LASS 1999: FAKTAI IR SKAIČIAI
Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga, įgyvendindama organizacijos tikslus ir uždavinius, 1999 metais vykdė 18 regėjimo invalidų reabilitacijos ir socialinės integracijos programų, remiamų LR Vyriausybės, 19 programų, remiamų įvairių fondų ir organizacijų, veikiančių užsienyje ir Lietuvoje, 47 regionines programas, remiamas miestų ir rajonų savivaldybių.
Praėjusiais metais, LR Seimui ir Vyriausybei rengiantis priimti regėjimo invalidams ypač nepalankius įstatymus ir nutarimus, LASS centro taryba pateikė siūlymų dėl 8 LR teisės aktų projektų pakeitimo neregių naudai. Iš dalies į šiuos siūlymus buvo atsižvelgta, parengti nauji projektai, jau palankesni regėjimo invalidams, tačiau šie įstatymai ar nutarimai 1999 m. nebuvo priimti.
1999 m. LASS veikė 5 regioninės (apskričių) organizacijos, jungiančios 57 miestų ir rajonų organizacijas, visose vyko ataskaitiniai susirinkimai, 6 rajono organizacijose (Kretingos, Lazdijų, Prienų, Šilalės, Ukmergės, Varėnos) vyko ataskaitiniai rinkiminiai susirinkimai ir išrinkti nauji pirmininkai.
1999 metais vyko 13 LASS centro tarybos posėdžių, kuriuose buvo svarstyti 103 įvairūs klausimai, priimti 53 nutarimai, iš jų: 32 - ūkinės ir finansinės veiklos, 11 - turto panaudojimo, 7 - organizaciniais, 3 - aklųjų ugdymo ir reabilitacijos klausimais. 24 LASS nariai ir darbuotojai bei 5 kolektyvai apdovanoti centro tarybos padėkomis, išnagrinėta 19 LASS narių asmeninių ar kolektyvinių prašymų, iš jų 14 išspręsta teigiamai. 2 LASS įstaigos - Vilniaus ir Kauno kultūros namai - perregistruotos į viešąsias įstaigas, kurios pavadintos Kauno aklųjų ir silpnaregių kultūros namai ir Vilniaus aklųjų laisvalaikio ir užimtumo centras. Dabar LASS struktūrą sudaro 9 viešosios įstaigos, 6 gamybinės įmonės ir individuali įmonė "Mūsų žodis".
Medicininės socialinės ekspertizės komisijos duomenimis, pirminis invalidumas dėl regėjimo sutrikimo 1999 metais pripažintas 479 asmenims (I gr. - 144, II gr. - 197, III - 138). 58,5 proc. šio kontingento sudaro pensinio amžiaus žmonės. Tarp pirmą kartą pripažintų regėjimo invalidais darbingo amžiaus asmenų net 62,3 proc. sudarė nedirbantys aklieji ir silpnaregiai.
2000 metų sausio 1 d. LASS įskaitoje buvo 7732: I,II ir turintys rizikos faktorių III grupės regėjimo invalidai, iš jų 6919 yra LASS nariai. Per metus LASS narių padaugėjo 105 (1999 01 01 buvo 6814).
Tradiciškai buvusi didžiausia narių skaičiumi LASS regioninė organizacija - Vilniaus ir Alytaus apskričių organizacija - pirmą kartą užleido pozicijas Kauno ir Marijampolės apskričių organizacijai, kurioje 2000 m. sausio 1 d. buvo 1738 LASS nariai (Vilniaus ir Alytaus - 1673).
Palyginus su 1998 metais, per 1999 metus daugiau regėjimo invalidų priimta į LASS - 441 (1998 m. - 404), iš jų I gr. - 140 (tarp jų be regėjimo likučio - 44), II gr. - 197, III gr. su rizikos faktoriais - 104. 1999 metais netekome 322 žmonių, iš LASS narių įskaitos išbraukti 336 asmenuys. Tarp priimtų į LASS per ataskaitinį laikotarpį 43,8 proc. yra darbingo amžiaus asmenys.
Sumažėjo neįstojusių į LASS regėjimo invalidų skaičius: 2000 m. sausio 1 d. jų buvo 813 (1999 01 01 - 862).
Iš 6919 LASS narių 2892 arba 41,8 proc. yra I grupės regėjimo invalidai, 3573 arba 51,6 proc. - II grupės, 454 arba 6,6 proc. - III grupės. 862 LASS nariai neturi regėjimo likučio. Palyginus su 1998 m., per 1999 m. padaugėjo III gr. regėjimo invalidų (nuo 366 iki 454).
Darbingo amžiaus yra 2643 asmenys arba 38,2 proc., iš jų iki 30 metų - 386 arba 5,6 proc. visų LASS narių.
Penkiuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose 2000 m. sausio 1 d. gyveno 2867 arba 41,4 proc. LASS narių, rajonų centruose ir miesteliuose - 2338 arba 33,8 proc., kaimuose - 1714 arba 24,8 proc.
Aukštąjį išsilavinimą turi 419 LASS narių, aukštesnįjį - 712, vidurinį - 1515, pagrindinį (nebaigtą vidurinį) - 1276, likusieji - pradinį arba nebaigtą pradinį. Mokosi vidurinėse mokyklose 43, aukštesniosiose 36, aukštosiose mokyklose - 32 LASS nariai. Brailio raštą moka 982 LASS nariai.
2000 m. sausio 1 d. Lietuvoje buvo 946 aklieji ir silpnaregiai vaikai, kurių regėjimo aštrumas (su korekcija) 0,3. Specialiose įstaigose buvo ugdoma 400 sutrikusio regėjimo vaikų, iš jų: 114 - specialiose ikimokyklinio ugdymo įstaigose, 102 - Kauno silpnaregių internatinėje mokykloje, 184 - A. Jonyno vidurinėje mokykloje. Kiti buvo ugdomi integruotai arba namuose, iš jų 273 buvo teikiama tiflopedagogo pagalba. 95 moksleiviai naudoja Brailio raštą.
