Vytautas GENDVILAS

PIKETAS

"Piketavo aklieji", "Regėjimo invalidai reikalavo darbo", "Protestuoja dirbantys neįgalieji", "Dviguba tamsa" - tai pagrindinių šalies dienraščių straipsnių antraštės. Juose rašoma apie liepos 20 dieną Vilniuje, prie Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos centro tarybos, įvykusį piketą. Šis įvykis susilaukė taip pat radijo bei televizijos dėmesio. Komentarų bent jau artimiausiu metu neturėtų stigti ir tarp mūsų, aklųjų ir silpnaregių. O kol kas pabandykime prisiminti, kas tą dieną vyko Vilniuje.
     Liepos 20 dienos rytą ne vieno radijo klausytojo dėmesį tarp anonsuojamų dienos įvykių patraukė žinutė apie tai, jog prie LASS centro tarybos ir Vyriausybės rengiamas piketas.
     Dar gerokai prieš piketo pradžią - o jis turėjo prasidėti 11 valandą - prie LASS centro tarybos pastato Labdarių gatvėje ėmė rinktis žmonės su fotoaparatais ir televizijos kameromis. Vilniaus miesto savivaldybė piketui leidimą davė, todėl nestigo ir tvarką privalėjusių užtikrinti policininkų. Prieš vienuoliktą valandą gatvėje pasirodė Regėjimo invalidų asociacijos, LASS Kauno, Klaipėdos, Panevėžio ir Šiaulių įmonių dirbančiųjų atstovai. Susirinko apie šimtą žmonių. Vien iš Klaipėdos atvyko geras pusšimtis. Piketuotojų laikomuose plakatuose praeivis galėjo perskaityti šūkius: "Mes neprašome išmaldos. Išsaugokite mūsų darbo vietas!", "Aklųjų imonių likvidavimui - ne!", "Kiek centras nutuko, tiek įmones žlugdo", "Kas turi pinigų - į užsienį važiuoja, o kas neturi jų - su terba kulniuoja", "Aklųjų įmonėms - valstybiniai užsakymai" ir kt.
     Lietuvos darbininkų sąjungai priklausanti Regėjimo invalidų asociacija vienija maždaug 200 aklųjų ir silpnaregių. Ji apsisprendė protestuoti dar birželio 25 dieną. Tarybos posėdyje buvo surašyti būsimosios akcijos reikalavimai LASS centro tarybai - įmonių, kuriose dirba aklieji ir silpnaregiai, steigėjai.
     Apie vienuoliktą valandą prasidėjo piketas. Vienas kalbėtojas keitė kitą. Jų klausėsi žiniasklaidos atstovai, praeiviai, netoliese dirbę darbininkai, artimiausių namų gyventojai, LASS centro tarybos nariai ir darbuotojai. Priekaištai pylėsi vienas po kito:
     "Steigėjui gėda atvažiuoti į mūsų įmones ir išsiaiškinti tikrąją padėtį... Jei ne mes, gamybininkai, tai aklųjų kombinatai šiandien neturėtų bendrabučių, gyvenamųjų ir kultūros namų... Rajonų pirmininkai baltomis pirštinėmis sėdi prie telefonų, juos būtinai reikia išvežti į užsienį, į ekskursiją. O kad darbininkai sėdi nešildomose patalpose ir negauna atlyginimų - į tai nusispjauti... Kauniečiams paskolino 70.000 litų ne iš skurdo programos, bet iš vadovų skatinimo fondo. Dabar reikalauja kuo greičiau atiduoti pinigus, kad galėtų išsidalinti premijas".
     "Regėjimo invalidai valstybės nėra skriaudžiami, gauna milijonines dotacijas, bet tos dotacijos suplaukia į aukštai sėdinčių ir nedrįstančių su mumis susitikti, kišenes. Invalidai turi kelias siurbėles - ponus, kurie mums siurbia kraują".
