prof. E. DAKTARAVIČIENĖ,
doc. A. VALENTINIENĖ,
med. dr. S. PURTOKIENĖREGĖJIMO INVALIDŲ REABILITACIJA
Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, pasaulyje 10-15 proc. gyventojų - invalidai. Todėl vis daugiau dėmesio skiriama invalidumo profilaktikai, invalidų reabilitacijai. Žodis "reabilitacija" lotyniškai reiškia: re - vėl, habilitare - gyventi, taigi - "vėl gyventi". Pagal PSO, reabilitacija - tai koordinuotas kompleksinis medicininių, socialinių, pedagoginių priemonių taikymas siekiant maksimalaus reabilituojamojo funkcinio aktyvumo.
Iš visų reabilitacijos formų, t.y. medicininės, socialinės, darbinės, psichologinės ir kt., pirmoji reabilitacijos forma yra medicininė, o po to šioje sekoje - kitos.
Regėjimo invalidų medicininei reabilitacijai ypatingą dėmesį skiria Reabilitacinė regos laboratorija (RRL). RRL reabilitacinį darbą atlieka nuo 1992 metų pagal Valstybinės invalidų medicininės, profesinės ir socialinės reabilitacijos 1992-2002 metų programą.
RRL darbo tema - "Regėjimo invalidų oftalmologinės reabilitacijos programos parengimas ir jos pritaikymas praktikoje". RRL darbo bazė - Kauno medicinos universiteto akių klinikos: 1) poliklinikos reabilitaciniai kabinetai (vaikų ir suaugusių), 2) reabilitacinės lovos akių ligų stacionaruose (iš viso - 12 lovų).
Poliklinikos reabilitaciniame kabinete suteikiama kvalifikuota oftalmologinė pagalba visiems besikreipiantiems regėjimo invalidams ir jų šeimos nariams. Čia atliekami visi reikalingi oftalmologiniai tyrimai, skiriamas reabilitacinis gydymas poliklinikos sąlygomis, o jei yra reikalas - nukreipiama reabilitacijai į stacionarą. Per metus į RRL konsultacinį poliklinikos kabinetą vidutiniškai kreipiasi apie 1000 regėjimo invalidų ir apie 200-300 jų šeimos narių.
Daugiausia oftalmologinės pagalbos atvyksta II gr. regėjimo invalidų (jų apskritai yra daugiausia) - per 50 proc., I gr.- 35 proc., III gr. - per 15 proc.
Atvykusių į konsultacinį kabinetą apie 20 proc. buvo gavę invalidumą dėl didelės komplikuotos trumparegystės, po lygiai (15 proc.) - dėl glaukomos ir pigmentinio retinito, 10 proc. - dėl regos nervo sunykimo, įvairių ragenos ligų.
Į stacionarus reabilitacijai regėjimo invalidų patenka ir palaikomajai, ir atstatomajai reabilitacijai.
Neteisinga, nors gana paplitusi nuomonė, kad medicininė reabilitacija reikalinga tik pradiniuose ligos etapuose - iki formalaus invalidumo pripažinimo. Aklieji arba silpnaregiai, tapę regėjimo invalidais, turi būti nuolat prižiūrimi okulisto, nes jų liga neretai progresuoja - paprastai per metus susergama dar viena akių liga.
Kyla klausimas, kokia gali būti medicininė reabilitacija, jei žmogus yra visai aklas ir išgydyti negalima - jis yra I gr. regėjimo invalidas. Tačiau neretai akloje akyje esanti patologija vystosi toliau, akį pradeda skaudėti, pvz., esant uveitams, absoliutinei glaukomai ir kt. Tada tenka skirti medikamentinį ar chirurginį gydymą. Negalima užmiršti ir oftalmologijos progreso. Kai dar yra išlikęs šviesos jutimas, ne viskas prarasta.
Net esant protezui gali sirgti konjunktyvitais, protezas gali dirginti akiduobės audinius. Čia pat iškyla ir kosmetinės reabilitacijos klausimas. Aklojo savijauta pagerėja, jei protezas gerai kosmetiškai atrodo: gera jausti, kad savo išvaizda nesiskiri nuo kitų žmonių, kad protezuotoji akis atrodo lyg būtų tikra - sveika akis.
Stacionare atstatomajai medicininei reabilitacijai pasitelkiama chirurginės intervencijos (antiglaukominės, kataraktos, stiklakūnio ir kt. operacijos), lazerio terapija, o palaikomajai reabilitacijai panaudojama elektros stimuliacija, įvairios fizioterapinės priemonės, medikamentai.
