GYVENIMO AKTUALIJOS


Alvydas VALENTA

BRAILIS, REFORMOS IR MES, ARBA APIE ZAPOROŽĖS KAZOKUS, RAŠANČIUS LAIŠKĄ TURKŲ SULTONUI


Pasirinkdami savo rašiniui tokią paantraštę, be abejonės, kiek šaržuojame, nes nei tokių kazokų, kaip buvo prieš tris šimtus metų, nei juo labiau turkų sultono jau nėra. Viskas liko vien istorijoje! Na, o mes šią mintį pasiskolinome iš rašytojo Valentino Zaikausko emocionalaus, net ironiško pasisakymo apie Brailio rašto reformą. Tačiau pradėkime iš pradžių. Prieš septynis dešimtmečius Lietuvos savanoris Pranas Daunys sukūrė lietuviškąją Brailio abėcėlę. Žodis "sukūrė" nėra visiškai tikslus - mat Brailio raštas jau buvo sukurtas ir visuotinai pripažintas: kiekviena nacionalinė kalba jį tiktai turėjo prisitaikyti savo poreikiams. Žinoma, šis faktas visai nemažina paties P. Daunio nuopelnų - nė kiek neperdedant galima teigti, kad jis mūsų krašto neregiams buvo ir liks tuo, kuo yra visiems lietuviams Martynas Mažvydas. Tačiau P. Daunys, kurdamas lietuviškąją Brailio abėcėlę naudojosi ne lotyniškąja, o jau šiek tiek pakeista - latviškąja. Beveik septynis dešimtmečius tai niekam nekliuvo, nors, kaip pradeda aiškėti, minčių reformuoti lietuviškąją Brailio abėcėlę būta ir anksčiau. Priešingai nei daugelyje nacionalinių Brailio abėcėlių, lietuviškojoje ne taip buvo rašomos v, z raidės, painiavos kildavo dėl u ir ū, kitaip nei reginčiųjų abėcėlėje žymėtas garsas ch. Šie neatitikimai tapo dar labiau pastebimi į mūsų gyvenimą atėjus kompiuteriams ir tebeateinant vis naujoms kompiuterinėms technologijoms. Prieš dvejus metus buvo sudaryta dr. Valentino Toločkos vadovaujama komisija Brailio raštui peržiūrėti. Komisija pasiūlė padaryti kai kuriuos lietuviškojo Brailio rašto pakeitimus (apie tai buvo rašyta "MŽ" Nr.6 dr. V. Toločkos straipsnyje "Kai kurie lietuviškosios Brailio abėcėlės patikslinimai"). Liepos 7 dieną švietimo ir mokslo ministras Kornelijus Platelis patvirtino naująją Brailio abėcėlę. Štai čia ir paaiškėjo, kad Brailio rašto pakeitimams nepritaria daugelis juo besinaudojančių žmonių.
     Jau minėtasis dr. V. Toločkos straipsnis sujudino šiuos žmones tarytum kerėplos meškino įsibrovimas ramiai sau aplink avilį triūsiančias bites.

