Šįkart
"Mūsų žodžio" skaitytojai tegul pasisvečiuoja Ukmergėje. Nuo vasario
mėnesio LASS Ukmergės ir Širvintų rajono tarybai vadovauja Juozas Kačinskas.
Organizacija iš viso turi 155 narius, I gr. - 62, II gr. - 85, III gr. - 8.
Užsidarė Ukmergės cechas
Į kokį tik rajoną benuvyksi, visur skundžiamasi dėl darbo:
niekas nenori priimti regėjimo negalę turinčio žmogaus. Ukmergėje situacija buvo
šiek tiek kitokia - Ukmergės ceche iki šių metų gegužės dirbo net 21 LASS narys.
Kiek jie paskutiniu metu turėjo darbo, tai jau kita šneka, tačiau minimumą - 215 litų
- užsidirbdavo. Dabar viskas pasikeitė - Vilniaus įmonės Ukmergės cechas užsidarė,
ir šie žmonės nori nenori turi apsispręsti, ką darys toliau. Pasak tarybos pirmininko
J. Kačinsko, Vilniaus įmonė sudarė sutartį su naujaisiais šeimininkais, patalpų
nuomininkais, kurie pažadėjo priimti į darbą visus dirbusius Ukmergės ceche.
Žmonėms palikta apsispręsti iki liepos 1 dienos, nes nuo rugpjūčio planuojama
pradėti gamybą: čia bus ruošiami briketai iš pjuvenų ir durpių, kuriuos sutarta
parduoti Švedijai. Nenorintiems pasilikti Vilniaus įmonė išmokės kompensacijas ir
atsisveikins...
"Perversmas pas mus didelis ir skaudus, - sakė J.
Kačinskas. - Buvome vieni iš rajonų organizacijų, įsikūrę geriausiai. Cechas
egzistavo per 20 metų, turėjome didelę salę, valgyklą, šeimas galėjome aprūpinti
butais. Dabar nežinia". Pirmininkui skaudžiausia dėl žmonių, kurie lig šiol dar
nėra apsisprendę pasilikti: šansų įsidarbinti kur nors kitur Ukmergėje beveik nėra.
Ką jie visi darys likę be darbo? I gr. regėjimo invalidai apsisprendė pasilikti, kiti
abejoja, klausia patarimo. Tai žmonės, auginantys vaikus, šeimos, kur ir vyras, ir
moteris turi regėjimo negalę. Anot J. Kačinsko, jie gautų maždaug 600 litų
kompensaciją, kurios užtektų tik neilgam laikui. Jei, pasiėmę išmoką, bandytų
prašytis priimami į darbą pas naujuosius savininkus, vargu ar kas į juos kreiptų
dėmesį, nes sutartyje numatyta aprūpinti darbu tik tuos, su kuriais Vilniaus įmonė
neatsiskaitė. Norėdami išlaikyti įmonėje 51 procentą riboto darbingumo žmonių,
Ukmergės cecho nuomininkai neįpareigoti priimti būtent regėjimo negalės žmonių -
tai jų neverčia daryti nei įstatymai, nei sutartis su Vilniaus įmone.
Kaip papasakojo rajono pirmininkas, naujieji savininkai likusiems
dirbti žada aukso kalnus: atlyginimas bus išmokamas dukart per mėnesį ir sieks 700-900
litų "į rankas", regėjimo invalidams darbo vietos bus pritaikytos ir galės
dirbti ne tik II gr., bet ir I gr. regėjimo invalidai, visiems bus skirta speciali
apranga... Ar iš tikrųjų bus Amerika Lietuvoje, parodys ateitis. Darbo žmonių nerimas
ir abejonės naujomis perspektyvomis taip pat galbūt ne iš piršto laužti - tai jau bus
aišku po vieno kito mėnesio. Dabar tegalima konstatuoti viena: kaip ir kituose
rajonuose, taip ir Ukmergėje, akliesiems susirasti darbą nebus lengva, nes Ukmergės
cechas, kuriame galėjo įsidarbinti regėjimo negalę turintis žmogus, - jau istorija.
