dr. Valentinas Vytautas TOLOČKATĄ KNYGĄ IR AŠ MAČIAU
Prano Daunio atsiminimų knygos "Vargo keliais", išleistos 1933 m., 74 puslapyje, pastraipose, kur jis aprašo mokymąsi Rygos aklųjų institute, yra keturi trumpi, tačiau mus dominantys sakiniai. Cituoju: "Institute yra biblioteka, kurioje 1925 m. buvo 3000 knygų aklųjų šriftu latvių kalba. Be to, daug yra vokiečių ir rusų kalbomis. Kartą užtikau išverstą į latvių kalbą ir atspaustą aklųjų šriftu A. Vienuolio "Paskenduolę". Man pasidarė jauku".
Čia paminėtoji A. Vienuolio apysaka "Paskenduolė", išleista Brailio raštu latviškai, ilgai man nedavė ramybės. Kiek mums žinoma, tai pirmas lietuvių literatūros kūrinys, išspausdintas Brailio raštu užsienyje svetima kalba.
1999 m. gegužės 26-28 dienomis, su žmona lankydamasis Rygoje, Latvijos aklųjų bibliotekoje, pasidomėjau, ar toji knyga yra išlikusi.
Buvau maloniai sujaudintas, kai tiflologinės literatūros skyriaus ilgametė vedėja Irena Gailė ją atnešė. Atskleidęs knygos titulinį lapą, perskaičiau: "Veronika. No leišu valodas tulkojis J. Sprogis" "Iš lietuvių kalbos vertė J. Spruogis". Susipažinęs su pirmaisiais apysakos sakiniais, įsitikinau, kad tai tikrai yra A. Vienuolio "Paskenduolė", tik vertėjas pakeitęs jos pavadinimą. Kūrinio autorius nenurodytas. Į Brailio raštą perrašė E. Zalyt. Perrašymo metai nenurodyti. Kad knyga yra ta pati, kurią matė P. Daunys 1925 m., rodo tuo metu vartotoje latvių kalbos Brailio abėcėlėje dvibalsio "ie" rašymas vienu ženklu (pirmu, trečiu, ketvirtu, šeštu taškais).
Knygoje yra 56 lapai. Tekstas rašytas praretintomis eilutėmis abiejose lapo pusėse (po 16 eilučių puslapyje, po 28 langelius eilutėje). Matyt, perrašymui naudota "čekoslovakiška" Brailio lentelė.
Pokario metais okupacinės sovietų valdžios buvo nurodyta "išvalyti" bibliotekų fondus pašalinant religinio turinio ir kitokias knygas. Buvo "valoma" ir Rygos aklųjų instituto biblioteka, knygos naikinamos. Tik vieną kitą knygą pasisekė išgelbėti, keletas jų pateko į Latvijos aklųjų biblioteką. I. Gailės pastangomis "Veronika" ("Paskenduolė") buvo surasta pas privatų asmenį ir 1979 m. spalio 11 d. paimta saugoti į šią biblioteką. Už tai I. Gailei mes, lietuviai, turime būti dėkingi.
