Apie Estijos ir Latvijos neregius, jų organizacijas
savo žurnale ne per seniausiai jau esame pasakoję. Akstinas dar kartą atsigręžti į
kaimynus, pasidomėti, kaip jie gyvena, buvo gegužės 16 dieną Panevėžyje įvykęs
Baltijos komiteto - Estijos, Latvijos ir Lietuvos aklųjų sąjungų vadovų -
susitikimas. Jame dalyvavo ir regioninių aklųjų organizacijų pirmininkai.
Nevarginsime skaitytojų pasakodami apie tai, apie ką jau sykį
buvome rašę: atrinkome, mūsų nuomone, įdomiausius ir iškalbingiausius faktus.
* * *
Estijos aklųjų sąjungai priklauso apie 2
tūkst. narių. 1995 metais Estijos aklųjų sąjungos bazėje įsikūrė keturios
savarankiškos organizacijos. Didžiąją lėšų dalį šios organizacijos gauna
dalyvaudamos įvairiose programose ir pačios jas rengdamos. Valstybė estams irgi teikia
materialinę paramą - ji gaunama iš mokesčių už azartinius žaidimus.
Viena svarbiausių visų postkomunistinių, o gal ir
nepostkomunistinių šalių aklųjų problemų - įsidarbinimas ir darbo vietos
išlaikymas. Estijoje darbdaviams, norintiems įdarbinti neregį, valstybė teikia
paramą. Mūsų akimis žiūrint, ta parama atrodo labai jau kukliai: pusę metų
darbdaviui mokama minimalaus mėnesinio atlyginimo, o kitą pusmetį - pusės tokio
atlyginimo subsidija. Estijoje minimalus atlyginimas, pavertus jį Jungtinių Amerikos
Valstijų doleriais, 15 dolerių. Taigi 6 kartus po 15 bus 90 ir plius dar 45 - iš viso
135 doleriai. Šiais metais Talino savivaldybė priėmė nutarimą, kad jos žinioje
esančios įmonės įdarbintų po 5 proc. negalę turinčių žmonių. Kaip šis nutarimas
vykdomas, estai nekomentavo. Matyt, apie rezultatus kalbėti dar anksti - nutarimas iki
susitikimo dienos veikė dar tik keturis su puse mėnesio. Estijos aklieji gauna
kompensaciją už naudojimąsi transportu - 4 doleriai per mėnesį. Kompensacija už
telefoną - 2 doleriai. I grupės invalido pensija - 75, II gr. - 60, III gr. - 50
dolerių.
Estai turi savo šunų vedlių mokyklą. Šią mokyklą padėjo
įsteigti suomiai. Kiek iš viso neregių jau yra įsigiję šunis, svečiai nesigyrė,
tepastebėjo, kad Tartu mieste su keturkojais pagalbininkais vaikšto 7 aklieji. Estijoje
nuo šių metų sausio 1 dienos neliko invalidumo grupių, jas pakeitė "Darbingumo
netekimo procentas".
Latvijos aklųjų sąjungai, šių metų sausio 1 dienos
duomenimis, priklausė 4371 narys. Visoje Latvijoje regėjimo negalę turinčių žmonių
priskaičiuojama 7 - 8 tūkst. Latviai turi 4 įmones: Rygoje, Cesyje, Liepojoje ir
Daugpilyje.
Latvijos aklųjų sąjungoje iki 61 metų (toks tenai pensinis
amžius) yra 1511 žmonių, pensinio amžiaus - 2760. Darbą turi 263 aklieji ir
silpnaregiai, 103 dirba aklųjų sąjungoje, likusieji 160 - už jos ribų. Latvijos
aklųjų sąjungos įmonėse iš viso dirba 200 žmonių, aklųjų ir silpnaregių tarp
jų - tik 68.
Dirbantys pensinio amžiaus invalidai gali uždirbti iki 60 latų
(100 dolerių) - toks minimalus uždarbis. Pensija - 50 latų (84 doleriai). Sudėjus
minimalų uždarbį (o tokį dažniausiai šie žmonės ir gauna) ir pensiją, jau išeina
110 latų - viršijama leistina riba. Todėl praktiškai be išimčių renkamasi ne
darbas, o pensija. Diskriminacinio pobūdžio ir kitas įstatymas: jeigu žmogui
regėjimas pablogėja jau sulaukus pensinio amžiaus, jis invalidumo grupės negauna ir
todėl negali naudotis invalidams skirtomis lengvatomis.
Kalbant apie gyvenimą kitose valstybėse, labai jau rizikinga
pernelyg greitai pradėti jį vertinti ir daryti kokias nors išvadas. Nedarysime jų ir
mes. Leisime sau tiktai priminti seną lietuvišką patarlę: visur gerai, kur mūsų
nėra.