Giedrius STOŠKUSABIPUSĖ NAUDA
Pastabesni skaitytojai tikriausiai atsimena, kad vasario mėnesį "Mūsų žodyje" buvo publikuotas straipsnis "Svarbu pensininkams, įdomu daugeliui", kuriame buvo trumpai aptarta keletas svarbesnių, nuo šių metų sausio pirmos dienos įsigaliojusių LR Šalpos (socialinių) pensijų įstatymo pakeitimų.
Šiame straipsnyje vieną iš jų aptarsime išsamiau. Jei pagal ankstesnę minėto įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punkto redakciją šalpos pensijas galėjo gauti tik tėvai, nepaisant jų amžiaus ir darbingumo, slaugantys namuose vaiką invalidą arba suaugusį savo vaiką, I grupės invalidą, pripažintą invalidu nuo vaikystės ar iki 18 m., tai dabar pensijas galės gauti ne tik šių vaikų invalidų ir suaugusių I grupės invalidų, tapusių I grupės invalidais iki 18 m. arba pripažintų I grupės invalidais nuo vaikystės tėvai (motinos), bet ir jų globėjai arba rūpintojai. Taigi matome, kad šalia tėvų atsirado naujų šių pensijų gavėjų: tai globėjai bei rūpintojai, todėl, norint žinoti, kas gali gauti šias pensijas, svarbu išsiaiškinti, kas tai yra globa ir rūpyba. LR civilinis kodeksas bei santuokos ir šeimos kodeksas (toliau tekste trumpinamas SŠK) numato, kad globa yra steigiama neveiksniems asmenims, t. y. tokiems asmenims, kurie pagal įstatymus negali savarankiškai įsigyti ir įgyvendinti turtinių teisių ir pareigų. Globa žmonėms gali būti steigiama ir globėjai skiriami dviem atvejais:
1) vaikams iki 15 metų amžiaus, kurie dėl tėvų mirties, sunkios ligos, tėvystės teisių atėmimo iš tėvų ar kitų priežasčių liko be tėvų priežiūros;
2) asmenims, kurie dėl psichinės ligos ar silpnaprotystės negali suprasti savo veiksmų reikšmės ar jų valdyti, ir todėl yra teismo pripažinti neveiksniais.
Rūpyba yra steigiama ir rūpintojai skiriami trim atvejais:
1) dėl anksčiau minėtų priežasčių be tėvų priežiūros likusiems vaikams nuo 15 iki 18 metų amžiaus;
2) asmenims, kuriems dėl piktnaudžiavimo alkoholiniais gėrimais, narkotinėmis ir toksinėmis medžiagomis yra teismo sprendimu apribotas veiksnumas;
3) veiksniems pilnamečiams asmenims, kurie dėl sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių bei vykdyti pareigų.
Kaip tik šiuo trečiuoju atveju ir gali pasinaudoti I grupės invalidai, kurie, motyvuodami tuo, kad dėl prastos sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir vykdyti pareigų, ir remdamiesi SŠK 147 straipsnyje numatyta galimybe, gali kreiptis į savivaldybės socialinės paramos skyrių (kai kuriose savivaldybėse šis skyrius gali vadintis truputį kitaip) prašydami jiems įsteigti rūpybą ir skirti rūpintoją. Vaikų globos ir rūpybos klausimus tvarko savivaldybių švietimo skyriai, o teismo pripažintų neveiksniais ir ribotai veiksniais asmenų - savivaldybių sveikatos apsaugos skyriai. Globos ir rūpybos įsteigimo klausimas turi būti išsprendžiamas per mėnesį nuo kreipimosi dienos. SŠK 149 straipsnyje nustatyta, kad parenkant globėją arba rūpintoją turi būti atsižvelgiama į asmenines jo ypatybes, sugebėjimą eiti globos arba rūpybos pareigas, jo santykius su tuo asmeniu, kuriam reikalinga globa ar rūpyba, taip pat, jeigu tai galima, į globotinio (rūpintinio) pageidavimą. Be to, rūpintojas pilnamečiui veiksniam asmeniui, negalinčiam dėl savo sveikatos būklės savarankiškai ginti savo teisių ir vykdyti savo pareigų, parenkamas tik rūpintinio sutikimu. Taigi šios rūšies rūpintiniai praktiškai visada gali patys pasirinkti sau rūpintoją.
