Rasa JANUŠEVIČIENĖ"KRYMAS 2000"
Birželio 3-11 dienomis Sudake (Krymas, Ukraina) vyko 7-oji tarptautinė konferencija "Krymas 2000", kurios tema šiais metais buvo "Bibliotekos, leidyklos, knygų platinimas ir specialistų rengimas vientisoje informacinėje ir socialinėje, kultūrinėje erdvėje". Šioje konferencijoje fondo FORCE (Olandija) ir IFLA informacijos centro Rusijoje atstovės O. Tolstikovos dėka teko galimybė dalyvauti ir man, Lietuvos aklųjų bibliotekos darbuotojai.
Didelį įspūdį paliko puikus konferencijos darbo organizavimas. Nustebino ir dalyvių skaičius: iš 32 šalių - Didžiosios Britanijos, JAV, Olandijos, Vengrijos, Vokietijos, Lenkijos, Latvijos, NVS ir kitų - jų buvo daugiau nei 1000.
Dalyvavau seminare "Šiuolaikinės kompiuterinės technologijos aklųjų bibliotekose", kuriame pranešimus skaitė ir konsultavo IFLA profesinės veiklos koordinatorius Š. Kupmanas (S. Koopman), RNIB direktoriaus pavaduotojas Ch. Dėjus (Ch. Day), fondo FORCE atstovas R. Takeris (R. Tucker). Seminare perskaityti 26 pranešimai.
Pirmiausia reikėtų pabrėžti Rusijos aklųjų bibliotekų siekį kooperuotis, norint sumažinti darbo sąnaudas, ypač kataloguojant ir sisteminant fondus, operatyviai gaunat ir pateikiant informaciją. Rusijos aklųjų bibliotekos aktyviai dirba kurdamos bendrą elektroninį katalogą. Novosibirsko aklųjų bibliotekos direktorius J. Lesnevskis pristatė projektą "Pirmoji elektroninė gija", kurio esmė - elektroninio formato leidinių akliesiems mainų sistema tarp 7 regiono bibliotekų.
Aklųjų bibliotekos dirba, turėdamos skirtingą programinę įrangą, naudodamosi skirtingais metodais, skirtingas ir darbuotojų pasirengimas. Rusijos valstybinės aklųjų bibliotekos planuose - sukurti ir kompaktinėse plokštelėse išleisti Rusijos suvestinį elektroninį leidinių katalogą akliesiems ir silpnaregiams. Tai suteiktų specialiosioms bibliotekoms, neturinčioms pakankamų techninių priemonių (pvz., gerų kompiuterių, interneto), galimybę naudotis suvestinio katalogo informacija.
Sankt Peterburgo valstybinė aklųjų biblioteka pristatė Rusijos suvestinio elektroninio natų brailio raštu katalogo kūrimo organizacinius etapus.
Pastebima, jog aklųjų bibliotekos ima peržengti tradicinės bibliotekos modelio rėmus. Bibliotekose kuriami kultūros-reabilitacijos centrai, kuriuose specialiųjų poreikių skaitytojai gali įgyti ir darbo kompiuteriu įgūdžių. Tokiame Vladivostoko aklųjų bibliotekos centre dirba du specialistai: vyresnysis tifloinformatikos specialistas, dirbantis su aklaisiais, ir silpnaregių bei kitų ribotų galimybių žmonių mokymo specialistas. Pranešimą skaičiusi S. Latyševskaja pabrėžė, jog po mokymo kurso šiame centre daugelis vartotojų įsigijo kompiuterius ir dabar dirba su jais savarankiškai, toliau konsultuodamiesi ir gaudami praktinę bibliotekos specialistų pagalbą.
Bibliotekų automatizacijos skyrių (jie yra daugelyje Rusijos aklųjų bibliotekų) uždavinys - mokyti ir bibliotekų darbuotojus dirbti kompiuteriu, naudotis interneto informacijos resursais.
Atsiradus naujoms technologijoms galima aklųjų bibliotekose kurti ir mediatekas, kuriose aklieji ir silpnaregiai skaitytojai gali skaityti kompaktinėse plokštelėse įrašytą medžiagą, savarankiškai su kompiuteriu mokytis užsienio kalbų, skaityti periodinius leidinius internete, susipažinti su naujovėmis.
Aklųjų biblioteka atlieka ir socialinės reabilitacijos bei integracijos funkcijas - skaitytojai gali reikštis literatūriniuose, muzikiniuose, laisvalaikio klubuose, įvairiuose mėgėjų rateliuose, vaikų klubuose. Kalugos aklųjų bibliotekos direktorė M. Konovalova teigė, kad specialiajai bibliotekai, kaip besiformuojančiam socialinės reabilitacijos, informacijos ir laisvalaikio centrui, būtini nauji specialistai - gydytojas-oftalmologas, juristas, vadybininkas.
Kuriami nauji specialiųjų poreikių skaitytojų bibliotekinio ir informacinio aptarnavimo modeliai - pavyzdžiui, mobili biblioteka, kurios veikla - už bibliotekos sienų teikti bibliotekos ir informacines paslaugas tiems negalės žmonėms, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali naudotis bibliotekos stacionaro ar punktų viešosiose bibliotekose paslaugomis: pavyzdžiui, vien Volgogrado apskrityje įvairios negalės asmenų yra 184,5 tūkst. Bibliotekos-stacionaro užduotis bus aprūpinti mobilią biblioteką medžiaga visomis akliesiems ir silpnaregiams prieinamomis formomis, nuomai skirtais tiflomagnetofonais. Esant poreikiui, galima bet kokios tiflotechnikos, esančios bibliotekoje-stacionare, nuoma.
Daug dėmesio seminare skirta ir knygų akliesiems iliustravimo - tiflografikos - problemai. Pranešimus šia tema skaitė R. Pjerantonis (R. Pierantoni) iš Genujos savivaldybės ir J. Bosovas iš Baškirijos aklųjų bibliotekos. J. Bosovas pasakojo, kad jis pats, septynerių metų netekęs regėjimo, nuo jaunystės domėjosi radiotechnika. Regintis draugas perbraižydavo brėžinius ir schemas ant storo popieriaus ir išbadydavo taškais, kad jis galėtų jomis naudotis. Todėl, kai Baškirijos aklųjų biblioteka 1994 m. įsigijo spausdintuvą "Everest-D", kuriuo galima spausdinti reljefinius piešinius ir brėžinius akliesiems, jis labai susidomėjo galimybe leisti iliustruotas knygas akliesiems. 1999 m. buvo gauti pirmieji šios problemos sprendimo rezultai - sukurta programa, pavadinta GEVEREST - grafinis Everest, kurios dėka failas, pakeičiamas iš grafinio formato į formatą, kurį "supranta" spausdintuvas "Everest-D".
J. Bosovas iliustravo savo pranešimą įvairiais brėžiniais ir schemomis, gautais šiuo metodu. Žinoma, jie dar nėra tobuli, tačiau tai pirmieji žingsniai, siekiant pateikti sutrikusio regėjimo skaitytojams įvairiapusiškesnę informaciją.
Labai įdomius pranešimus perskaitė Š. Paterson (Sh. Paterson) iš Kanados ir M. Gustavson (M. Gustavsson) iš Švedijos apie aklųjų ir silpnaregių skaitytojų aptarnavimą šiose šalyse.
Džiaugiuosi, kad galėjau dalyvauti konferencijoje, - tai buvo puiki proga gauti daug vertingos informacijos, paklausyti įdomių pranešimų, sužinoti naujausias bibliotekų veiklos kryptis, užmegzti ryšius ir konsultuotis su žymiais specialistais bei ekspertais.
