POETĖ ONA VARIAKOJIENĖ
Liepos 14 d. sukanka 75 metai, kai gimė (1924)
Ona Variakojienė, literatė.
O. Gurklytė-Variakojienė gimė Kavolių kaime netoli Panemunio
(Rokiškio raj.), valstiečių šeimoje. Baigusi pradinę mokyklą, išmoko siūti ir nuo
šešiolikos metų amžiaus vertėsi siuvėjos amatu. Prie sovietų, nenorėdama pakliūti
į kolchozą, pasitraukė į Latviją, kur dešimt metų taip pat siuvėjavo. Ten su
vietos lietuviais vaidino J. Keturakio-Vilkutaičio komedijoje "Amerika
pirtyje". Grįžusi į Lietuvą, apsigyveno Juodupėje, baigė jaunesniųjų
medicinos seserų kursus ir 10 metų dirbo slauge Juodupės ligoninėje. Ištekėjo.
Persikėlė į Rokiškį. Čia, ligoninėje, gimdymo skyriuje, vėl dirbo slauge.
Praradusi regėjimą, 1975 m. įsidarbino Panevėžio aklųjų
įmonėje darbininke. 1977-1993 m. dirbo LASS Rokiškio rajono tarybos pirmininke.
O. Variakojienė yra literatė. Rašo eilėraščius. Jos
kūrybos yra išspausdinta Rokiškio rajono laikraštyje, žurnale "Mūsų
žodis" ir jo prieduose, aklųjų kūrybos almanacho "Vaivorykštė"
šeštajame tome, poezijos antologijoje "Prisimenu dar karklų kvapą".
KANKLIŲ GARSŲ APGAUBTA
Liepos 19 d. sukanka 60 metų, kai gimė (1939)
Liongina Stasiulienė, ilgametė įgarsinamų tiflologinių įrašų redaktorė,
kanklininkė, pedagogė.
L. Katkauskaitė-Stasiulienė gimė Kaune, darbininkų šeimoje.
1959 m. baigė Kauno J. Gruodžio aukštesniąją muzikos mokyklą, įgijo liaudies
instrumentų ir chorinio dirigavimo specialybę. 1978 m. dar baigė Šiaulių pedagoginį
institutą, įsigydama pradinių klasių mokytojos specialybę. 1958-1964 m. dirbo
kanklių būrelio vadove Kauno aklųjų vidurinėje mokykloje, 1966-1968 m. ten pat -
muzikos mokytoja.
Buvo ištekėjusi už akordeonisto Stasio Stasiulio, užaugino
dvi dukteris.
Lietuvos aklųjų draugijoje dirbo: Kauno aklųjų įmonės
kultūros klubo (dabartinių kultūros namų pirmtako) vedėja, Vilniuje - leidyklos
redaktore, garso įrašų studijos operatore, 1974-1990 m. - garso įrašų namuose
vyresniąja redaktore, 1996-1998 m. - Lietuvos aklųjų bibliotekos tiflotyros skyriaus
tiflologinių įrašų redaktore. Per 30 darbo metų į magnetofono juostas ji įrašė
tūkstančius valandų įvairios tiflologinės medžiagos, parengė radijo laidų,
teminių leidinių, užrašė įvairių žmonių prisiminimų, įamžindama jų balsus.
Nuo 1999 m. pradžios L. Stasiulienė grįžo gyventi į Kauną,
lanko LASS Kauno kultūros namų kanklių ansamblį. Nuo pat jaunystės ją gaubia
auksiniai kanklių garsai.
RANKOSE NE TIK BAJANAS
Liepos 22 d. sukanka 80 metų, kai gimė (1919)
Aleksandras Širiajevas, bajanistas, buvęs Vilniaus aklųjų įmonės direktorius.
A. Širiajevas gimė Rusijoje, Kalugos srityje, Marijankos kaime
(Duminičesko raj.), valstiečių šeimoje. Iš vaikystės buvo silpnaregis, vėliau
visiškai prarado regėjimą. 1937 m. baigė Budomolevsko nepilną vidurinę mokyklą.
1941 m. baigė Kursko aklųjų muzikos mokyklą, įsigijo liaudies instrumentų
specialybę, išmoko groti bajanu, studijavo Kursko pedagoginio instituto istorijos
fakultete, baigė tris kursus. 1943 m. vokiečių okupacinės valdžios su tėvais ir
seserimis buvo perkeltas į Lietuvą. Po karo ilgą laiką dirbo muzikantu (bajanistu)
Alytaus karininkų namuose, rajono kultūros namuose.
A. Širiajevas buvo aktyvus besikuriančios LAD Alytaus pirminės
organizacijos narys. 1957 m. pradėjo dirbti Vilniaus aklųjų įmonėje darbininku. 1960
m. išrinktas LAD Vilniaus miesto pirminės organizacijos biuro, o nuo 1961 m. - Vilniaus
tarprajoninės valdybos pirmininku. Apie porą metų vėl dirbo įmonėj darbininku. Grojo
Gedimino Zokaičio vadovaujamame estradiniame orkestre. 1975-1978 m. dirbo įmonės
direktoriumi. Nuo 1978 m. iki išėjimo į pensiją 1987 metais jis - įmonės plastmasės
cecho vyr. meistras.
