Henrikas STUKASAK, DRABUŽĖLI, TU DRABUŽĖLI
Nuo neatmenamų laikų iš ryto ar eidami į svečius, ir vyrai, ir moterys nuolat suka galvas, kuo apsirengti, ir nemažai sugaišta prie rūbų spintos. Kiekvienas trokštame atrodyti gražiai, patikti sau, aplinkiniams. Ne be reikalo yra patarlė: "Pagal rūbą sutinka..." Daugelis mano: norint atrodyti dailiai, reikia pirktis brangius drabužius. Tai ne visiškai teisingas sprendimas. Svarbu kas kita. Kur geriau apsipirkti? Ką pirkti? Kaip suderinti drabužius? Į šiuos klausimus padės atsakyti firmos "Apranga" darbuotoja Ilona Šinkūnienė.
Straipsnyje nebus aptartos visos drabužių rūšys, jų kainos. Norint tai padaryti, reiktų labai daug vietos. Pagaliau tai aprašyti net neįmanoma. Šio straipsnio tikslas - supažindinti skaitytojus su pirkimo vietomis: kas joms būdinga, kuo skiriasi viena nuo kitos.
Kur geriau pirkti
Šiuo metu drabužių galime nusipirkti įvairiausiose vietose. Jei anksčiau pirkdavome tik parduotuvėse, siūdindavomės siuvyklose, dabar gi drabužius įsigyjame ir padėvėtų rūbų parduotuvėse, ir Gariūnuose, ir firminėse parduotuvėse, ir kokiuose nors salonuose.
Padėvėtų rūbų parduotuvės. Žmonėms, sunkiai besiverčiantiems, - tai tikra išeitis. Čia nebrangiai galima nusipirkti reikiamą drabužėlį. Perkant padėvėtą drabužį turgavietėse tiesiai iš prekiautojo, galima nusipirkti už kelis litus. Štai marškinėliai kainuoja apie 1-2 litus, suknelė - 5-20 litų, džinsai - 5-10 litų. Perkant padėvėtų rūbų parduotuvėje kaina didesnė. Tai priklauso nuo parduotuvės savininko. Padėvėto rūbo kaina, palydinus su turgumi, padidėja iki 50 procentų. Tokiose parduotuvėse galima surasti ir naujų, dar nedėvėtų drabužių. Viena blogybė - jie jau nemadingi. "Padėvėti drabužiai" - šis pavadinimas viską pasako. Nusipirkęs prekę, negauni jokios garantijos. Toks drabužis gali tarnauti ir metus, ir mėnesį, ir kelias dienas. Čia - kaip laimė nusišypsos. Pirkdamas tokiose parduotuvėse, žmogus turi įveikti pats save. Ne kiekvienas gali nors ir išskalbtą, bet kitų dėvėtą drabužį nešioti. Yra tikimybė net ir užsikrėsti.
Gariūnai. Čia reikiamą drabužį iš pirmo žvilgsnio nusiperkame pigiau. Apsipirkdami čia, o ne parduotuvėje, sutaupome 20-30 procento drabužio vertės. Štai pigiausi džinsai kainuoja 20 litų, brangiausi - 120 litų, pati paprasčiausia suknutė - 30 litų, marškinėliai su pusilgėmis rankovėmis - 8 litai. Pigūs drabužiai dažniausiai siuvami iš pigių medžiagų. Ir su kokybe ne viskas gerai: gariūnišką prekę nusipirkęs kartais pastebi, kad siūlas kyšo, siūlė blogai susiūta. Vadinasi, toks drabužis ilgai jums netarnaus. Pinigai bus išleisti veltui, naujasis drabužis nebent tik kabos spintoje ir užims bereikalingą vietą, nes pardavėjas jo atgal nepriims.
Firminės parduotuvės. Tokių parduotuvių yra kelios rūšys. Yra specializuotos - moteriškų, vyriškų rūbų. Yra mišrios. Vienose nusipirksime tik kostiumų, kitose - suknelių, trečiose - apatinio trikotažo. Yra ir kompleksinės. Čia pirkėjas gali apsirengti nuo galvos iki kojų. Pirkėjus domina kainos, tad parduotuves pagal tai galima suskirstyti į kelias grupes: mažos, vidutinės ir didelės kainos. Džinsai kainuoja 60-300 Lt, suknelės - 60-400 Lt, marškinėliai - 15-30 Lt. Kiekvieno pirkėjo valia pasirinkti jam derančią parduotuvę.
Salonai. Tai labai prašmatnios parduotuvės. Čia galima nusipirkti rinktinių prekių, paženklintų rinktiniais ženklais, garsių dizainerių sukurtų modelių. Čia drabužiai tikrai kokybiškai pasiūti, iš kokybiškų medžiagų. Salonuose apsipirkę gausite ir profesionalų patarimų. Deja, salonai yra prabangos dalykas. Jie orientuojasi į turtingus pirkėjus.
