LASS RAJONŲ ORGANIZACIJOSE


Rasa RIMKŪNAITĖ

TOKIA JAU MŪSŲ DALIA


Žiūrėdami į veidrodį dauguma nesusimąsto apie tuos, kuriems jis visai nereikalingas. Akliems žmonėms jis nieko nerodo. Bet ar žmonės pagalvoja, kodėl neregiai tokie tvarkingi, susišukavę kaip ir jie - žiūrintys į veidrodį. Kalbėdamas apie tai aklasis ar silpnaregis atsidūsta ir geru žodžiu mini savo artimuosius ar šiaip gerus žmones, padedančius jam. O ką daryti tam, kuris gyvena vienas, gal kažkur tolimam vienkiemyje. Kiekvienas jų turi savo gyvenimo istoriją, bet visos jos turi kažką bendro - tai aklo žmogaus istorija.
     Turbūt geriausiai visas jas mūsų krašte žino vienon bendrijon to paties likimo Pasvalio rajono gyventojus subūrusi LASS Pasvalio rajono tarybos pirmininkė B. Baltrūnienė, žmonių švelniai vadinama Birute. Ji moka kantriai išklausyti kiekvieną, pataria, rūpinasi organizacijos nariais. Tai jai reikėtų dėkoti už tai, kad mūsų rajono neregiai gali susitikti, pabendrauti, čia nuolatos kviečiami nauji nariai.
     Mūsų organizacija nėra labai didelė ir ypatingai aktyvi, nes didžioji dalis narių yra senyvo amžiaus, gyvena įvairiuose rajono kampeliuose. Bet ypač jiems svarbu, kad juos kas išklausytų, padėtų, patartų. Yra būrelis ir to paties likimo jaunų žmonių. Nors ir gyvendami skirtingomis sąlygomis, vieni blogai, kiti visai nematydami, jie turbūt labiausiai nori bendrauti, visur dalyvauti, susitikti vieni su kitais. Ypač mūsų organizacijoje didelis dėmesys skiriamas akliesiems ir silpnaregiams vaikams. Čia rūpinamasi jų ugdymu, jų ateitimi.
     Visiems šiems žmonėms likimas skyrė skaudžią dalią ir su tuo reikia susitaikyti. Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga (LASS) ir rūpinasi tokiais žmonėmis, stengiasi jiems padėti. Organizacijos nariams dalinamos tiflopriemonės, ugdomi jų mobilumo bei buitiniai įgūdžiai, mokomi Brailio rašto. Esant reikalui aklieji ir silpnaregiai siunčiami reabilitacijai į Vilnių, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių ugdymo centrą (LASUC) ar į "Vyturio" gydymosi ir reabilitacijos centrą. Šįmet čia pabuvojo keletas ir mūsų organizacijos narių. Bet turbūt vertingiausia yra moralinė parama. Kiekvienas džiaugiasi galėdamas susitikti, susipažinti su panašaus likimo žmonėmis, pasidalinti savo džiaugsmais ir rūpesčiais. Čia geriausiai suprantamos jį kamuojančios problemos. Gal dėl to taip laukiami žmonių yra jau tradiciniais tapę narių susirinkimai, vykstantys 4-5 kartus per metus. Čia pakviečiami socialinės paramos skyriaus darbuotojai, SODROS, rajono savivaldybės, taupomojo banko atstovai, medikai ir kt. Jie paaiškina ir padeda išspręsti nariams rūpimus klausimus jau kelinti metai, susitikus vasaros pabaigoje pasveikinami tų metų jubiliatai, vaikučiai palydimi į mokyklą.
     Džiugu, kad ir šįmet tokia šventė įvyko rugpjūčio 27 dieną. Kadangi šie metai paskelbti pagyvenusių žmonių metais, pagal mūsų finansines galimybes dovanėles įteikėme seniems, t.y. daugiau nei 75 metus turintiems ir ilgaamžiams organizacijos nariams bei šįmet švenčiantiems jubiliejus. Vyriausiajai mūsų narei V. Grinskienei šįmet sukako 99 metai.
     Nuoširdžiai dėkojame UAB "Šilupė" vadovei A. Rumpienei, įmonės "Svalios duona" savininkei B. Maskoliūnienei už mums dovanotą jų gaminamą produkciją.
     Pasivaišinę, pasikalbėję, kai kas ir padainavę žmonės išskubėjo į namus, kur ir vėl visų laukia kasdienybė. Atsisveikindami jie klausė, kada vėl susitiksime. Ateis ruduo ir mes vėl susitiksime, mes būtinai vėl susitiksime.
    
 

* * *
[Turinys] | [Grįžti]