Aurelija MYKOLAITYTĖTEN, KUR TEKA SVALIA
Pasvalys - senas, jau savo 500-ąjį jubiliejų atšventęs miestas. Šio rajono akliesiems ir silpnaregiams nuo 1986 metų vadovauja Birutė Baltrūnienė, LASS Pasvalio organizacijos pirmininkė. Galbūt ir "Mūsų žodžio" skaitytojams bus įdomu sužinoti, kokiais rūpesčiais ir džiaugsmais gyvena pasvališkiai, kaip bando padėti vienas kitam šiais nelengvais laikais.
Pagalba žmonėms
B. Baltrūnienė susikviečia visus savo žmones ne kokį vieną kartą per metus, o penkis, šešis sykius. Į ne per didžiausią trijų kambarių butą Gėlių gatvėje susirenka apie 70-80 LASS narių. Kad vieni kitus gerai girdėtų, netgi mikrofoną teko įsigyti. "Dabar galvojam kitoniškai - rinksimės grupelėmis", - sakė pirmininkė. Vieną kartą susiburs LASS nariai nuo Saločių krašto, kitą kartą nuo Krinčino, trečią kartą dar kurios kitos apylinkės... Pasak organizacijos vadovės, šitaip bus geriau visus išklausyti, ir patiems žmonėms patogiau: susitikimo laiką galima būtų paderinti pagal autobusų grafikus. Į visuotinius susirinkimus, gausiai lankomus žmonių, B. Baltrūnienė ne kartą yra pasikvietusi svečių: pavyzdžiui, būta atstovų ir iš Taupomojo banko, ir iš Žemėtvarkos komisijos, ir iš Socialinės paramos skyriaus; užsuka medikai, į LASS narių klausimus sutinka atsakyti Seimo narys Antanas Matulas, prieš ketverius metus išrinktas Pasvalyje. Pirmininkei rūpi žmones laiku informuoti apie įstatymus, liečiančius juos pačius: štai atsiradus galimybei gauti slaugos, našlaičių pašalpas, visi, kam tik priklauso, jomis pasirūpino.
B. Baltrūnienės žodžiais, neįgaliems žmonėms labai svarbu pats suėjimas, pabendravimas. Juk ne kiekvienas turi su kuo pasikalbėti, pasiguosti, o būti vien tarp keturių sienų nelengva. Užtat ruošiami ne tik dalykiniai susitikimai, bet ir jubiliatų šventės. Štai šiemet jie turi net vieną šimtametę - Veroniką Grinskienę, o kiek dar kitų jubiliatų, švenčiančių septyniasdešimtmečius, aštuoniasdešimtmečius... Renginiams vienas rajono verslininkas duoda limonado, kitas - kokių pyragėlių, pati pirmininkė paruošia dovanėlę - ir jau tikra šventė. Visiems rėmėjams yra įteikiamos padėkos, kurias pasirašo Panevėžio ir Utenos apskričių tarybos pirmininkas Aloyzas Vilimas ir LASS Pasvalio rajono pirmininkė B. Baltrūnienė. Argi tai ne kuo puikiausias geradarių pagerbimas?
Pasak pirmininkės, vienkartiniams pasivaišinimams, jei nebūtų paramos iš šalies, daug pinigų išeitų. Dabar jie atidedami svarbesniems reikalams - pašalpoms, maisto paketams. Šiais metais Pasvalio rajono savivaldybė akliesiems ir silpnaregiams skyrė 4000 litų. Didžioji dalis atiteks sunkiau besiverčiantiems žmonėms. Kaip papasakojo B. Baltrūnienė, kaime gyvenantiems kiek lengviau - jie sotesni, nors pinigų ir trūksta, o štai miesto žmonėms tenka ne tik prasimaitinti iš nedidelės pensijos, bet ir butą išlaikyti. Vienišiems akliesiems ar silpnaregiams ta 50 ar 100 litų parama jau daug ką reiškia: dauguma yra dirbę namudinikais, gauna labai mažas pensijas ir gali tik vargais negalais išgyventi. "Mes neleidžiam šiaip sau pinigų - geriau žmogui esant bėdai padėti", - sakė pirmininkė. Pasvalyje netgi veikia savotiška savišalpos kasa, įkurta tarybos nutarimu: pinigai paskolinami be jokių procentų dviem, trims mėnesiams, laiduojant kuriam nors tarybos nariui. Ką daryti žmogui, jei užklupo liga, pritrūko pinigų malkoms ar kokiam nors svarbiam pirkiniui? Besiskolinančiajam reikia susirasti laiduotoją ir užpildyti pasižadėjimą, kad grąžins pasiskolintą sumą.
Idėjų netrūksta
Ar girdėjote kur nors esant Jaunimo klubą? Toks yra Pasvalyje. Jam priklauso dešimt regėjimo negalę turinčių jaunų žmonių. Du iš jų studijuoja, vienas užsiima verslu, kiti gyvena šeimose, prisideda prie ūkio išlaikymo. LASS rajono taryboje vyksta ne tik vyresniųjų, bet ir jaunimiečių susibūrimai. Draugėn jie pasikviečia aklus ir silpnaregius vaikus, kurių rajone yra aštuoni. Kartu pasibūna, pasišnekučiuoja, susižino daugiau vieni apie kitus. Kartais į tokius susitikimus ateina ir vaikų mamos. Argi nėra prasmingas toks bendravimas? Jauniems žmonėms ne ką mažiau nei kitiems norisi turėti bendraminčių, draugų, kurie juos suprastų, išklausytų ar paprasčiausiai pabūtų kartu. Šį jaunimo klubą ėmėsi šefuoti norvegė Inger Bekkevit, savo šeimoje turinti su regėjimo negale žmogų: vaikams ji nupirko saldainių, skyrė dovanėlių.
