Taip jau esti: to, kas šalia mūsų, dažniausiai nepastebime arba bent jau priimame kaip
savaime suprantamą dalyką.
Folkloro šventė "Skamba skamba kankliai" Vilniuje
šiais metais vyko jau 26 kartą. Negali sakyti, kad ji liko nepastebėta: daugybė
koncertų, o senamiesčio kiemai ir kiemeliai - pilni muzikantų, dainininkų,
klausytojų. Lyg ir nepastebime kitko: jau keleri metai šventėje "Skamba skamba
kankliai" dalyvauja ir regėjimo negalę turinčių žmonių folkloriniai ansambliai.
Šiais metais įvairiose "Kanklių" programose jų dalyvavo net keturi: Vilniaus
"Versmė", Panevėžio "Pajauta", Šiaulių "Sedula" ir
Kelmės "Ramočia". Romansų vakare "Trūkite, stygos prakeiktos"
dainavo kelmiškiai Justinas Kasparas ir Jonas Samušis.
Liaudies dainomis žavėjosi J. G. Herder, J. V. Goethe, jos buvo
kultūrinio atgimimo pranašės 19 a. pab. bei tylios rezistencijos ženklai
paskutiniosios okupacijos metais. Laisvės sąlygomis daina prieš nieką nekovoja ir
nieko neskelbia - ji arba skamba, arba neskamba. Nors tikroji liaudies dainos reiškimosi
vieta - kaimas, ji tebeskamba uždarose didmiesčių erdvėse, koncertų salėse. Liaudies
daina puoselėjama ir tarp regėjimo negalę turinčių žmonių. Visuose penkiuose
didžiuosiuose miestuose, kur veikia Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos kultūros
centrai, yra susikūrę folkloro ansambliai.
Savo ansambliu jau antras dešimtmetis garsėja kelmiškiai.
Štai ir "Skamba skamba kankliai" programoje Kelmės "Ramočia"
(vadovas Valdas Rutkūnas) buvo gražiai pristatyta, paskelbta, kad šiemet ji švenčia
savo penkiolikos metų sukaktį. "Ramočia" - daugelio švenčių, tarptautinių
folkloro festivalių dalyvė. Praėjusiais metais drauge su kitais mūsų folkloro
ansambliais ji koncertavo Pasaulio lietuvių dainų šventėje. "Ramočia"
atstovavo Lietuvos neregiams Švedijos sostinėje Stokholme vykusiame regėjimo negalę
turinčių žmonių meninės saviraiškos festivalyje. Kaip ir dera tikriems patriotams -
kelmiškiai atlieka žemaitišką repertuarą.
Kitas žemaičių folkloro ansamblis jau beveik 20 metų gyvuoja
Šiauliuose. Tai - "Sedula" (vadovė Virginija Gintilaitė). Neperdedant galima
sakyti, kad šis kolektyvas - neregės dainininkės Virginijos kūdikis. Atėjusi dirbti
į LASS Šiaulių kultūros namus, ji iš pradžių subūrė liaudies dainininkių grupę.
Tai ir buvo dabartinės "Sedulos" užuomazga. "Sedulos" repertuaras,
kaip sakė pati V. Gintilaitė, - daugiausia Šiaulių krašto dainos. Šiauliečiai jau
yra dalyvavę ne viename tarptautiniame folkloro festivalyje, praėjusių metų vasarą
dainavo ir šoko Vilniuje vykusioje Pasaulio lietuvių dainų šventėje. Ansamblis
rengiasi naujiems koncertams, tarptautiniams folkloro festivaliams Šiauliuose,
Klaipėdoje.
Panevėžiečių "Pajauta" (vadovė Rima Žostautienė)
pernai šventė ketvirčio amžiaus jubiliejų. Ansamblio repertuare - daugiausia
aukštaitiškos dainos. Išskirtinis bruožas - "Pajauta" rengia etnografiniais
motyvais pagrįstas inscenizacijas. "Pajauta", lyginant su kitais mūsų
folkloro ansambliais, gal kiek mažiau dalyvauja tarptautiniuose festivaliuose,
koncertuoja svetimuose miestuose ir net valstybėse. Užtat jau antrą kartą mielai
dalyvauja "Skamba skamba kanklių" programose. Kolektyvo vadovė R.
Žostautienė, grįžusi iš Vilniaus po paskutiniojo "Kanklių" festivalio,
išreiškė ir savo, ir viso ansamblio nuomonę: "Tai buvo tikra folkloro
šventė!".
Vilniečių "Versmė" (vadovai Dalia ir Darius
Mockevičiai) gyvasties semiasi iš dzūkiškų šaltinių. Ansamblio siela - dainininkės
Birutė Matuizienė ir Staselė Abaravičienė. Iš jų dažniausiai ir mokomasi
autentiškų dzūkų dainų. "Versmė" - šių metų neregių meninės
saviraiškos festivalio "...Širdies šviesoj" laureatė. Kaip ir kiti mūsų
Sąjungos folkloro ansambliai, "Versmė" birželio mėnesį jau rengėsi
naujiems koncertams ir naujoms folkloro šventėms.
Justinas Marcinkevičius rašė:
Iš dainos akių aš išriedėjau,
ašara prie kelio nukritau,
o, sparnuotas mano sutvėrėjau,
ačiū tau, kad aš tave girdėjau,
kad girdžiu tavim ir kad matau.
("Liaudies
daina")
Yra nuomonių, kad šį eilėraštį poetas
skyrė subtiliajai liaudies dainų atlikėjai Beatričei Grincevičiūtei. Tik, matyt,
nedaug tesuklysime manydami, kad lygiai taip pat apie save galėtų pasakyti ne vienas
"Ramočios", "Versmės" ar kurio kito folklorinio ansamblio
dainininkas.