GYVENIMO AKTUALIJOS


Alvydas VALENTA

ČIA IR TEN, IR VISOJE LIETUVOJE


Praėjo daugiau negu trys mėnesiai, kai veikia naujasis "Transporto lengvatų įstatymas" (įsigaliojo gegužės 1 dieną). Aprimo įstatymą lydėjusios aistros, I gr. invalidai, dažniau važinėjantys tarpmiestiniais autobusais, matyt, suspėjo įvertinti jo privalumus, kiti - besinaudojantys tik miesto transportu, ir toliau negaili jam lietuviškų arba net rusiškų keiksmažodžių. Vis dėlto per tuos tris mėnesius įvyko gana įdomių permainų, apie kurias ir norime papasakoti. Akstinas tokiam pasakojimui atsirasti buvo asmeninė šių eilučių autoriaus patirtis. Birželio pradžioje, viešėdamas Alytuje, buvau maloniai nustebintas patyręs, kad I gr. invalidams bei jų palydovams 80 proc. nuolaida čia galioja ir važiuojant mikroautobusais. Parodžius mikroautobuso vairuotojui invalidumo pažymėjimą ir paklausus, kiek reikės mokėti, šis net neabejodamas atsakydavo: "20 proc. jums ir 20 proc. palydovui". Alytuje mikroautobuso bilietas kainuoja 80 centų, taigi sumokėjai 32 centus ir švilpk per visą miestą! Kilo mintis pasidomėti, gal ko panašaus esama ir kituose miestuose? Grįžęs į Vilnių, paskambinau bent pusei Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos apskričių ir rajonų pirmininkų teiraudamasis, kaip viename ar kitame mieste laikomasi naujojo "Transporto lengvatų įstatymo" reikalavimų, ar neteikia tų miestų vežėjai negalę turintiems žmonėms papildomų lengvatų?
     Kad būtų įstatymas smarkiai pažeidinėjamas, nesiskundė nė vienas LASS apskričių ar rajono tarybos pirmininkas. Papildomų lengvatų niekas neskuba dalinti ir vis dėlto malonių naujienų esama. LASS Pasvalio rajono tarybos pirmininkė Birutė Baltrūnienė sakė: "I ir II gr. regėjimo invalidai mūsų rajono ribose važinėjo nemokamai. Pasikeitus rajono valdžiai neaišku, kaip bus ateityje, tačiau kol kas lengvatos yra ir jų naikinti nesiruošiama." I gr. regėjimo invalidai nemokamai gali važinėti ir po Marijampolės rajoną. Kaip ir Alytuje jiems taikoma 80 proc. nuolaida važiuojant mikroautobusais pačioje Marijampolėje. Mažeikiuose I gr. invalidai važiuodami mikroautobusais irgi naudojasi 80 proc. nuolaida. Rajono aklųjų pirmininkė Irena Bessmertnaja sakė nesidomėjusi, kieno tai sprendimas, miesto savivaldybės ar pačių vežėjų: "Pradėsi domėtis, kas, kaip ir iš kur, dar visai atims... Svarbu, kad veža". Gal ir taip, kai kada gal iš tikrųjų geriau mažiau klausinėti, o išlipant - paslaugiam vairuotojui padėkoti ir palinkėti laimingos kelionės. Yra nemažai rajonų - pavyzdžiui, Biržų, Kėdainių, Utenos, Zarasų, kuriuose nei savivaldybės, nei vežėjai papildomų transporto lengvatų akliesiems netaiko ar bent jau netaikė iki liepos vidurio, kada buvo rengiamas šis straipsnis. Šitokios šių rajonų vadovų ir vežėjų pozicijos turbūt nereikėtų suprasti kaip kokios nors neigiamos nuostatos aklųjų atžvilgiu. Viskas, anot kai kurių kalbintų pirmininkų, kyla dėl mūsų skurdo. Rajonai iš tikrųjų verčiasi sunkiai ir už papildomas lengvatas vežėjams negali apmokėti. Visiškai sutinkame su šia nuomone, tiktai norime pastebėti, kad žodis "negali" dar nereiškia, kad "negalės" ir ateityje!
