - pasak tiflopedagogės, neseniai rajone imta slapta deginti pesticidus - daugelis žmonių nei iš šio, nei iš to ėmė jausti akių perštėjimą. Kita, jau vieša, blogybė - rajono valdžiai leidus, bus pradėtos deginti senos padangos. Kas galėtų įrodyti, kad tai visai nekenkia žmonių sveikatai?
    
Organizacijos šiokiadieniai
     Laimei, regėjimo negalę turintys žmonės šiame rajone turi į ką kreiptis - visais jais rūpinasi ir stengiasi padėti LASS Akmenės rajono tarybos pirmininkė B. Žukauskienė. Ji pati mažai bemato, todėl supranta ir kitą aklą, ir silpnaregį, gali patarti, pamokyti, o viskuo nusivylusiems pasakyti: "Tu ne vienas toks esi, nėr ko dejuoti ir skųstis." Organizacijos vadovės dėka LASS narių šiokiadieniai praturtinami susitikimais, kada žmonės gali išsipasakoti, padainuoti, pasiklausyti bičiulių kūrybos. Pagal tradiciją tokie susitikimai vyksta kiekvieną paskutinį mėnesio pirmadienį, ir žmonės jau iš anksto žino, kad tą dieną jie laukiami LASS Akmenės rajono taryboje.
     Dar visai neseniai, birželio mėnesį, aklieji ir silpnaregiai Naujojoje Akmenėje gavo naują pastogę - trijų kambarių butą, nupirktą už LASS lėšas (čia butai labai pigūs, tuščių daug, todėl be didelio vargo galėjo įsigyti). Senajame pastate nebuvo nei šildymo, nei vandens, ir vietos buvo mažoka, o šis, naujasis, - erdvus, su virtuviuke, turintis visus patogumus. Tiflopedagogės S. Krupovisovienės nuomone, čia būtų visos sąlygos netgi buitinei reabilitacijai. Belieka tikėtis, kad naujasis būstas dar labiau trauks žmones pabūti kartu, išklausyti vienas kitą, pasitarti.
     Neužmiršti ir šio rajono vaikai: prieš trejus metus jiems buvo nupirktas kompiuteris, įvairių tiflopriemonių. Kažin ar daug rajonų galėtų pasigirti tokiais turtais? Regėjimo negalę turintiems vaikams čia yra visos galimybės mokytis: jie ugdomi pagal LASUC kompiuterinės technikos taikymo skyriaus vedėjo Vito Purlio sukurtą programą. Taigi kas prieinama sostinės vaikams, tas prieinama ir Akmenės rajono jaunajai kartai: tie 24 vaikai išties jaučia LASS organizacijos paramą ir globą. Pasak S. Krupovisovienės, vaikai čia yra tarsi sąjungos nariai. "Esu labai dėkinga, kad skiriamas didelis dėmesys vaikams, - ir ne tik nuo 16 metų, kai tampama LASS nariais," - kalbėjo tiflopedagogė.
    
...Ir šventės
     Rajono aklieji ir silpnaregiai kartu su kitokias negales turinčiais žmonėmis yra įkūrę savo klubą, kurį pavadino "Likimas". Klubas jau gyvuoja šeštus metus, jam visą šį laiką vadovauja Nijolė Šulminienė. Pasak klubo vadovės, žmonės susirenka draugėn du kartus per savaitę, o ruošiantis koncertams ir dažniau. Yra ne tik gerų dainininkų, skaitovų, bet ir artistų: buvo pastatytas vaidinimas pagal Vytautės Žilinskaitės humoreskas, dabar ruošiamasi parodyti naują pjesę. Taip pat klubo vadovei rūpi ir etnokultūra, folkloras. "Kas nemoka, teks mokytis žemaitiškai," - juokavo N. Šulminienė.
     Sąjungos nariai taip pat daug keliauja. Kaip sakė B. Žukauskienė, žmonės labai mėgsta ekskursijas, vos sutelpa į autobusą. Štai šiemet buvo surengta kelionė į Klaipėdą ir Kretingą. Tik gaila, kad eiti į muziejus kartais per brangu: nors regėjimo negalę turintiems žmonėms yra nuolaidų (pavyzdžiui, į Jūrų muziejų I gr. invalidams bilietas nemokamas), tačiau net ir mažos išlaidos kartais šeimai būna per didelės. Regėjimo negalę turintiems vaikams ir jų tėveliams rengiamos pažintinės išvykos: vienais metais buvo Kauno silpnaregių mokykloje, kitąkart net tris dienas viešėjo Vilniuje, Aklųjų ir silpnaregių ugdymo centre. Tai proga iš arčiau susipažinti su mokyklomis, į kurias tėvai gali išleisti savo vaikus: Kaune dabar mokosi du vaikai iš Akmenės rajono.
     ***
     Štai taip gyvena Akmenės rajono žmonės. Bedarbystė čia viena didžiausių visoje respublikoje, nors iš LASS narių turi darbą net aštuoni: yra dirbančių poliklinikoje, mokykloje, netgi mokesčių inspekcijoje. Dar trys mokosi - kas įgis masažuotojo, kas baldų apmušėjo specialybę. Pirmininkė B. Žukauskienė pasidžiaugė, kad darbo birža skiria pagalbininkus, kurie talkina regėjimo negalę turintiems žmonėms, o pačiai pirmininkei padeda tvarkyti visokius raštus. Tik bėda, kad nėra pastovumo: tokie "viešieji darbai" tetrunka tik tris mėnesius, o paskui - ir vėl kiti žmonės. Kartais, net ir praėjus terminui, dirbusieji neužmiršta neregių - ateina, pagelbsti. Galbūt taip, paremiant savanoriams pagalbininkams, gyvenimas regėjimo negalę turintiems žmonėms taps nors šiek tiek lengvesnis.
    
 

* * *
[Turinys] | [Grįžti]