Stacionare per metus reabilituojama vidutiniškai 700-800 regėjimo invalidų. Jų pasiskirstymas pagal invalidumo grupes analogiškas poliklinikos skyriaus procentams. Dauguma stacionare buvusių regėjimo invalidų buvo vyresnio amžiaus: 70 proc. per 50 metų.
Dažniausios akių ligos, dėl kurių regėjimo invalidai medicininei reabilitacijai patenka į stacionarus, yra šios: lęšiuko patologija - 20 proc., glaukoma - 15 proc., po 10-12 proc. - sergantieji tinklainės, gyslainės ligomis, regos nervo sunykimu, pigmentiniu retinitu, komplikuota trumparegyste.
Lęšiuko ligos - tai beveik išimtinai lęšiuko sudrumstėjimai - kataraktos. Šį kontingentą daugiausia sudaro vyresnio amžiaus žmonės, regėjimo invalidais tapę dėl kitų akių ligų, o katarakta - papildomai prisidėjusi akių liga. Kataraktos gydymas chirurginis - pašalinamas sudrumstėjęs lęšiukas. Pašalinus lęšiuką į jo vietą įsodinamas dirbtinis lęšiukas ir tokiu būdu atstatoma akies terpių laužiamoji galia. Jei yra didelio laipsnio trumparegystė, pašalinus drumstą lęšiuką trumparegystė sumažėja arba jos išvis nelieka, ir dirbtinio lęšiuko dažniausiai nereikia implantuoti. Tačiau tarp regėjimo invalidų vyrauja neteisinga pažiūra, kad po kataraktos operacijos visiems įsodinamas dirbtinis lęšiukas. Ar reikalinga implantuoti dirbtinį lęšiuką ir, jei reikalinga, tai kokio stiprumo, apskaičiuoja okulistai. Operacijos rezultatai priklauso nuo akies būklės. Jei yra tik katarakta, tai regėjimo aštrumas po operacijos gali visiškai atsistatyti. Regėjimo invalidams taip nebūna, nes trukdo pagrindinė liga, sukelianti invalidumą. Tačiau visiems regėjimo invalidams po kataraktos operacijų regėjimas šiek tiek pagerėja. Prieš operacijas jie visapusiškai ištiriami ir nustatomi duomenys operacijoms. Po kataraktos operacijos regėjimo invalidai reguliariai turi būti tikrinami okulisto. Neretai tiems, kurie dėl įgimtos kataraktos jau buvo seniau operuoti, kyla klausimas, ar dabar galima jiems įsodinti dirbtinį lęšiuką. Teoriškai galima, tačiau praktiškai - ne visada. Reikia kruopščiai atlikti visus tyrimus, įvertinti akies būklę ir tik tada spręsti, ar tikslinga jį įsodinti.
Antrą nemažą grupę reabilituojamų stacionare invalidų sudaro sergą glaukoma. Dažniausiai į stacionarą patenka, kai medikamentais neįmanoma kompensuoti akispūdžio. Tokiais atvejais reabilitacijai pasitelkiama arba lazerio terapija, padedanti sumažinti akies skysčio gamybą, pagerinti jų nutekėjimą, arba taikomas chirurginis gydymas. Tai nustatoma atlikus atitinkamus tyrimus. Visiems medicininės reabilitacijos dėka akispūdis sunorminamas ir tokiu būdu išlaikomas matymo likutis. Negalima užmiršti, kad sergantiems glaukoma regėjimo funkcijų atstatyti negalima (dėl regos nervo sunykimo), o galima padėti išlaikyti tik esamas funkcijas arba truputį jas pagerinti (taikant gydymą vitaminais, elektros stimuliacija ir kt.).
Vis daugiau sergančių cukralige ir jos komplikacijomis - akių tinklainės diabetiniais pakitimais: tinklainėje kraujosrūvos, eksudatai, kraujas išsiliejęs į stiklakūnį. Seniau gydymas nebūdavo efektyvus. Šiuo metu, kai panaudojamas gydymas lazeriu (tikslas - sumažinti tinklainėje deguonies stoką), rezultatai smarkiai pagerėja. Esant stiklakūnyje kraujosrūvoms efekto pasiekiama stiklakūnio operacijomis, kai iš stiklakūnio pašalinamas kraujas. Tokios operacijos Kauno akių klinikoje sėkmingai atliekamos jau keleri metai, rezultatai - teigiami.