     Visų mūsų žvilgsniai kartas nuo karto krypsta į Kauną. Žinoma, naujasis "Transporto lengvatų įstatymas" - ne krepšinio rungtynės ir ne mero rinkimai. Ir vis dėlto... Anot Kauno ir Marijampolės apskričių tarybos pirmininko Ramūno Ulinsko, šiame mieste autobusais ir troleibusais nemokamai gali važinėti I ir II gr. nedirbantys regėjimo invalidai, kurių pajamos ne didesnės kaip 350 Lt. Dėl to teko girdėti įvairių nuomonių: patys aklieji dar skirstomi į turinčius daugiau arba mažiau lengvatų ir pan. Nesiimame vertinti, teisingu keliu nuėjo kauniečiai ar ne, bet jie parodė, kad yra galimas ir toks problemos sprendimas.
     Neblogų naujienų yra ir kitame Lietuvos krašte - Klaipėdoje. I ir II gr. regėjimo invalidai uostamiestyje, važiuodami mikroautobusais, naudojasi 80 ir 50 proc. lengvata. LASS Klaipėdos ir Telšių apskričių tarybos pirmininkė Nijolė Klepikienė sakė: "Privatūs vežėjai lengvai ir iš karto prisitaikė prie naujojo įstatymo reikalavimų.
     Negalę turintiems žmonėms jie teikia net papildomų lengvatų. Mūsų mieste yra dar likę keletas senų sukrypusių autobusų, priklausančių savivaldybei. Įdomiausia tai, kad su jais ir turime daugiausia problemų, nes vairuotojai nenori pardavinėti lengvatinių bilietų. Žinoma, anksčiau ar vėliau viskas susitvarkys, bet faktas lieka faktu."
     Dar birželio mėnesį LASS Vilniaus ir Alytaus apskričių tarybos pirmininkas Sigitas Bilevičius Vilniaus merui Rolandui Paksui parašė raštą nurodydamas, kad daugelis neregių gyvena labai skurdžiai ir negalės iš savo lėšų nusipirkti net lengvatinių važiavimo talonų ar nuolatinių bilietų, juo labiau, kad dažnai reikia tokį bilietą pirkti ne tik sau, bet ir lydinčiam žmogui. Rašte prašoma, kad Vilniaus miesto savivaldybė kompensuotų I ir II gr. regėjimo invalidų patiriamas transporto išlaidas. Birželio pabaigoje iš savivaldybės sveikatos ir socialinių reikalų departamento atėjo raštas, kuriame prašoma patikslinti, kokiam skaičiui žmonių tokia kompensacija būtų reikalinga. Tada S. Bilevičius savivaldybei nusiuntė vardinius visų Vilniuje gyvenančių I ir II gr. regėjimo invalidų sąrašus. Liepa - atostogų metas ir todėl beveik visą mėnesį Vilniaus miesto savivaldybėje telefonai tarytum susitarę tylėjo, o tie pareigūnai, kurie juos vis dėlto pakeldavo, nieko konkretaus apie šio klausimo sprendimą pasakyti negalėjo. Tik liepos pabaigoje posėdžiavo Vilniaus miesto tarybos socialinių reikalų komitetas. Jis pavedė socialinės paramos centro direktorei Angelei Čepėnaitei paruošti sąrašą, kiek iš viso sostinėje yra I ir II gr. invalidų. Tik turėdami tokį sąrašą, socialinių reikalų komiteto nariai spręs, gali savivaldybė padėti šiems žmonėms ar ne. Vilniaus savivaldybės sveikatos ir socialinių reikalų departamento direktoriaus pavaduotojas Česlovas Jaceris susidariusią situaciją apibendrino taip: "Niekam nekyla abejonių, kad transporto bilietų kompensavimas negalę turintiems žmonėms - labai reikalingas dalykas, juo labiau, kad ir pagal įstatymą savivaldybė turi šią teisę. Pačios savivaldybės finansinė padėtis yra tokia, kad žadėti daug ko negalime." Taigi tarp to "reikalingas dalykas" ir "negalime" vilniečiai ir lieka dar kurį laiką kyboti. Belieka tikėtis, kad neilgai. Ir dar: kad rašinyje išvardyti atvejai bus geri pavyzdžiai likusių miestų ir rajonų akliesiems bei silpnaregiams.
    
 

* * *
[Turinys] | [Grįžti]