SŠK 150 straipsnis nustato, kokie asmenys negali būti skiriami globėjais ir rūpintojais. Jais negali būti skiriami:
1) asmenys, kuriems nėra suėję aštuoniolikos metų amžiaus;
2) asmenys, teismo pripažinti neveiksniais arba ribotai veiksniais;
3) asmenys, iš kurių teismas yra atėmęs tėvystės teises;
4) asmenys, nuteisti už vengimą mokėti alimentus nepilnamečiams vaikams;
5) asmenys, buvę įtėviais, jeigu įvaikinimas buvo panaikintas dėl to, kad įtėvis (įmotė) netinkamai ėjo savo pareigas;
6) asmenys, pašalinti iš globėjo ar rūpintojo pareigų už netinkamą jiems pavestų pareigų ėjimą.
Kartais savivaldybių socialinės paramos skyrių darbuotojai sugalvoja visokių papildomų priežasčių, neva kliudančių asmeniui būti globėju, rūpintoju, pavyzdžiui, kad šeimos nariai ar invalidai negali būti globėjais, rūpintojais. Tačiau tokie prasimanymai yra nepagrįsti įstatymu, kadangi SŠK 150 str. pateikia baigtinį sąrašą atvejų, kai žmogus negali būti globėju, rūpintoju, ir, jei žmogus nepakliūna nė į vieną iš šių šešių grupių, jam neturėtų būti kliudoma juo tapti.
Nors globėjai ir rūpintojai privalo rūpintis savo globotinių, rūpintinių išlaikymu, jiems reikiamų buitinių sąlygų sudarymu, jų priežiūra ir gydymu bei atstovavimu, jų teisių ir interesų gynimu, tačiau jie neprivalo išlaikyti globotinių, rūpintinių savo sąskaita.
SŠK 160 straipsnis numato, kad globėjai yra teisėti savo globotinių atstovai ir jų vardu bei interesais sudaro visas reikiamas sutartis ir kitus sandorius bei atstovauja jiems teismuose, o rūpintojai padeda rūpintiniams įgyvendinti jų teises ir vykdyti pareigas, taip pat saugo juos nuo trečiųjų asmenų piktnaudžiavimų. SŠK daug dėmesio skiria ir globotinių, rūpintinių apsaugojimui nuo galimų globėjų ir rūpintojų piktnaudžiavimų. Notariškai tvirtinamas sutartis bei tokias sutartis (sandorius), kuriomis atsisakoma globėjui, rūpintiniui priklausančių teisių, pasidalijama jų turtu, gyvenamosiomis patalpomis, apsikeičiama šiomis patalpomis ir pan., globėjo, rūpintinio vardu galima sudaryti tik turint globą ir rūpybą kontroliuojančio savivaldybės skyriaus leidimą. Visiškai draudžiama sudarinėti globotinio, rūpintinio vardu jo turto dovanojimo sutartis ir sutartis su pačiu globėju, rūpintoju bei jų artimais giminaičiais. Įstatymas leidžia globėjui, rūpintojui globotinio, rūpintinio išlaikymo tikslu disponuoti globotiniui, rūpintiniui priklausančiomis einamosiomis pajamomis (pensijomis, pašalpomis, alimentais ir pan.), tačiau pilnamečių veiksnių asmenų, kuriems rūpyba įsteigta dėl jų sveikatos būklės, pajamas rūpintojas gali naudoti tik rūpintiniui sutikus. Globotiniai, rūpintiniai, valstybinės ir visuomeninės organizacijos bei šiaip gyventojai gali apskųsti globėjų, rūpintojų veiksmus globą ir rūpybą kontroliuojančioms institucijoms. Jeigu globėjas ar rūpintojas netinkamai atlieka jam pavestas pareigas ar jomis piktnaudžiauja, globos ir rūpybos institucijos atleidžia globėją ar rūpintoją iš šių pareigų. Be to, veiksnaus pilnamečio asmens, kuriam rūpyba reikalinga dėl jo sveikatos būklės, rūpintojas turi būti atleidžiamas rūpintiniui reikalaujant. Globos ir rūpybos institucija šiuo atveju gali, suderinus su rūpintiniu, paskirti jam rūpintoju kitą asmenį.