Sergantiems tinklainės-gyslainės ligomis, pigmentiniu retinitu, medicininei reabilitacijai taikomi įvairūs vaistai, fizioterapinės priemonės. Esant reikalui - net lazerio terapija.
Didelis dėmesys skiriamas sergantiems pigmentiniu retinitu, nes sergančių šia liga daugėja. Kruopštūs tyrimai ir gydymo rezultatai rodo, kad po gydymo kurso ligos progresavimą pasiseka sulėtinti, regėjimas kurį laiką pagerėja (būtent todėl reabilitacinį gydymą reikia kartoti). Be vitaminų, medžiagų apykaitą gerinančių vaistų, skiriamos fizioterapinės procedūros, elektros stimuliacija, kuri aktyvina bei stiprina akies audinius, regos nervo skaidulas. Elektros stimuliacija padeda ir sergantiems regos nervo atrofija. Pastariesiems taip pat taikoma fizioterapinės procedūros, vitaminų terapija.
Medicininei reabilitacijai į stacionarus taip pat patenka tapę invalidais dėl didelės komplikuotos trumparegystės, nes jiems reikalinga kasmetinė reabilitacija, ypač atsiradus tinklainės įplyšimams, kraujosrūvoms, atšokus tinklainei. Jiems, be tradicinio gydymo, taikomos fizioterapinės priemonės (elektroforezė - jos dėka greičiau ir daugiau vaistinių medžiagų kaupiasi akies audiniuose). Naudojama ir magnetoterapija - audiniai veikiami žemo dažnio kintamu arba nuolatiniu magnetiniu lauku - dėl to mažėja uždegimas, audinių paburkimas, skausmas. Tinklainės sutvirtinimui, esant jos įplyšimams ar nedidelei atšokai, - lazerio terapija. Jei tinklainės atšoka didesnė - taikomas reabilitacinis chirurginis gydymas.
Regos invalidai po reabilitacinio gydymo dispanserizuojami ir nuolat yra prižiūrimi okulisto.
Regos invalidai taip pat turi neužmiršti savo ligos: laikytis nurodyto gydymo, režimo, reguliariai konsultuotis su okulistais.
Siekdami gauti efektyvesnių reabilitacijos rezultatų, RRL moksliniai bendradarbiai, be klinikinio darbo, intensyviai vysto mokslinį tyrimo darbą (ypač daug dėmesio skiria pigmentiniam retinitui).
Įkurta respublikinė Retinitis pigmentosa sąjunga, išleista metodinių priemonių apie pigmentinį retinitą, rengiami seminarai. Sergantieji dispanserizuojami, tikrinami jų šeimos nariai. Tiriama epidemiologija respublikoje, apskrityse įkurti Retinitis pigmentosa sąjungos poskyriai. Mokslinis darbas turi praktinės reikšmės, nes sudaro palankias sąlygas medicininei reabilitacijai ir perspektyvą ją tobulinti.
Vykdydami regėjimo invalidų medicininę reabilitaciją RRL darbuotojai bendradarbiauja su LASS, Lietuvos Retinitis pigmentosa sąjunga, socialinės rūpybos darbuotojais, aptaria reabilitacinį darbą, numato gaires ateičiai.
Norime priminti, kad reabilitacija pagal indikacijas gali būti tęsiama sanatorijoje, kur skiriamas vadinamas sveikatos grąžinamasis gydymas: siunčiami ligoniai po operacinių akių traumų, po tinklainės atšokimų operacijų, sergą glaukoma, po antiglaukominių operacijų, po kataraktos operacijų. Į sanatoriją galima pasiųsti dėl regos funkcijų sutrikimų, I ir II grupės regėjimo invalidus per pirmus dvejus metus po invalidumo pripažinimo. Sanatorijoje taip pat taikoma palaikomoji reabilitacija I ir II grupės invalidams, kuriems suteiktas invalidumas jau daugiau kaip dveji metai. Regėjimo invalidai gali būti siunčiami į Palangoje esantį "Baltijos" sanatorijos, reabiltacijos centrą "Vyturys". Sanatorijoje toks reabilitacinio gydymo kursas galimas vieną kartą per metus.
Mūsų visų sutelktos pastangos įgalina vystyti regėjimo invalidų medicininę reabilitaciją ir tuo prisideda prie jų regėjimo pagerinimo arba bent regėjimo likučio išsaugojimo.