Vyresnieji žmonės taip pat turi kažką panašaus į klubą: galbūt galima būtų jų susibūrimus pavadinti diskusijų klubu. Pasak B. Baltrūnienės, radę kokį įdomesnį straipsnį, maždaug šešių žmonių būrelis susirenka jį aptarti, pasišnekučiuoja apie politiką, rinkimus. Pirmininkė apgailestavo, kad šiemet negalėjo užsakyti jokio laikraščio, tik "Mūsų žodžio" žurnalas buvo užprenumeruotas veik 30 žmonių - taigi galimybės savišvietai gana ribotos, nes namuose žmonės taip pat ne ką teįstengia užsiprenumeruoti.
Dar viena įdomi idėja - tai bendradarbiavimas su mokykla. Ne per seniausiai dvi Pasvalio gimnazistės buvo parengusios kūrybinį darbą apie aklųjų gyvenimą: jų pasiklausyti susirinko pilnutėlė salė mokinių ir mokytojų. "Mokykloje nedaug žino apie akluosius, nors mes ir nueiname į vieną kitą klasę", - sakė B. Baltrūnienė. Užtat toks gimnazisčių darbas galbūt paskatins daugiau domėtis regėjimo negalę turinčiais žmonėmis, juos suprasti ir pagelbėti, tuo labiau, kad jau šiemet mokyklą kartu su reginčiaisiais pradės lankyti visiškai akla mergaitė. Pirmininkės žiniomis, tai bene antras vaikas respublikoje, kuris mokysis bendrojo lavinimo mokykloje. Nors mergaitė ir labai gabi, gerai orientuojasi, savarankiškai vaikšto, tačiau be kitų supratimo ir paramos jai būtų labai sunku: norėtųsi tikėti, kad požiūris į akluosius gali pasikeisti per bendravimą, susitikimus, kurie padeda geriau pažinti šalia esantį aklą ar silpnaregį žmogų.
Kasdieniai rūpesčiai
Dauguma Pasvalio rajono žmonių anksčiau yra dirbę namudininkais, todėl dabar ne vienas jaučiasi pamirštas, neįvertintas. B. Baltrūnienės rūpesčiu pernai metais septyni žmonės iš LASS Panevėžio įmonės gavo maisto paketus, keletui buvo skirta pinigų. Tai vis šioks toks namudininkų prisiminimas. Pasak pirmininkės, dabar nei jauni, nei vyresnio amžiaus žmonės Pasvalyje neturi jokio darbo: kas išlaiko kokį ūkelį, dirba jame, ir viskas. Galbūt todėl nesyk susirinkimuose pradedama kalbėti apie įmones, išgyvenama dėl jų griūties. Neretai senieji darbuotojai pasigenda pačios strategijos, kaip ruošiamasi toliau tvarkytis įmonėse. Po senovei gyventi neįmanoma, bet ar kas nors ieškoma naujo? Štai tokios mintys neduoda ramybės pasvališkiams.
Pirmininkė pripažino, kad LASS rajono tarybos darbe labai praverstų užsienio patirtis. Į ką ten kreipiamas didžiausias dėmesys, kaip sutvarkyta pati sistema? Štai visai neseniai Pasvalyje viešėjo delegacija iš Danijos, vadovaujama "Pasvalio bičiulių" draugijos vadovės Lis Jorgensen. Danai susipažino su visom visuomeninėm organizacijom, apsilankė ir LASS Pasvalio rajono taryboje. Jie pripažino, kad Danijoje iš pat vaikystės labai rūpinamasi sveikata, o apie akluosius jie žiną tiek, kad tokių žmonių yra. Pasak B. Baltrūnienės, būtų įdomu paviešėti kokioje nors Vakarų šalyje ir patiems, ne vien iš pasakojimų sužinoti apie tenykštį darbą su aklaisiais, kad galima būtų tai pritaikyti jau čia, Lietuvoje.
Pirmininkės nuomone, dar daug yra keistinų dalykų tiek pačiame organizacijos darbe, tiek žmonių savimonėje. Kad ir toks požiūris: "Mes lygūs su visais, mes viską galime". "Tai neatitinka tikrovės", - sakė B. Baltrūnienė. Ar neįmanoma būtų centralizuotai pasamdyti kokį psichologą? Reikėtų žmogaus, kuris suteiktų mokslinę psichologinę pagalbą, padėtų susitvarkyti su problemomis, pakonsultuotų. Pirmininkės pastebėjimu, tarp aklųjų ir silpnaregių esti tokių, kurie nepaprastai daug skundžiasi, nors gal ne prasčiau gyvena nei kiti. "Mes džiaugtis dar nelabai mokam", - pripažino rajono organizacijos vadovė. Taigi psichologui būtų ką pasakyti tiek jauniems žmonėms, tiek šeimoms, tiek pagyvenusiems žmonėms.* * *
"Čia gali sėdėti, jei nori sėdėti, ir gali dirbti, jei nori dirbti", - taip apie vadovavimą LASS rajono tarybai kalbėjo B. Baltrūnienė. Reikia pripažinti, jog Pasvalyje darbas virte verda. Norisi pirmininkei palinkėti ir toliau nepristigti idėjų, kurti naujus planus ir juos sėkmingai įgyvendinti.
