Ginta PETRAUSKIENĖ

KAIP SEKASI ŠIAULIEČIAMS?

LASS Šiaulių miesto-rajono organizacija - pati didžiausia iš devynių rajoninių Šiaulių ir Tauragės apskrityse veikiančių. Joje net 390 regėjimo negalę turinčių žmonių: iš jų - 308 miesto ir 82 rajono gyventojai. Vien per praėjusius metus į mūsų organizaciją priimta net 40 naujų sutrikusio regėjimo žmonių.
     "Kad organizacijoje daug narių - ne bėda, problemų dažniau kyla dėl to, jog tie žmonės labai įvairūs: skiriasi amžius, užsiėmimo pobūdis (žmogus dirba, nedirba, mokosi), socialumas (linkęs bendrauti ar prisiekęs vienišius), savo negalės suvokimas bei priėmimas (laiko tai natūraliu gyvenimo jam siųstu išbandymu ar puola į kraštutinumus - kaltina visus ir viską). Iš savo 14 metų darbo praktikos jau žinau - pastarieji atvejai ypač sudėtingi: su tokiu žmogumi reikia kalbėtis ne kartą ir ne du, kol pagaliau priverti patikėti, kad gyvenimas skirtas ne vien aimanoms. Reikia stengtis - galbūt išmokti - džiaugtis tuo, kas yra: užaugintais vaikais, anūkų žvitriu čiauškėjimu, pagaliau - savo sveikata (tegul ir nekokia ji, bet gal kitam dar sunkiau?)...
     Tokie apmąstymai - tai ne viena iš mūsų "veiklos krypčių", šiandien tai dažniausiai vienintelė reali pagalba regėjimo negalės ištiktam žmogui. Tegul ir nei apčiuopiama, nei materiali, bet psichologiškai žmogų palaikanti, guodžianti. Juk kitokios paramos pastaruoju metu mes, rajonų pirmininkai, pasiūlyti nelabai galime. Per LASS centro tarybą kompensacinių priemonių šiauliečiams skirta tik 131. Iš jų: 23 magnetofonai, 17 radijo aparatų, 42 aklųjų lazdelės, 49 padidinimo stiklai. Iš LASS labdaros lėšų (5 085 Lt) materiali parama suteikta 37 žmonėms. Šie skaičiai menki ir, deja, netenkinantys mūsų organizacijos narių poreikių. Vis dėlto tokia padėtis moko apsukrumo ir verčia dairytis pagalbos iš kitur. Štai jau keletą metų mūsų organizaciją remia AB "Naujoji rūta", "Danbalt International", TŪB "Svimas", UAB "Varta", UAB "Ulker", AB "Naujoji Ringuva", AB "Utenos trikotažas", Kraft Jacobs Suchard (Lietuva), UAB "Genmak", krikščioniškasis gailestingumo fondas "Samarija", AB "Panevėžio muilas", UAB "Nabatėja", vaistinė "Valerijonas", Šiaulių apskrities "Raudonasis kryžius", Šiaulių miesto labdaros centras, kitos organizacijos. Neatsisako padėti ir kitų mūsų regione veikiančių individualių įmonių savininkai. Labdaros, įvertintos pinigais, per metus gauta apie 60 000 Lt. Čia paminėti skaičiai liudija: miesto organizacijos neabejingos savo krašto neįgaliesiems. Tik, deja, ne visada suprantama, kodėl metų metais neregių problemoms tebėra kurčia Šiaulių miesto savivaldybė. Patys rezultatyviausi šiauliečiams buvo galbūt 1996 Invalidų metai, kada specialiai silpnaregiams buvo pritaikyti miesto autobusų numeriai (pagamintos ryškios didesnio formato lentelės). Tai didelis palengvinimas neprimatančiam, padedantis orientuotis, skatinantis jų savarankiškumą. Už tai, kad lentelės naudojamos iki šiol, be to, nuolat atnaujinamos, esame dėkingi Šiaulių miesto autotransporto vadovams. Vien per praėjusius metus paruoštos net 4 veiklos programos (2 iš jų svarstytos miesto savivaldybėje, 2 - rajono). Rezultatas - rajono savivaldybė skyrė 12 000 Lt, miesto savivaldybė - 0. Tokie ("nuliniai") darbai, deja, kartais "numuša ūpą"...
     Kasdien, lankydama žmones ar priimdama juos savo kabinete, susimąstau, ar viską padariau jų labui? Gal reikėjo kitaip, gal nepakankamai žmogui duota? Bet juk "duoti" - tai duoti ne vien materialius daiktus. Smagu žinoti, kad mūsų organizacijos nariai irgi ne visi "užkietėję materialistai". Kaip tik todėl dar pavyksta prikalbinti juos važiuoti prie jūros, ateiti į koncertą, dalyvauti susirinkimuose, o jei yra galimybė - dirbti ar net mokytis. Vien pernai į Šiaulių aukštesniąją medicinos mokyklą mokytis masažo specialybės sumanė net 6 mūsų organizacijos nariai. Vyresnio amžiaus LASS nariai "mokslų" jau nenori - nenori netgi elementariosios reabilitacijos, kurią siūlo LASUC. Manau, kad naujai apakusiam mokytis tinkamiausia jo gyvenama aplinka. Tuo labiau, jog šis darbas - grupinis: mokytis privalo taip pat ir šeimos nariai.
     Taigi organizacinis pirmininko darbas rajonuose - ne tik aprūpinti, paguosti neregį, dažniau tenka tarpininkauti įsigyjant akinius, vykstant į sanatoriją, stojant mokytis ar gaunant pašalpą globos-rūpybos skyriuose, savivaldybėje, ligonių kasose, poliklinikoje, optikoje ir pan. Toks įvairiapusis bendravimas nors ir išvargina, bet kartu suteikia pasitikėjimo, moko diplomatiškumo. Beje, vien šios, praktinės, veiklos dažnai neužtenka - būtina kelti kvalifikaciją. Štai ir LASS CT organizuoti socialinių darbuotojų kursai įkvepia mus naujiems socialiniams ieškojimams, skatina kelti savo kvalifikaciją, o ne pasitenkinti tuo, ką jau žinai. Dėl šios priežasties Šiaulių universitete neseniai pradėjau studijuoti socialinę pedagogiką ir psichologiją. Manau, jog čia įgytos teorinės žinios man pravers ir ateityje.
    
 

[Turinys] | [Grįžti]