Juozas VALENTUKEVIČIUS"MUZIKA JAM BUVO ŠVENTĖ"
Tokiu pavadinimu Lietuvos aklųjų biblioteka išleido literatūrinę muzikinę antologiją akordeonistui Stasiui Stasiuliui atminti. Teksto autorius ir sudarytojas - kompozitorius ir atlikėjas Juozapas Kairys. Reikia pridurti, kad jis yra šio didžiulio darbo sumanytojas ir organizatorius. Kitaip ir negalėjo būti, nes šiuos abu muzikus siejo artima draugystė. Susipažinę Aklųjų mokykloje dar 1951 metais, jie tapo gerais bičiuliais visam gyvenimui. Juos siejo daug bendrų interesų: drauge studijavo muziką aukštojoje mokykloje, pamilę akordeoną daug koncertavo, turėjo daug bendrų darbo interesų, artimai bendravo jų šeimos. Nuoširdi draugystė tęsėsi daugiau kaip keturiasdešimt metų iki lemtingos 1995 metų spalio 14 dienos - tragiškos Stasio Stasiulio mirties.
Praėjus keleriems metams ir šiek tiek atlėgus netekties skausmui, Juozapas Kairys ėmėsi darbo. Jausdamas pareigą išsaugoti draugo atminimą ir palikimą, jis ryžosi sudaryti pirmąją garsinę muzikinę antologiją, skirtą žymiausiam Lietuvos neregiui akordeonistui.
Literatūrinę muzikinę antologiją "Muzika jam buvo šventė" sudaro aštuonių kompaktinių plokštelių rinkinys. Jame skamba net 122 muzikiniai kūriniai. Šio rašinio tikslas nėra analizuoti S. Stasiulio, kaip atlikėjo profesionalo, fenomeną, - tai darė ir darys specialistai muzikologai. Norėtųsi pasakyti, kad Stasio Stasiulio repertuaras buvo labai įvairus. Jis mielai grodavo lietuvių liaudies šokius, harmonizuotus V. Bagdono, atlikdavo ir garsių, ir mažiau pripažintų kompozitorių kūrinius. Ryždavosi atlikti net didelės apimties muzikinius kūrinius, pavyzdžiui, N. Rimskio-Korsakovo simfoninę poemą "Šecherezada". Mielai grodavo ir neregių kompozitorių sukurtą muziką. Bene daugiausia yra grojęs Juozapo Kairio kūrinių: pavyzdžiui, jo repertuare buvo net tokia ilga ir sudėtinga J. Kairio "Sonata C-dur". Turint galvoje, kad atlikėjas nematė ir visas natas turėjo mokėti mintinai, tai rodo akordeonisto fenomenalią atmintį.
Stengdamasis, kad tokia gausybė kūrinių nepabostų klausytojams, sudarytojas J. Kairys juos paįvairina prisiminimais iš Stasio Stasiulio gyvenimo, primena vieno ar kito kūrinio atsiradimo istoriją, papasakoja kelis epizodus iš įvairių įdomesnių koncertinės veiklos nutikimų. Tie pasakojimai išryškina S. Stasiulio didžiulį norą ir užsispyrimą mokantis groti naujus kūrinius ar rengiantis koncertams. Kai kurios vietos iliustruojamos archyviniais įrašais iš LAB tiflotyros skyriaus fondų. Antologijoje skamba ir pačio Stasio Stasiulio balsas. Tekstą šiai antologijai skaito akliesiems ir silpnaregiams gerai pažįstamas, geras Stasio Stasiulio bičiulis ir abiejų atlikėjų bendrų koncertinių išvykų dalyvis - Juozas Šalkauskas.
Ši antologija pareikalavo daug kruopštaus ir atidaus darbo ir iš sudarytojo, ir iš LAB tiflotyros skyriaus darbuotojų. Pradėjus rengti šią antologiją, buvo surinkti visi išlikę archyviniai įrašai, išklausyti visi variantai. O tokių muzikinių garso įrašų per 35 koncertinės veiklos metus susikaupė keli šimtai. Buvo naudotasi ne tik LAB tiflotyros skyriaus fondo įrašais, teko kreiptis ir į Lietuvos radiją bei Valstybinį vaizdo ir garso archyvą. Į antologiją sutilpo visi išlikę Stasio Stasiulio įgrojimai. Pats seniausias 1961 metų įrašas - tai Kaune vykusi repeticija. Įrašas darytas paprastu buitiniu magnetofonu, bet turi didelę išliekamąją muzikinę vertę.
Rengiant šią antologiją nuoširdžiai dirbo daug LAB tiflotyros skyriaus darbuotojų. Ypač norėtųsi paminėti garso operatorių Vincą Tolušį ir inžinierių Valentiną Mitriką, paskyrusius šiam darbui daug laiko ir energijos. V. Mitrikas kompiuteriu labai sėkmingai restauravo visus įrašus: atgimė net tie kūriniai, kurie buvo prastesnės kokybės ar pažeisti laiko. Šią muzikinę antologiją "Muzika jam buvo šventė" kompaktinėse plokštelėse jau galima rasti Lietuvos aklųjų bibliotekoje ir jos filialuose. Norintys ją įsigyti turėtų kreiptis į Lietuvos aklųjų biblioteką (Vilnius, Skroblų g. 10, tel. 25-06-11). Netrukus muzikinė antologija pasirodys ir garso kasetėse.