SUERZINTAS AVILYS

     Rugpjūčio 31 dieną Vilniuje, Lietuvos aklųjų bibliotekoje, netrūko nei žmonių, nei emocijų.
     Aptarti Brailio rašto situaciją atėjo ištikimiausi ir karščiausi jo puoselėtojai, komisijos, siūliusios pakeitimus, pirmininkas Valentinas Toločka, nariai Vytautas Gendvilas, Vitas Purlys. V. Toločka susitikimo dalyviams priminė, kad kitais metais sukanka 175 metai, kai Luji Brailis sukūrė genialųjį savo raštą. Pernai sukako 120 metų, kai Brailio raštas buvo oficialiai įteisintas ir visuotinai pripažintas.
     "Per tą laiką, - sakė V. Toločka, - visose šalyse Brailio raštas perėjo tam tikrus raidos etapus: buvo keičiamas tai vienas, tai kitas ženklas. Tokių pakeitimų yra darę lenkai, rusai, čekai, vokiečiai. XX a. pabaigoje į visų žmonių, taip pat ir į neregių gyvenimą, atėjo kompiuteriai. Pasirodė, kad Brailio abėcėlę reikia vėl šiek tiek keisti. Beveik visos mūsų kaimynės tai jau atliko. Reikėjo ryžtis ir mums."
     Deja, susirinkusiuosius nelabai įtikino ir šie argumentai, ir paties garbiojo daktaro autoritetas. Daugelis stebėjosi, kodėl viskas buvo daroma seniai išbandytu tarybiniu metodu: pirmiausia "numetama", o paskui diskutuojama. "Švietimo ir mokslo ministras naująją Brailio abėcėlę jau patvirtino, kam tada apskritai reikalinga tokia diskusija?" - nesuprasdami klausinėjo žmonės. Antanas Grigutis skėlė tiesiai: "Man visa ši reforma labai primena Laimos Andrikienės laiko reformą. Komisija dirbo, LASS taryba patvirtino, tada patvirtino ministras - ko mes čia suėjome?"
     Daugelis dalykų buvo neaiškūs ir Lietuvos aklųjų bei silpnaregių ugdymo centro direktorei Angelei Daujotienei. "Ministras liepos 7 dienos nutarimu patvirtino naująją Brailio rašto abėcėlę. Šiame nutarime yra punktas apie abėcėlės įgyvendinimą mokymo ugdymo procese. Štai ateina pirmokai - kaip mes juos mokysime: pagal naują abėcėlę ar pagal seną? Naujų vadovėlių nėra. Už šitos reformos slypi nemaži pinigai. Šiuo metu A. Jonyno mokykla neturi Brailio raštu 60 vadovėlių. Dabar dar turėsime atiduoti vadovėlius pradinėms klasėms, taip pat papildomą vaikišką literatūrą. Vaikui, kuris dar tik mokosi Brailio rašto, senąja abėcėle parašytų knygų nepaduosi".
     Didžiausias Brailio reformos oponentas buvo V. Zaikauskas. Anot jo, Brailio rašto reforma subrandinta tyliai ar net klastingai. Nuomonė, kad reformą paskatino ar net iššaukė vis labiau į mūsų gyvenimą besiveržiantys kompiuteriai, irgi neteisinga. "Kompiuterizacija veikia visas gyvenimo sritis, ne vien akluosius, - ironizuodamas sakė V. Zaikauskas. - Tada kaip Zaporožės kazokai turkų sultonui imkime ir parašykime švietimo ministrui laišką, kad visą lietuvišką abėcėlę priartintų prie lotyniškosios. Ar ministras mūsų paklausytų? Mes niekada savo abėcėle neprisilyginsime prie modernių kalbų - vien u turime tris. Norime būti modernūs bet kokia kaina". V. Zaikauskas priminė, kad Brailio rašto susidarymo įgūdžiai yra labai lėti. Šią tiesą patvirtina tiek teorija, tiek ir praktika - kaip paveiks naujoji reforma skaitytojus, ar ilgai jie kentės diskomfortą?
     V. Toločka, apibendrindamas daugelio kalbėjusiųjų mintis, pastebėjo, kad kiekvieną naują reiškinį labai dažnai lydi pasipriešinimas, emocijos. "Lituanistai, mokęsi lietuvių kalbos istorijos, - sakė jis, - tikriausiai dar prisimena Jono Jablonskio atliktą rašybos reformą. Tada buvo atsisakyta dviejų l rašymo, vienu ženklu pradėtos rašyti raidės č, š. Tuomet daugelis irgi sakė: kas čia dabar bus, kaip mes rašysime? V. Zaikausko žodžiai turi tiesos, tačiau be teorijos yra dar ir praktika. Išmokome rusų, vokiečių Brailio abėcėles, kodėl neturėtume išmokti kelių pakeistų lietuviškojo Brailio raidžių?"
     Reformos priešininkų mintis lyg ir apibendrino Mykolas Poznanskas. Jis gana taikliai pastebėjo, jog kalta čia ne tiek pati reforma, kiek nedemokratiškas jos atlikimo būdas: "Nebuvo atsiklausta pačių Brailio rašto skaitytojų, nebuvo išklausytos jų nuomonės". Leisime sau pastebėti, kad M. Poznansko žodžiuose buvo daug tiesos. Jeigu komisija būtų dirbusi atviriau, apie reformą informavusi bent jau pačius ištikimiausius Brailio rašto puoselėtojus, nuomonių susikirtimas tikrai nebūtų buvęs toks aštrus. Jau šiame susitikime dalis Brailio rašto vartotojų sutiko, kad, sakysime, garso ch žymėjimas vienu ženklu (1456 taškas), pasiskolintu iš vokiečių trumparaščio, nėra teisingas ir neišlaiko kritikos.
     Ramus ir argumentuotas kompiuterinės technikos taikymo centro vadovo V. Purlio kalbėjimas daugelį susitikimo dalyvių gal ir nepadarė reformos šalininkais, bet tikrai nuteikė geranoriškam dialogui. Apžvelgęs reformą sąlygojusias priežastis, jis pastebėjo: "Turime ministro patvirtintą naująją Brailio abėcėlę, nuo mūsų priklauso, diegsime ją į gyvenimą ar paliksime tai padaryti ateinančioms kartoms. Diskusija turėtų vykti kaip, kokiu būdu reformą įgyvendinti: gal kas mėnesį keičiant po raidę, gal dar kaip kitaip. Iš mūsų kaimynų panašios reformos neatliko vieninteliai latviai. Dabar jie susiduria su dar didesnėmis problemomis nei mes".
     "Kompiuteriai ne mitas, ne graži iliuzija, - sakė LASS centro tarybos pirmininko pavaduotojas Sigitas Armonas, - aktyvių skaitytojų Brailio raštu šiuo metu turime apie 400. Nuo 1992 metų iki dabar jau įsteigta apie 50 individualių kompiuterinių darbo vietų - aštuntadalis visų Brailio skaitytojų. Šių žmonių nuomonę irgi reikėjo išklausyti. Sutinku, kad nebuvo viešumo, demokratijos - reikėjo paskelbti "Mūsų žodyje", daryti skaitytojų susitikimus bibliotekos filialuose. Daugelio nesusipratimų tikrai būtume išvengę".
     Tepridursime, kad prie Švietimo ir mokslo ministerijos yra sudaryta darbo grupė Brailio rašto reformai įgyvendinti. Į ją įeina Aklųjų ir silpnaregių sąjungos, Aklųjų ir silpnaregių ugdymo centro, pačios Švietimo ir mokslo ministerijos atstovai. Ši grupė turėtų numatyti reformos strategiją, nustatyti konkrečius jos įgyvendinimo terminus. Kol kas tikrai aišku viena: nei po savaitės, nei po mėnesio niekas nieko nekeis ir negriaus. Mažiausieji Brailio skaitytojai - pradinukai naujosios abėcėlės pradės mokytis ne anksčiau kaip ateinančiais mokslo metais.
    
 

* * *
[Turinys] | [Grįžti]