Rajono tarybos pirmininkas J. Kačinskas lentelę su užrašu "LASS Vilniaus įmonės
Ukmergės cechas" žada atiduoti muziejui, kad ateinančios kartos žinotų kažką
Ukmergėj buvus.
Ar išliks saviveiklos kolektyvai?
Ligšiol Ukmergėje buvo 2 saviveiklininkų būreliai - kapela ir
moterų ansambliukas. Repeticijoms žmonės susirinkdavo bibliotekoje. Dabar jiems teks
grūstis nedidelėje salytėje, kuri LASS rajono tarybai atiteko po visų permainų,
"didžiųjų revoliucijų". Pasak J. Kačinsko, iš visos didžiulės
nuosavybės - salės, valgyklos, gamybinių patalpų - beliko maždaug 160 kv. m. ploto,
t.y. kairysis Ukmergės cecho fligelis. Salytė, esanti pirmajame aukšte, kol kas yra
remontuojama, nes čia ne taip jau seniai buvo cecho patalpos, matėsi vamzdynai, kuriuos
reikėjo "paslėpti". Užtat visu sienos pakraščiu dabar sukaltos spintos, kur
saviveiklininkai galės pasidėti savo instrumentus, rūbus. "Gal būsim susispaudę,
bet stengsimės, kad kolektyvai neiširtų," - sakė rajono tarybos vadovas. Pasak J.
Kačinsko, anksčiau susiburti buvo paprasta - ceche parašo skelbimą, vieni žmonės
viską susižino iš kitų, nes pats saviveiklininkų branduolys buvo čia dirbantys
žmonės. Kas bus toliau? Ar neišsibarstys kolektyvai?
Pirmininkas nuogąstauja, kaip reikės tokiose ankštose
patalpose ruošti susirinkimus, vakarones, į kurias anksčiau susirinkdavo per 100
žmonių - tiek dabar čia jokiu būdu netilps. Turbūt ukmergiškiams, kaip ir
biržiečiams ar vilkaviškiečiams (apie juos rašėme ankstesniuose "Mūsų
žodžio" numeriuose), susirinkimams prisieis ieškotis vietos kitur: mokyklose,
kultūros namuose.
Nėra kuo pasidžiaugti
"Čia retai kas ateina pasidžiaugti, visi ateina
verkdami," - sakė J. Kačinskas. Tą pačią dieną, kai lankėmės Ukmergėje, į
rajono tarybą kreipėsi moteris, kuri už buto skolas buvo perduota į teismą. Deja,
LASS organizacija jai niekuo negalėjo padėti: vien tik pasiųsti į Globos ir rūpybos
skyrių.
Anot pirmininko, čia ateina ir miesto, ir kaimo žmonės su savo
kasdienėmis bėdomis ir rūpesčiais: vieniems reikia paramos, kitiems - pagalbos prie
darbų (sunku kaimo žmonėms, kurie neturi jokios technikos). Pats pirmininkas,
atstovaudamas savo žmonėms, eina pas merą, kviečiasi pagalbon seniūnus, rašo
prašymus, kuria programas. Štai visai neseniai Ukmergės rajonas buvo pakviestas
dalyvauti Baltijos-Amerikos partnerystės programoje. Jeigu rajonas laimėtų, tai būtų
geriau ir LASS nariams: jie gautų pinigų tiflotechnikos priemonėms įsigyti, naujoms
darbo vietoms kurti. Kol kas pagelbėti žmonėms yra ne kažin kiek galimybių: Ukmergės
mieste gamyba merdi, pinigų pašalpoms nėra. Rajono meras tegali parašyti raštą, jog
lėšų skirs, nors jų realiai gauti neįmanoma, nes biudžetas tuščias.
Pasak J. Kačinsko, dabar žmonės šneka: "Aklieji
draugijai nereikalingi". Panaikinus Ukmergės cechą, išsibarsčius kas sau
darbininkams, be abejo, tokios nuotaikos tik dar labiau sustiprės. Pirmininkas viliasi,
kad laikui bėgant viskas turėtų keistis į gera. "Gal išmoksim kitaip
gyventi," - sakė LASS rajono tarybos vadovas, vienintelis visoje respublikoje,
kuriam tenka aprėpti porą rajonų - Ukmergės ir Širvintų.