     "Mes, klaipėdiečiai, reikalaujame, kad valstybės skirti pinigai būtų skirstomi trišaliu pagrindu, pasikviečiant profsąjungas, kitus atstovus. Mes reikalaujame invalidų užimtumo įstatymo".
     "Pabandykite užsidėti juodą raištį ant akių ir taip pragyventi bent mėnesį...".
     "Prašome nedelsiant atsiųsti Valstybinę kontrolę, kad ši patikrintų LASS centro tarybą, kaip ji disponuoja valstybės pinigais. Už tai vyriausybei būsim labai, labai dėkingi".
     "Prašom duoti mums visas sąlygas, kad įmonės dirbtų".
     Lietuvos darbininkų sąjungos (jos narė yra Regėjimo invalidų asociacija) prezidentė Aldona Balsienė kalbėjo, jog čia susirinko invalidai, kad jiems būtų sumokėta už sunkiomis sąlygomis dirbamą darbą. Tuo pačiu metu LASS vadovai skiria sau premijas ir tam lėšų turi. Ji sakė: "Iki šiol mums neaišku, kodėl Valstybės kontrolė negali patikrinti Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos. Ar tik invalidų sąskaita neplaunami pinigai, surinkti iš visos Lietuvos žmonių? Ar tik neprabagotės keletas žmonių, pasiimdami šių vargšų pinigus?" Ji klausė, kodėl nereklamuojama invalidų pagaminta produkcija, kai tuo pat metu reklamuojama, kaip gerai vyksta integracija į visuomenę.
     Reikalauta perrinkti LASS centro tarybą. Joje neturėtų būti darbdavių: "Nė vienas darbdavys nepasakys: aš įmonei vadovauju blogai ir prašom mane nubausti". Skambėjo žodžiai: "Rajonų pirmininkai gauna premijas, važiuoja užsienin kaip gerai atliekantys savo darbą. Noriu pasakyti jums ir jūsų pirmininkams: prabuskit vieną kartą, užteks jums miegoti, užteks miegoti ant žmonių ašarų ir skurdo - ir gyventi iš žmonių sąskaitos".
     Susirinkusiems perskaityti Lietuvos darbininkų sąjungos Regėjimo invalidų asociacijos reikalavimai LASS centro tarybai:
     1) išsaugoti LASS įmonėse jau sukurtas darbo vietas ir kurti naujas regėjimo invalidams, kurie yra darbingo amžiaus;
     2) skirti apyvartinių lėšų LASS įmonėms medžiagų įsigijimui;
     3) suteikti informaciją, iš kokių lėšų vykdomas ištaigingas LASS įstaigų patalpų remontas;
     4) centralizuotai rūpintis LASS įmonių gaminamos produkcijos reklama televizijoje ir kitose žiniasklaidos priemonėse;
     5) gavus iš invalidų reikalų tarybos LASS įmonėms priklausančias lėšas už energetinių resursų bei "Sodros" lengvatas, nedelsiant jas pervesti LASS įmonėms;
     6) neorganizuoti LASS vadovams ekskursijų į užsienį, kol bus tokia bloga LASS įmonių padėtis.
     LASS Kauno įmonės darbininkų profesinės sąjungos taryba taip pat reikalavo nurašyti LASS Kauno įmonės skolą LASS centro tarybai - 61 tūkst. litų; skirti lėšų išeitinėms pašalpoms išmokėti; įmonę paremti įsisavinant naujus gaminius, nutraukti nedalykines išvykas į užsienį, premijavimą, statybas ir remontus.
     Piketuotojams reikalaujant, su jais atėjo susitikti LASS centro tarybos pirmininkas Osvaldas Petrauskas. Jis sakė: "Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga visada stengėsi išlaikyti kuo daugiau darbo vietų akliesiems ir silpnaregiams. Kad ir sunkiai, bet gyvename, visos šešios mūsų įmonės dirba. Jei ne Rusijos krizė, dėl kurios LASS įmonėse neapmokėtos produkcijos susikaupė už 15 mln. Lt, tai šiandien ir nebūtų reikėję susirinkti į piketą".