2000 m. sausio 1 d. pagal darbo sutartis pirmaeilėse pareigose dirbo 928 aklieji ir silpnaregiai, iš jų: LASS įmonėse, įstaigose - 514, dirbo ne LASS sistemoje arba turėjo savo verslą - 414. Pastaraisiais metais ryškėja tendencija integruotis atviroje darbo rinkoje. Iš 112 regėjimo invalidų, įsidarbinusių ar įdarbintų 1999 metais, 57 proc. pradėjo dirbti ne LASS sistemoje.
Šešiose LASS įmonėse dirbo 409 aklieji ir silpnaregiai, per 1999 metus įmonėse buvo atleista 100, o priimti dirbti 27 regėjimo invalidai.
1999 m. LASS įsigijo ir skyrė regėjimo invalidams bei aklųjų įstaigoms: 2 kopijavimo aparatus, 5000 Brailio sąsiuvinių, 750 magnetofonų garsinių knygų skaitymui, 80 diktofonų, 20 Brailio mašinėlių, 326 radijo aparatus, 222 sudedamas lazdas, 22 laikrodžius, 150 šaškių komplektų, 10 šachmatų komplektų, 3 kompiuterius, 10 kalbos sintezatorių, 1500 adatų, 12 kraujo spaudimo matuoklių.
242 regėjimo invalidai, dirbantys organizacinį, pedagoginį, mokslinį, žurnalistinį darbą, bei studentai buvo aprūpinami asmeniniu skaitovu.
755 LASS nariams suteikta tikslinė parama iš LASS ūkinės veiklos lėšų (pagal materialinės paramos programą išmokėta 81.487 litai), 2288 LASS nariai gavo pašalpas ar kitokią paramą per socialinės rūpybos įstaigas, kiti rėmėjai suteikė įvairią paramą 1110 LASS narių. Iš viso LASS veiklai ir LASS narių paramai per savivaldybes gauta 341,6 tūkst. Lt, iš kitų rėmėjų - 305,8 tūkst. Lt.
1999 m. pradėjo veikti Šalčininkų dienos centras neįgaliesiems, Panevėžio aklųjų ir silpnaregių ugdymo centras, Bendruomenės socialinių paslaugų centras "Vilkpėdė" Vilniuje, kuris žmonėms su regėjimo negalia suteikė per 1500 įvairių paslaugų.
Sanatoriniu ar reabilitaciniu gydymu pasinaudojo 615 LASS narių, iš jų 387 - "Baltijos" reabilitacijos centre. 132 neregių palydovams kompensuotos kelialapio įsigijimo išlaidos. Pailsėjo LASS poilsiavietėse 204 aklieji ir silpnaregiai.
1999 metais veikė 84 įvairūs meno mėgėjų kolektyvai, amatų būreliai, klubai (1998 m. - 82). Jų veikloje dalyvavo 656 aklieji ir silpnaregiai (1998 m. - 595), surengę 341 koncertą ir 412 kitų įvairių kultūrinių renginių: teminių vakarų, susitikimų, parodų, vakaronių, paskaitų ir kt. Apie 70 proc. renginių skirti visuomenei.
Per 1999 metus įvyko 2 respublikinės ir 10 regioninių bei personalinių neregių ir silpnaregių tautodailininkų ir dailiųjų amatų mėgėjų parodų. Jose dalyvavo ir savo darbus pateikė 32 LASS nariai - tautodailininkai.
Aklieji ir silpnaregiai buvo išvykę į 55 ekskursijas po įdomiausias ir gražiausias Lietuvos vietas, surengtos 34 išvykos į muziejus ir įvairias parodas, 93 - į koncertus ir spektaklius. Šiuose renginiuose dalyvavo apie 2600 neregių ir silpnaregių.
Per 40 meno mėgėjų kolektyvų iš visos šalies dalyvavo 4 tarptautiniuose festivaliuose ir 13 regioninių folkloro, liaudiškų kapelų, šokių ir miesto švenčių, konkursų.
Lietuvos aklųjų choras "Vilnius" per 1999 metus surengė 46 koncertus, kurių klausėsi apie 9000 žiūrovų. Choras kartu su kitais kolektyvais dalyvavo poeto Aleksandro Puškino jubiliejaus minėjime, prestižiniame "Vilniaus festivalyje", žymaus maršų kūrėjo, kompozitoriaus Broniaus Jonušo jubiliejiniuose koncertuose ir kt. Įrašyta ir išleista kompaktinė plokštelė "Lietuva - Tu mums viena".
Lietuvos aklųjų bibliotekos fondus sudarė 419867 egz. (iš jų Brailio raštu - 54290, garsinių - 211208 egz.) įvairios literatūros. Per praėjusius metus bibliotekos paslaugomis naudojosi 4219 skaitytojų, iš jų 2862 regėjimo invalidai (1998 m. - 2847). Brailio raštu skaitė - 354, garsines 2838 (1998 m. - 2762) regėjimo invalidai. Iš viso išduota 254387 egz. įvairios literatūros (1998 m. - 244079 egz.). 339 skaitytojams buvo vežamos knygos į namus.
Per 1999 metus buvo išleista 203 pavadinimai garsinių knygų, 16 pavadinimų garsinių žurnalų, 43 pavadinimai knygų Brailio raštu, iš jų - 20 pavadinimų vadovėlių. Lietuvos aklųjų biblioteka išleido 7 knygas silpnaregiams padidintu šriftu.
