Aurelija MYKOLAITYTĖ

NAUJA APARATŪRA KAUNE

Oftalmologų darbas modernėja: ne per seniausiai rašėme apie naujuoju fakoemulsifikacijos metodu daromas kataraktos operacijas Vilniuje, Antakalnio poliklinikoje ("Mūsų žodis", 1999, Nr.3). Nuo vilniečių neatsilieka ir kauniečiai: štai rugpjūčio mėnesį Kauno akių klinika įsigijo vieną moderniausių pasaulyje aparatų - "Alcon" firmos vitrektomą "Accurus", kuriuo operuojami sudėtingi stiklakūnio ir tinklainės pakitimai - cukrinio diabeto pasekmės, įsisenėjusios tinklainės atšokos, traumų padariniai, ankstesnių operacijų komplikacijos ir t.t. Kuo pasitarnaus Lietuvos žmonėms šis prietaisas, sutiko papasakoti Akių gydytojų draugijos pirmininkas Arūnas Miliauskas.
    
Naujos galimybės
     Reguliarios vitrektomijos operacijos pradėtos Kauno akių ligų klinikose prieš septynerius metus, - 1992 metais. Per tą laiką jų atlikta daugiau kaip 800. Naujoji aparatūra, pakeitusi seną, atgyvenusią aparatūrą, išplės oftalmologų galimybes. "Mūsų klinikai tai jokia revoliucija, - sakė oftalmologas A. Miliauskas, - nes iš principo tokios pat operacijos buvo daromos, tačiau moderni aparatūra palengvins chirurgo darbą, pagreitins operaciją, visas operacijas bus galima atlikti kokybiškiau negu iki šiol". Senojo vitrektomo galimybės buvo daug mažesnės, trūko kai kurių instrumentų: ne visas operacijas pavykdavo atlikti visiškai šiuolaikiškai, kartais niekuo neįstengdavo padėti, nors moderni aparatūra tai būtų leidus. Akių gydytojų draugijos pirmininkas pasidžiaugė, kad operacinė pamažu pasipildo naujais prietaisais: gautas ne tik vitrektomas, bet ir modernus mikroskopas, krioaparatas, operacinis lazeris, instrumentų rinkinys stiklakūnio ir tinklainės chirurgijai.
    
Pagalba daugybei žmonių
     Su naujuoju vitrektomu kol kas dirba tik A. Miliauskas. Pasak akių gydytojo, geriausia, jeigu būtų trys ar keturi specialistai: Kaune jiems darbo užtektų. Deja, šiuo metu niekas nėra pasiruošęs vitrektomijos operacijoms - tam reikia laiko. Per dieną atliekamos trys keturios operacijos, tačiau jų galėtų būti ir daugiau. "Kuo ilgiau dirbu, tuo daugiau atrandu ligonių, kuriems galima padėti, - sakė akių gydytojas. - Vitrektomijos galimybės kol kas neišnaudotos".
     Stiklakūnio ir tinklainės chirurgija apima labai daug ligų: traumos, sudėtingos tinklainės atšokos, diabeto, kraujo ligų komplikacijos, komplikacijos po akių operacijų. Vienos iš pagrindinių vitrektomijos priežasčių - diabeto komplikacijos, sudarančios 30-40 proc. visų vitrektomijų. A. Miliausko nuomone, tokių operacijų bumas dar 5-10 metų neslūgs. Tai liudija Vakarų šalių statistika: išsivysčiusiose šalyse diabetu serga 4-6 proc. gyventojų. Lietuvoje diabetas diagnozuotas tik 1 proc. gyventojų, tačiau šie duomenys vargiai tikslūs: pasak oftalmologo, ligonis pas gydytoją patenka tik tada, kai pasireiškia komplikacijos. Diabetą kartais atranda okulistai - vadinasi, žmogus serga jau maždaug 15 metų. Akių gydytojų draugijos pirmininkas pripažįsta, kad šioje srityje laukia labai daug darbo. Neramina tai, jog daugelis ligonių nemato vien todėl, kad buvo praleistas tinkamas laikas gydyti - iš pradžių lazeriu, paskui atliekant operaciją. Dar viena svarbi sritis, kur naujas vitrektomas bus labai reikalingas, - tinklainės atšokos. Pasak akių gydytojo, pasitaiko komplikuotų, uždelstų atvejų, kuomet tenka stengtis išsaugoti bent menką regėjimą.
     "Manau, nauja aparatūra tikrai sumažins aklųjų skaičių", - įsitikinęs A. Miliauskas. Akių gydytojas pastebi, kad dabar žmonės ėmė labiau rūpintis savo sveikata, nors vis dar pasitaiko apleistų atvejų. Jeigu žmonės kreiptųsi į gydytojus nepavėluotai, jiems būtų galima daug daugiau padėti: su naujuoju aparatu įmanomos labai sudėtingos operacijos, kurių anksčiau vargiai būtų imtasi.
    