Perkant parduotuvėje yra garantija
Ponios I. Šinkūnienės nuomonė kategoriška. Ji pataria ir net primygtinai rekomenduoja apsipirkti parduotuvėse - ypač žmonėms, kurie stokoja pinigų. Apsipirkimas parduotuvėse turi kelis privalumus. Neregys gali susilaukti išskirtinio dėmesio. Darbuotojai geranoriškai konsultuos ir padės apsipirkti. Be to, jis apsipirks vienoje vietoje, nereiks lakstyti po įvairiausias parduotuves. Parduotuvėje pirkdami drabužį, gaunate garantiją, jog nusipirkote kokybišką daiktą. Pasitaikius nors menkiausiam trūkumui, galima grąžinti nekokybišką prekę atgal. Drabužį su defektu parduotuvės darbuotojai priims atgal tik tada, kai pateiksite čekį. Pirkėjas gali reikalauti paaiškinimo, kodėl drabužis nekokybiškas. Pardavėjas privalo paaiškinti ir atsiprašyti pirkėjo. Kitaip pardavėjai pažeis mažmeninės prekybos taisykles. Tose pačiose taisyklėse yra nurodyta, jog drabužį galima grąžinti atgal per dvi savaites: tokiam laikui duodama garantija. Kartais nusipirkto švarkelio defektas paaiškėja tik po kelių mėnesių. Tuomet viskas priklauso nuo parduotuvės darbuotojų geranoriškumo. Kartais patys pirkėjai, deramai neišsiaiškinę drabužio nešiojimo ir priežiūros sąlygų, sugadina jį. Norint išvengti tokių atsitikimų, būtina perkant kelnes, sijoną, megztuką konsultuotis su pardavėjais. Jie išsamiai papasakos apie įsigyto rūbo priežiūrą ir valymą. "Kiekviena save gerbianti parduotuvė, branginanti savo prestižą, iškilus konfliktinei situacijai, neapšauks pirkėjo, o pagelbės jam. Paremontuos, pavalys rūbą, pakonsultuos", - užtikrina I.Šinkūnienė.
Mūsų ir užsienio drabužiai
Perkant užsienietišką drabužį, nėra garantijos, jog jis iš tikro kokybiškas. Daug kas priklauso nuo gamintojo vardo, prekės kainos. Lietuviški drabužiai yra kokybiški. Jų trūkumas - kad ne visi madingi. Siuvama ir iš nemadingų audinių. Gal šiek tiek prasčiau būna suderintos audinių spalvos bei faktūros. Gamykla nelygi gamyklai. Visame pasaulyje pirkėjas, pirkdamas rūbą, moka ne tik už pasiuvimą, bet ir už gamintojo vardą. Kuo garsesnis madų pasaulyje vardas, tuo brangesni jų siūlomi gaminiai. Ne išimtis ir Lietuva. Perkant pigią prekę reiktų laikytis vienos taisyklės: kuo pigesnė prekė, tuo reikalavimai mažesni. Negali pigi prekė tiek pat tarnauti, kiek brangi. Ponios Ilonos manymu, reiktų pirkti vidutinio brangumo drabužius. Drabužių kainų specialiai neaptariame, nes jos yra labai įvairios. Jas sunku suklasifikuoti ir surasti vidurkį. Gal vieniems tokios kainos pasirodys juokingos, o kitiems - ne pagal išgales.
Kas madinga šią vasarą
Norint visuomet atrodyti madingai, reiktų vengti atsitiktinių rūbų. Prieš einant į parduotuvę, prireikus palaidinukės, reiktų apgalvoti, prie kurio rūbo ji tiks. Taip išvengsime beskonybės ir beprasmio pinigų švaistymo. Kai kuriose parduotuvėse drabužiai sukabinti jau priderinti vienas prie kito. Pirkėjas, atėjęs į parduotuvę nusipirkti megztuko, mato, prie kokių kelnių jis dera. Taip surūšiavus aprangą, palengvinama pirkėjams. Renkantis drabužius, pirmiausia reikia suderinti jų spalvas. Vėliau reiktų paderinti ir audinius. Šią vasarą madingos visos pastelinės spalvos. Ypatingai madingos - šviesiai pilka, sidabrinė, balta. Madingi ir pastelinių spalvų deriniai bei junginiai. Visuomet madinga juoda spalva. "Kas šią vasarą vyraus madoje, sunku pasakyti. Madų pasaulyje daug įvairiausių srovių. Madoje vyrauja minimalizmas: tai modeliai, neapkrauti nereikalingomis detalėmis. Ilgos, tiesios suknelės, ilgi sijonai. Prie lengvų viskozinių sijonų ar kelnių - džemperiai, palaidinukės, tiesios, be jokių įmantrių raštų ar mezginių. Vyraus vien pastelinės spalvos. Taip pat bus madingi bridžai (trumpos kelnės iki kelių). Sezono akcentas - švarkeliai, marškinėliai su kapišonais" - pasakojo I.Šinkūnienė.
Rudenį taip pat išliks madinga įvairiausių atspalvių pilka spalva. Ji dominuoja prestižinių modeliuotojų kolekcijose. Prie pilkos spalvos derinama baklažano, ryškiai rožinė spalva. Rudenį bus madingos ne tamsios, o vaiskios, šviesios spalvos.
Mūsų žurnalo skaitytojams patartumėme nesivaikyti madų. Svarbiausia - rengtis patogiai. Svarbu, kad rūbas būtų prie širdies, patiktų. Derėtų vadovautis pasakymu: madinga tai, kas tinka.