     O. Petrauskas pakvietė piketuotojų atstovus į LASS centro tarybą. Čia jų laukė keli tarybos nariai, LASS įmonių direktoriai. LASS centro tarybos patalpose abi šalys bandė aptarti pateiktus reikalavimus, bandė tartis, kaip galima realiai juos įgyvendinti.
     Piketuotojų atstovams O. Petrauskas sakė: "Jūsų keliamų problemų pati Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjunga išspręsti negali. Be Vyriausybės rimtos pagalbos nieko gero nebus. Beje, šiais metais LASS centro tarybos pastangų dėka iš Vyriausybės rezervo fondo LASS įmonių paramai jau gauta 480 tūkst. Lt. Jūsų ir LASS centro tarybos reikalavimai sutampa: Vyriausybė įmonėms turi suteikti realią finansinę paramą, lėšų naujiems įrengimams įsigyti, apyvartinių lėšų". LASS centro tarybos pirmininkas sakė, kad invalidų įdarbinimu visame pasaulyje rūpinasi valstybė, tačiau Lietuvoje tradiciškai nuo socializmo likusi tvarka, jog vieni aklieji turi išlaikyti ir rūpintis kitais aklaisiais. Lietuvoje yra kuriama bedarbystės mažinimo koncepcija, kurioje yra atskiras skyrius apie invalidų užimtumą. "Šiandien Vyriausybė nesugeba apginti mūsų produkcijos rinkų. LASS centro tarybos pastangomis 1998 metais Vyriausybė priėmė nutarimą, kuriuo biudžetines institucijas įpareigojo 15 proc. pirkimų atlikti su invalidų įmonėmis. Tačiau valstybinės įstaigos nupirko tik 2 proc. mūsų įmonių pagamintų prekių, - sakė O. Petrauskas. - Kita grėsmė mūsų darbo vietoms yra automatizuota gamyba".
     Posėdyje dalyvavo Invalidų reikalų tarybos prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės programų koordinatorė Genutė Paliušienė. Piketuotojų atstovams ji sakė, jog valstybės užsakymu atliktas Invalidų reikalų tarybos panaudotų lėšų auditas už 1997 ir 1998 metus. Aditoriai pažeidimų Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungoje nenustatė, todėl nėra būtinybės šauktis Valstybės kontrolės.
     Piketuotojų atstovams paraginus, pereita prie konkrečių reikalavimų aptarimo. Tačiau sutarimo nerasta: priekaištas vijosi priekaištą, keblų klausimą sekė dar keblesnis. Vėliau diskusijos nukrypo į LASS vadovų premijavimo nuostatas, į darbininkų atstovų LASS centro tarybos posėdžiuose dalyvavimą stebėtojų teisėmis. Nuogąstauta dėl informacijos ir viešumo stokos.
     Galutinai nieko nenusprendę, ir piketuotojų, ir LASS tarybos atstovai bei LASS įmonių direktoriai išskubėjo 14 valandą į Lietuvos respublikos Ūkio ministeriją susitikti su departamentų direktoriais.
     Nors leidimas buvo gautas, tačiau piketo prie Vyriausybės atsisakyta, nes Vyriausybė, piketuotojų nuomone, ir taip rūpinasi neregiais. Todėl didžioji dalis akcijos dalyvių, Lietuvos darbininkų sąjungos atstovų pakviesti, pasuko Lietuvos profesinių sąjungų rūmų link. Tuo piketas Vilniuje, Labdarių gatvėje, ir baigėsi.
     Dienraštis "Lietuvos žinios" žinutę apie šį piketą ir susitikimą Ūkio ministerijoje baigė taip: "Pasak Lietuvos darbininkų sąjungos prezidentės Aldonos Balsienės, neįgalieji liko patenkinti ne tik piketu, bet ir pažadu kitąsyk susitikti rugsėjį".
     Belieka laukti rugsėjo...
    
 

[Turinys] | [Grįžti]