Valdas SUŠINSKASSVAJONĖ TAPO REALYBE
Garsinė knyga kompaktiniame diske, literatūros garsinimas skaitmeniniu būdu - tokie nuostabūs dalykai yra Amerikoje, apskritai ten, Vakaruose. Kada nors bus ir pas mus - svajojome 1996-aisiais, vylėmės 1997-aisiais, tikėjomės 1998-aisiais...
Balandžio 30-osios vidurdienį Lietuvos aklųjų bibliotekos garso įrašų studijoje buvo neįprastai gausu žmonių. Jie atėjo į projekto "Garsinių knygų akliesiems kompiuterizacija" pristatymą. Šventiškame renginyje dalyvavo Atviros Lietuvos fondo programų bibliotekoms remti koordinatorė Julija Pikšilingaitė, Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungos pirmininkas Osvaldas Petrauskas, kiti garbingi ir laukti svečiai, LAB darbuotojai. Projekto vertė - 48 tūkstančiai JAV dolerių. Didžioji dalis lėšų maždaug po lygiai gauta iš Atviros visuomenės instituto Budapešte, remiančio bibliotekas, ir Atviros Lietuvos fondo. 25 tūkstančius litų paskyrė LASS.
Apie panašią programą imta galvoti 1997 metų pradžioje. Tikėtasi, kad padės anglai, vėliau svarstyta: gal perimti Maskvoje pritaikytą garsinių knygų gamybos būdą. Pasirinkta technologija, naudojama Skandinavijos šalyse. Užvirė darbas. LAB specialistai parengė programą "Garsinių knygų neregiams leidybos kompiuterizacija", kurios techninę dalį paruošė tuo metu vyriausiuoju inžinieriumi dirbęs Vytautas Bartkus. Labai gerai programą įvertino Atviros visuomenės institutas, su kuriuo 1998 metų liepos 28 dieną pasirašyta projekto įgyvendinimo sutartis. Netrukus tokios sutartys sudarytos su Atviros Lietuvos fondu ir LASS centro taryba. 1998 metų spalį iš "Otari" firmos filialo Vokietijoje atkeliavo pirmoji, brangiausia aparatūros dalis. Budrūs muitininkai ir nenuilstanti mokesčių inspekcija šią aparatūrą apkrovė 25 tūkstančių litų mokesčiais. Toks pagalys rimtai pristabdė įsibėgėjusius ratus. Bet, ačiū Dievui, kaip sakoma, mūsų Seime yra finansų komitetas, kuriam tarpininkaujant, gauta lėšų, ir reikalai, vėl pajudėjo.
Ir štai balandžio mėnesį buvo padaryti garsiniai įrašai skaitmeniniu būdu. Faktologams pranešame: pirmasis leidinys - LASS literatės iš Panevėžio Janinos Pipirienės autorinė kasetė "Eilėraščiai, dainos, pasakojimai". Populiariai pasakojant, nuo šiol mūsų bibliotekoje garsinė knyga gims šitaip: studijoje diktoriaus skaitomas tekstas įrašomas į kompiuterio laikmeną; po to kitame diske arba kompiuteriniu tinklu įrašas perduodamas redaguoti; operatorius savojo kompiuterio grafinėje fonogramoje aiškiai mato, kur ir kokio pobūdžio garsų esama, tai, kas nereikalinga, jis pašalina, jei reikia, suvienodina įrašo lygį, pakeičia dažnuminę charakteristiką - viską padaro daug lengviau, greičiau ir kokybiškiau, nes kompiuteris daug funkcijų atlieka automatiškai. Pasirūpinęs įrašo kokybe, operatorius tekstą suskirsto į keturis takelius, paruošia įrašymui į kompaktinį diską. Iš kompaktinio disko tekstas perkeliamas į kasetes: tiražavimo aparatūra per pustrečios minutės nukopijuoja septynias kasetes, rašoma iškart į visus keturis takelius. Kompaktinis diskas, dabar jau knygos originalas, keliauja į saugyklą, prireikus padidinti kurios nors knygos tiražą bus galima kokybiškai ir greitai, nes kompaktiniame diske įrašas, visiškai nepakitęs, išsilaiko ne mažiau kaip šimtą metų. Atsisakius kasečių, suredaguotas tekstas galės būti įrašomas į kitą formatą; ir atvirkščiai - naudojantis naująja technologija, į kompaktinius diskus, o prireikus ir į kasetes bus perrašyti pakankamai kokybiški ritiniai įrašai ir plokštelės, kurių Lietuvos aklųjų bibliotekos saugykloje ir tiflotyros skyriuje saugoma tūkstančiai įrašo valandų. Tarsi iš naujo atgims tik ritėse įrašyti klasikų kūriniai, vaikų literatūra, muzikiniai ir LASS istorijos įrašai. Garso įrašų studijoje dirbs tiek pat žmonių, o išleidžiama bus kur kas daugiau garsinės literatūros.
Naujoji technika visu pajėgumu dirbs ne taip greit, kaip norėtųsi. Reikia laiko darbuotojams apmokyti. Labiausiai naujosios technologijos įsisavinimą pristabdė jau minėta lėšų stoka, todėl dar dabar (gegužės pabaigoje) nenupirkti kai kurie mazgai, kitos reikalingos smulkmenos. Vis dėlto svarbiausieji, pagrindiniai darbai jau nuveikti.
Įdiegiant naująją technologiją, smarkiai paplušėjo LAB vyriausiasis inžinierius, direktoriaus pavaduotojas Jonas Kažukauskas ir vyresnysis inžinierius Valentinas Mitrikas. Juos konsultavo Lietuvos aklųjų ir silpnaregių kompiuterinės technikos taikymo centro darbuotojas Gintaras Norkus.
1999 tik įpusėjo, o jau galime pasakyti: skaitmeniniu būdu knygos garsinamos ir Lietuvoje.
Už didelę paramą įgyvendinant tikrai reikšmingą ir pažangų projektą, Lietuvos aklųjų biblioteka dar kartą nuoširdžiai dėkoja Atviros Lietuvos fondui, Atviros visuomenės institutui (Budapeštas), Lietuvos aklųjų ir silpnaregių sąjungai.
Svajonė tapo realybe, bet nepradingo, neišnyko. Žiūrėkit, realybė šventinį rūbą keičia į kasdienišką ir svajonė vėl pasirodo - tik dar labiau viliojanti ir sunkiau pasiekiama.