Pradedant penktuoju ir baigiant dešimtuoju LAD suvažiavimais,
A. Širiajevas buvo renkamas į centro valdybą. Devintasis suvažiavimas jį išrinko
draugijos garbės nariu. Mirė 1991 m. balandžio 13 d. Vilniuje.
AKORDEONISTAS STASYS STASIULIS
Liepos 24 d. sukanka 60 metų, kai gimė (1939)
Stasys Stasiulis, akordeonistas, ilgametis Lietuvos aklųjų bibliotekos direktorius.
S. Stasiulis gimė Gedikėnų kaime (Plungės raj.), tarnautojų
šeimoje. Regėjimo neteko vaikystėje, susižeidęs sprogmenimis. 1951 m. atvyko mokytis
į Kauno aklųjų internatinę mokyklą. Muzikos mokytojas Adolfas Majauskas jį mokė
groti akordeonu. Baigęs aštuonias bendrojo lavinimo klases, 1958-1960 m. mokėsi Kauno
J. Gruodžio aukštesniojoje, vėliau mokslą tęsė Vilniaus J. Tallat-Kelpšos muzikos
technikume (akordeono klasė); 1970 m. baigė Vilniaus konservatorijos akordeono klasę.
1958 m. pradėjo dirbti Kauno aklųjų įmonėje akordeonistų
būrelio vadovu, 1962 m. vadovavo įmonės saviveikliniam liaudies ansambliui, 1964-1968
m. dirbo muzikos mokytoju ir choro vadovu Kauno aklųjų vidurinėje mokykloje. 1968 m.
paskirtas LAD Vilniaus kultūros namų direktoriumi, o nuo 1971 m. iki mirties (1995) -
LAD respublikinės centrinės bibliotekos direktoriumi. Buvo LTSR valstybinės
tarpžinybinės bibliotekų komisijos direktorių tarybos narys.
S. Stasiulis, kaip akordeonistas, dažnai koncertavo per Lietuvos
radiją ir televiziją. Daug koncertų surengė rajonuose. Firma "Melodija"
išleido jo įgrotų plokštelių. Už aktyvią koncertinę veiklą 1979 ir 1985 m. jam
paskirtos LAD meno premijos. Mirė 1995 m. spalio 14 d. Vilniuje.
ALGIMANTAS VILEIKIS - SĄJŪDŽIO DALYVIS
Liepos 26 d. sukanka 70 metų, kai gimė (1929)
Algimantas Vileikis, LAD veikėjas, Sąjūdžio dalyvis.
A. Vileikis gimė Šiauliuose. Tėvai nuomojo nemažą ūkį
Linkuvos valsčiuje, bet, užėjus sovietams, šeima buvo priversta grįžti į Šiaulius.
1940 m. sovietų valdžios buvo nacionalizuotas tėvo, turėjusio JAV pilietybę, namas
Šiaulių miesto centre. 1944 m. pabaigoje enkavedistai tėvą nušovė. Be pragyvenimo
šaltinio liko silpnaregė motina ir trys nepilnamečiai vaikai.
A. Vileikis baigė Voronių kaimo (Pašvitinio valsčiuje)
pradinę mokyklą, vėliau lankė ekonominę arba buvusią prekybos mokyklą. Ją
uždarius, baigė vidurinę mokyklą.
Nedavė ramybės įgimta akių liga - pigmentinis retinitas:
siaurėjo akiplotis, pagaliau 1987 m. visiškai neteko regėjimo.
Nuo 1951 m. Algimantui Vileikiui prisiėjo dirbti tokius darbus:
Šiaulių rajono vykdomojo komiteto žemės ūkio skyriaus buhalteriu-instruktoriumi,
vėliau ten pat vyr. instruktoriumi, 1973-1974 m. Šiaulių įmonės darbininku
namudininku, nuo 1974 m. rudens iki 1981 m. rudens - LAD Šiaulių kultūros namų
direktoriumi, 1981-1989 m. LAD Šiaulių tarprajoninės valdybos pirmininku.
A. Vileikis išmoko Brailio raštą, nes troško skaityti knygas.
Penkiolika metų dainavo kultūros namų vyrų chore. 1988 m. rudenį Šiaulių aklųjų
įmonėje įkūrė Lietuvos persitvarkymo sąjūdžio grupę. Įmonės salėje pirmą
kartą nuskambėjo jo įgarsintas ir išsaugotas Lietuvos himnas "Lietuva, tėvyne
mūsų". Tai buvo tarsi ženklas naujiems darbams, kurie paminėti Šiaulių krašto
sąjūdžio dalyvių prisiminimų ir dokumentų knygoje "Išsivadavimas". Toje
pačioje knygoje yra ir jo paties straipsnis. Dar 1986 m. jis pradėjo gauti
"Lietuvos katalikų bažnyčios kroniką", slapta ją pats skaitė ir davė
skaityti patikimiems žmonėms.
A. Vileikis surinko daug vertingos medžiagos apie rezistencijos
dalykus, politinius kalinius ir tremtinius.