GYVENIMO AKTUALIJOS


 

SVARBIAUSIA - SUSTABDYTI ĮMONĖS ŽLUGIMĄ


Skulptūra su nuoroda į Klaipėdos įmonęKovo 1 dieną Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos Klaipėdos įmonei pradėjo vadovauti Vladas Šeporaitis. Kas jaudina ir kas neramina naująjį vadovą, kokias jis mato ateities perspektyvas? Apie tai V. Šeporaitis dalinasi mintimis su "Mūsų žodžio" skaitytojais. Priminsime, kad V. Šeporaitis anksčiau nėra dirbęs Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungoje. Taigi žvilgsnis lyg ir iš šalies, o jis kartais būna net labai reikalingas.

     M.Ž. Kodėl ir kaip atėjote dirbti į aklųjų įmonę?
     V.Š. Viskas atsitiko labai paprastai - laikraštyje buvo paskelbtas konkursas, o aš tuo metu ieškojausi darbo, todėl ir pasisiūliau.
     M.Ž. Koks įspūdis liko pirmą kartą apsilankius aklųjų įmonėje?
     V.Š. Pirmą kartą lankiausi aklųjų įmonėje 1988 metais dirbdamas aplinkos apsaugos sistemoje. Tada tai buvo nemaža gamykla. Apsilankęs praėjusią žiemą, pamačiau tik buvusio klestėjimo menkus likučius.
     M.Ž. Kokią įmonę radote atėjęs į ją dirbti?
     V.Š. Situacija yra užfiksuota audito išvadose. Turbūt galiu pasakyti, kad įmonė ritosi į bankrotą. Praėjusių metų rezultatai nuostolingi, o per šių metų sausio ir vasario mėnesius patirta 135 000 litų nuostolių.
     M.Ž. Kas pasikeitė įmonėje per tą laiką, kai jūs dirbate?
     V.Š. Keli mėnesiai - per trumpas laikas, kad būtų galima daryti apibendrinimus. Galiu tik paminėti, kad produkcijos kovo mėnesį pagaminta du kartus daugiau negu per vasarį, tačiau realizacija padidėjo tik 10 proc. Balandžio ir gegužės mėn. dėl apyvartinių lėšų trūkumo gamybos apimtys sumažėjo. Nuostoliai nuo 70 tūkst. Lt vasario mėn. sumažėjo iki 19 tūkst. Lt gegužės mėn. Katastrofiškai trūksta apyvartinių lėšų, todėl padidėjo įmonės skolos. Nutraukėme labai nuostolingos ir nepaklausios produkcijos gamybą, atnaujinome kanceliarinių gaminių asortimentą, efektyviau panaudojame mechaninio cecho pajėgumus. Jau dabar susiduriame su labai sudėtinga neįgalių žmonių perkvalifikavimo problema.
     M.Ž. Kaip vertinate neregių darbą šiuolaikinėje pramonėje?
     V.Š. Tarp sveikųjų yra galinčių daug ką dirbti ir yra labai menkų galimybių žmonių. Tas pats ir tarp neregių. Gabūs žmonės visada ras sau vietą. Blogiau tiems, kurie gali atlikti tik labai mažai ir nesudėtingų operacijų. Mūsų įmonė, kaip ir visos kitos įmonės ar organizacijos, negali ignoruoti bendrų rinkos ekonomikos dėsnių.
     M.Ž. Kokie įmonės ateities planai?
     V.Š. Planų yra daug ir gražių. Juos būtų buvę daug lengviau įgyvendinti bent prieš pora metų, kol dar buvo nebloga finansinė padėtis. Dabar svarbiausia sustabdyti įmonės smukimą - maksimaliai išnaudoti turimus gamybinius pajėgumus, nekilnojamąjį turtą, geriau realizuoti produkciją, atnaujinti asortimentą. Tam neužtenka vieno ar dviejų mėnesių. Tai ilgas ir nenutrūkstamas procesas. Juolab kad yra dalykų, užprogramuotų keleriems metams į priekį. Pavyzdžiui, patalpų nuoma juokingai mažomis kainomis.
     Jau yra kai kurių susitarimų su užsienio kompanijomis ir juos bus galima realizuoti, kai įmonė dirbs pelningai ir atsivers realios galimybės gauti pinigų.
     Šiuolaikinis gyvenimas diktuoja savo taisykles ir norint neatsilikti, reikia nuolat ieškoti, įvertinti pasikeitimus rinkoje. Reikia nebijoti keistis patiems, orientuotis į vartotojus, nes jie mūsų prekes ir paslaugas arba pirks, arba ne.
     M.Ž. Ką manote apie Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos gamybinę veiklą?
     V.Š. Sąjunga turi didelius gamybinius pajėgumus. Tiesa, yra nemažai pasenusios technikos, o tai menkina konkurencingumą. Kol dar perkama dabar gaminama produkcija, reikia ją gaminti ir ieškoti galimybių pritraukti naujų investicijų. Apie visos sąjungos gamybinės veiklos perspektyvas negalėčiau kalbėti, nes esu nepakankamai susipažinęs. Reiktų mokytis iš skaudžios analogiškų įmonių patirties Latvijoje ir Estijoje. Manau, kad daug kas priklausys nuo to, kaip į šiuos reikalus žiūrės pati Aklųjų ir silpnaregių sąjunga, kokį pasirinks tolimesnės veiklos modelį.
    
 

* * *
[Turinys] | [Grįžti]