Iš viso to, kas čia parašyta, matome, kad steigiant globą ir rūpybą, o ypač, kai tai daroma veiksniems asmenims, dėl savo sveikatos būklės negalintiems savarankiškai ginti savo teisių ir vykdyti savo pareigų, nėra pagrindo bijoti galimų globėjų, rūpintojų piktnaudžiavimų.
Sprendžiant šalpos pensijų vaikų invalidų ir suaugusių I grupės invalidų nuo vaikystės (tapusių I grupės invalidais iki 18 m.) globėjams ir rūpintojams skyrimo klausimą dėl įstatymų painumo ir nepakankamo jų išmanymo kartais gali kilti nesusipratimų. Išvardinsime keletą jų ir pateiksime jų sprendimo būdus.
1. Yra tam tikras prieštaravimas tarp LR Šalpos (socialinių) pensijų įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punkto, numatančio pensijas vaikų invalidų ir I grupės invalidų nuo vaikystės globėjams, rūpintojams ir LR SŠK 153 straipsnio, kuriame nustatyta, jog globėjai ir rūpintojai savo pareigas eina neatlygintinai. Šis prieštaravimas teisiškai vertintinas kaip specialiosios ir bendrosios teisės normų susidūrimas, kolizija. Bendra taisyklė, kad globėjai ir rūpintojai savo pareigas atlieka neatlygintinai, o speciali tokia: jei jų globotiniai, rūpintiniai yra vaikai invalidai, invalidai nuo vaikystės (asmenys, tapę invalidais iki 18 m.), tokiems globėjams, rūpintojams priklauso šalpos pensija. Teisės teorijoje yra suformuluota visiems atvejams bendra taisyklė, kad specialioji norma turi pirmenybę prieš bendrąją. Be to, SŠK 153 straipsnis kalba apie neatlygintinumą, o Šalpos (socialinių) pensijų įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punktas numato ne atlyginimą už darbą, o pensiją. Šios pensijos pagrįstos ir logikos bei tikslingumo požiūriu. Akivaizdu, kad, jei yra numatytos pensijos vaikų invalidų ir I grupės invalidų nuo vaikystės tėvams, tai jos turėtų būti mokamos ir tais atvejais, kai tėvų pareigas dėl vienokių ar kitokių priežasčių atlieka globėjai, rūpintojai.
2. Labai neaiškus ir painus Šalpos (socialinių) pensijų įstatymo 1 straipsnio 2 dalies 2 punkto tekstas, iš kurio sunku suprasti, ar pensijos priklauso tik vaikų invalidų tėvams, globėjams ir rūpintojams ar ir suaugusių I grupės invalidų nuo vaikystės tėvams, globėjams, rūpintojams. Minint, kas turi teisę gauti šalpos pensiją, čia nustatyta: "tėvai, globėjai, rūpintojai, nepaisant amžiaus ir darbingumo, slaugantys namuose vaiką ar įvaikį invalidus arba vaiką ar įvaikį I grupės invalidus nuo vaikystės arba tapusius I grupės invalidais iki 18 metų. Už vieno vaiko slaugą šalpos (socialinė) pensija gali būti paskirta tik vienam asmeniui."
Taigi matome, kad čia visur minimas žodis "vaikas". Tačiau bandant logiškai išsiaiškinti šią "makalynę" arba, moksliškiau kalbant, taikant loginį įstatymo aiškinimo metodą, būtina atkreipti dėmesį į tai, kad čia minimi I grupės invalidai, kurie tapo I grupės invalidais iki 18 metų amžiaus. Jei įstatyme būtų kalbama tik apie vaikus invalidus, pabrėžti, kad "tapę invalidais iki 18 metų amžiaus" nebūtų prasmės, kadangi vaikai yra žmonės, dar neturintys 18 metų, ir jau savaime suprantama, kad jie negali tapti invalidais būdami vyresni nei 18 metų. Iš to darytina išvada, kad čia turimi omenyje ne tik vaikai invalidai, bet ir suaugę I grupės invalidai nuo vaikystės (tapę I grupės invalidais iki 18 metų). Šis įstatymo netikslumas atsirado keletą kartų kaitaliojant minėtą įstatymo nuostatą. Seniau, kol į įstatymą kaip pensijų gavėjai nebuvo įrašyti globėjai ir rūpintojai, toks įstatymo tekstas buvo nepriekaištingas, kadangi pensijos buvo numatytos tik tėvams, o tėvams netgi suaugęs žmogus vis tiek tėra vaikas.
