Italų tapytojas Domeniko Feti (apie 1588-1623) mėgo biblijinę tematiką, kur vietos yra
ir neregio paveikslui. Dailininkas tapybos mokėsi Romoje pas L.Čigolį ir yra laikomas
baroko atstovu. Pradžioje patyrė Korovadžio mokyklos įtaką. Nuo 1613 metų dirbo
F.Gonzago dvaro Mantujoje dailininku. 1622 metais persikėlęs į Veneciją perėmė
turtingą venecijiečių dailininkų mokyklos koloritą. Sukūrė freskų Dukalės rūmams
Mantujoje. Tačiau dailininko kūrybai būdingesnės nedidelis mitologinis ir biblijinis
tematikos kompozicijos ("Dovydas su galijoto galva", "Tobijo
išgydymas" - abi apie 1620 metus), o taip pat portretai.
Dailininkas nedidelėje (60 x 45 cm) drobėje vaizduoja sūnaus
paklydėlio sugrįžimą. Apdriskęs sūnus palaidūnas klūpo prieš seną ir jau
apakusį tėvą. Tarnai spėjo atnešti naujus, gražius rūbus. Čia pat matyti
nepatenkintas jo brolis, kuris sunkiai dirbdamas, nenusipelnė tokių brangių dovanų.
Nustebę ir kiek sutrikę namiškiai seka šią sceną. Žiūrovas iš biblijinio siužeto
žino, kad tėvas atleis ir priims sūnų palaidūną. Sunku pasakyti, kam žymusis italų
dailininkas skyrė daugiau dėmesio: ar dešimties žmonių grupei pirmajame plane, ar
tolimesniam planui, kur lyg bažnyčios, lyg rūmų skliautai didingai remia dangų. Pats
baroko stiliaus pastatas turtingas skulptūrų, kolonų, matoma didžiulė arka. Tarp
žmonių grupės ir ištaigingo pastato vyrauja harmonija - tokia puiki ir
nepriekaištinga šio darbo kompozicija. Šią harmoniją praturtina besikaitaliojanti
šiltų ir šaltų tonų gama, laisva didžiojo dailininko tapymo maniera.
Šis meno šedevras saugomas Drezdeno paveikslų galerijoje.
Didžiojo meistro darbų galima rasti Florencijos, Mantujos, Paryžiaus, Sankt Peterburgo
ir kituose pasaulio muziejuose.