Ar nešvaistomi pinigai?
     Ar verta vykti į užsienį, jeigu tokios pat operacijos daromos Lietuvoje su nė kiek ne prastesne aparatūra? Naujasis vitrektomas "Accurus" yra vienas iš geriausių pasaulyje ir naudojamas visur, apie jį rašomi moksliniai straipsniai bei skelbiami tyrimai. Ne paslaptis, kad anksčiau operuotis žmonės vykdavo į Rusiją, vėliau - į Švediją ar kitas Vakarų šalis. Pagalbos reikėjo daugybei žmonių, o jos sulaukdavo tik nedaugelis, išsiprašę Sveikatos apsaugos ministerijos siuntimo. Gydymas užsienyje valstybei kainuoja didžiulius pinigus: pasak A. Miliausko, už juos galima nupirkti ne vieną naują aparatą, o galbūt netgi įrengti operacinę. Deja, kažkodėl taip švaistomų pinigų lig šiol niekas neskaičiavo ir neskaičiuoja - daugiausia ligonių (apie 40 proc. visų siunčiamų į užsienį) sudaro oftalmologų pacientai. Tarkim, pirmai operacijai - 2000 dolerių, pakartotinei ir vėl tiek pat, o tokių žmonių, kuriems reikalinga pagalba, ne vienas ir ne du. Įsigijus modernios aparatūros, žmonių srautas į užsienį sumažėtų, pacientai žinotų, kad Lietuvoje įmanomos tokios pat operacijos kaip ir užsienyje.
     Kaip pastebi Akių gydytojų draugijos pirmininkas, šiuo atveju labiausiai tiktų patarlė: "Ne žuvį reiktų duoti, o meškerę". Gydytojo nuomone, siuntimas vienkartinėms operacijoms neapsimoka nei valstybei, nei ligoniui. Tai paprastai būna sudėtingos operacijos, kurių grįžęs iškart nepamirši: reikalinga kontrolė, galbūt pakartotina operacija. Kas imsis atsakomybės už tą ligonį, jeigu kas nors pasidarys? Juk į užsienį tuoj pat nesulakstysi... Naujasis vitrektomas galbūt padės taupyti tiek valstybės lėšas, tiek saugos žmonių sveikatą, kadangi pacientų, kuriems reikalinga stiklakūnio tinklainės operacija, gana daug - pasak A. Miliausko, tai viena iš pagrindinių Lietuvos oftalmologijos problemų šalia ragenos persodinimo, modernios kataraktos chirurgijos (fakoemulsifikacijos) ir kt.
    
Oftalmologijos perspektyvos
     Nors akių ligų kabinetai bei operacinės laikas nuo laiko pasipildo modernia technika, tačiau prietaisų toli gražu nepakanka. Pasak akių gydytojo A. Miliausko, Kaune daugelis gydytojų dirba su ta pačia aparatūra, kuri buvo prieš 20 metų, kai kūrėsi klinika - galbūt čia esantys prietaisai tenkintų kokio nors apskrities centro, bet ne universitetinės klinikos poreikius. Dabar labai trūksta modernių diagnostinių prietaisų: elektrofiziologinių tyrimų aparatūros, kompiuterinio perimetro, tinklainės skenavimo prietaiso, fluorescentinės angiografijos, tinklinės fotografavimo įrenginio, kurio pagalba būtų galima stebėti pokyčius diabetikų akyse ir t.t. Neturint šios aparatūros, Lietuvos oftalmologijos centro prestižą gelbsti tik jame dirbančių gydytojų patyrimas. Bet ar ilgai?
     Kita bėda - greitai susidėvintys instrumentai - pavyzdžiui, mikroinstrumentai yra labai brangūs, o jų kokybiško darbo trukmė nedidelė, nes turi įtakos net mažiausi pokyčiai.
     Oftalmologams aktualu ne vien aparatūra: labai brangios medžiagos - dirbtiniai lęšiukai, silikoniniai implantai, vitrektomijos operacijoms naudojami taip vadinami sunkieji skysčiai, silikono aliejus, kur vienas flakonas kainuoja 600-700 litų (tai medžiaga, prilaikanti atšokusią tinklainę labai sudėtingais atvejais).
     Akių gydytojų draugijos pirmininkas informavo, kad šiuo metu yra kuriama nacionalinė oftalmologijos programa. Kauno ir Vilniaus universitetinėse klinikose planuojama koncentruoti aparatūrą sudėtingoms operacijoms gydyti. Paprastesnės ir vidutinio sunkumo operacijos (kataraktos, antiglaukominės, lazerinės procedūros) turės būti plačiai atliekamos apskričių ligoninėse. Aišku, tam reikės modernių aparatų (pvz., fakoemulsifikatorių, kokybiškų mikroskopų), bet galų gale valstybei tai apsimokės, nes dauguma šių operacijų taps ambulatorinės, o tai yra daug pigiau.
     Kada akių ligų kabinetuose, operacinėse netrūks aparatūros, kada ligoniai, nuvykę į artimiausią akių ligų kliniką, galės gauti kvalifikuotą pagalbą? Kol visi šie planai virs tikrove, galbūt praeis nemažai laiko. Vis dėlto planuoti verta - verta jau vien dėl to, kad kartais troškimai išsipildo: štai naujasis vitrektomas, įsigytas už Investicinio fondo lėšas, pravers daugeliui Lietuvos žmonių, o galbūt ne vienam sugrąžins nykstantį regėjimą.
    
 

[Turinys] | [Grįžti]