Dar viena cituotosios įstatymo nuostatos neaiški vieta yra žodžiai "namuose slaugantys". Kyla klausimas, ar tėvai, globėjai, rūpintojai minėtuosius invalidus turi slaugyti būtinai savo namuose, t. y. gyvendami kartu su jais vienuose namuose, ar galima gyventi ir atskirai ir šiuos invalidus slaugyti ateinant pas juos į namus? Atsakant į šį klausimą reikėtų pasiremti LR SŠK 157 straipsnio 5 dalimi, kurioje teigiama, kad pilnamečių veiksnių ir ribotai veiksnių asmenų rūpintojai neprivalo gyventi su rūpintiniu vienuose namuose. Taigi reikalavimas, kad į pensiją pretenduojantis suaugusio I grupės invalido nuo vaikystės rūpintojas privalo gyventi vienuose namuose su šiuo invalidu, yra nepagrįstas.
Taip cituotąją įstatymo nuostatą aiškino ir LR Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Socialinio draudimo ir pensijų departamento pensijų skyriaus viršininko pavaduotoja I. Juknelytė šių metų birželio 10-11 dienomis Zelvėje vykusiame seminare LASS darbuotojams.
3. Kartais kažkodėl manoma, kad aptariamoji šalpos pensija gali būti skiriama tik tiems asmenims, kurie negauna darbo užmokesčio ir kitokių pensijų. Tokia nuomonė taip pat beveik visada yra nepagrįsta. 1999 m. sausio 29 d. LR Vyriausybės nutarimu Nr.96 patvirtintų Šalpos (socialinių) pensijų skyrimo ir mokėjimo nuostatų 43 punktas nustato, kad šios pensijos mokamos nepriklausomai nuo to, ar pensijos gavėjas dirba. LR Šalpos (socialinių) pensijų įstatymo 1 straipsnio 6 dalies 3 punkte nustatyta, kad aptariamos pensijos mokamos kartu su visomis Valstybinio socialinio draudimo ir valstybinėmis pensijomis. Šalpos pensijos vaikų invalidų ir suaugusių I grupės invalidų nuo vaikystės tėvams, globėjams, rūpintojams nemokamos tik tais atvejais, kai jie gauna kitą šalpos pensiją, t. y. tokią pensiją, kurią moka ne "Sodra", o savivaldybių socialinės paramos skyriai, nes įstatymas draudžia vienam žmogui mokėti daugiau negu vieną šalpos pensiją.
Vertinga lengvata vaikais invalidais bei suaugusiais I grupės invalidais nuo vaikystės ir visiškos negalės invalidais besirūpinantiems asmenims nustatyta ir 1999 m. kovo 30 d. pakeistame LR Gyventojų santaupų atkūrimo įstatymo 6 straipsnio 3 dalies 1 punkte. Čia dabar nustatyta, kad atkurtomis santaupomis pirmąja eilės tvarka pradeda disponuoti: visiškos negalės invalidai; I grupės invalidai bei šeimos, auginančios vaiką invalidą, arba slaugytojai (sutuoktiniai, tėvai, globėjai, rūpintojai), slaugantys namuose visiškos negalės invalidą, taip pat I grupės invalidą nuo vaikystės.
Taigi, įgyvendinus aptartąsias įstatymų nuostatas, pasiekiama abipusė nauda: I grupės invalidai nuo vaikystės įsigyja rūpintoją, kuris jiems teikia reikalingą pagalbą, o rūpintojas gauna vienos valstybinio socialinio draudimo bazinės pensijos dydžio (šiuo metu 138 Lt) šalpos pensiją ir galimybę greičiau pradėti laisvai disponuoti atkurtais indėliais. Ši nauda dar akivaizdesnė, kai rūpintojas yra invalido šeimos narys, ir jo gaunama pensija papildo bendrą šeimos biudžetą.
