LASS LITERATŲ KŪRYBA


Algimantas KATILIUS

REKVIEM


    Su epitafijom visi mes gimstam,
     Nekrologų grandinėm surakinti...
     Bet mums, akliems, pikti likimo pirštai
     Į širdį įdeda dar juodą indą...
    
     Tas indas - tai žemiausios kartos ženklas,
     Per amžius elgetų aklų nukaltas,
     Senos moralės senas pergamentas
     Ant pjedestalo nejučiom užkeltas.
    
     Todėl visi, visi kas tik panori,
     Ar jiems užkliūni - neužkliūni...
     Į juodą indą meta juodą žodį,
     Skaudesnį už kasteto smūgį.
    
     Sustingsta kraujas, jausdamas ataką,
     Žmogaus orumas sužeistas suklinka,
     Mes patys iššūkį likimui metam,
     Nelygią dvikovą sutinkam.
    
     Mes lekiam kaip žirgai patrakę,
     Nes turim būti pirmutiniai...
     Viena širdis už dešimt plaka, -
     Juodasis indas ją svarina...
    
     Nuo tokio greičio lydosi metalas,
     O mes tik žmonės, paprasčiausi žmonės,
     Todėl anksti mes tampam veteranais...
     Anksti ir Rekviem užgroja...
    
     Tegul ir Rekviem, tegul jaunystei,
     Tegul net laurų nenuskynus...
     Verčiau žygiuojant klupti, kristi... -
     Negu klupdyt žmogaus didybę!
    
 

* * *
[Turinys] | [Grįžti]