ATSKLEIDĘS AKORDEONO MUZIKOS GROŽĮ
Birželio 1 d. sukanka 95 metai, kai gimė (1904) Povilas
Četkauskas, dirigentas, akordeonistas. Jis gimė Panemunio miestelyje (Rokiškio raj.),
vargonininko šeimoje. 1925 m. įstojo į Klaipėdos muzikos mokyklą, mokėsi dainavimo,
vargonavimo, chorinio dirigavimo. Išmokęs groti akordeonu, tapo pirmuoju profesionaliu
Lietuvos akordeonistu. 1947 m. neteko regėjimo. Jau būdamas neregys parašė ir išleido
pirmuosius lietuviškus akordeono vadovėlius: "Jaunasis akordeonistas" (1952,
pakartotinai išleistas 1956), antroji dalis - "Akordeonistas" (1958), tais
pačiais metais "Jaunasis akordeonistas" buvo išleistas JAV, Čikagoje
(leidėjas J. Karvelis). Jis pats daug koncertavo, darė įrašus, jo grojimas buvo
aukšto meninio lygio.
P. Četkauskas mirė 1991 m. kovo 7 d. Kaune, palaidotas
Birštone.
NEREGYS VILNIETIS KOMPOZITORIUS
Birželio 8 d. sukanka 110 metų, kai mirė (1889) Vladislovas
Šachna, pianistas, kompozitorius. Jis gimė 1838 m. buvusioje Trakų apskrityje. Apako
kūdikystėje. Motina, pastebėjusi anksti pasireiškusius vaiko muzikinius gabumus,
nusprendė jam surasti Vilniuje mokytoją. Tačiau nė vienas to meto muzikos mokytojas
nenorėjo ar nedrįso imtis tokio sunkaus ir neįprasto darbo. Tada pati motina ėmė
mokyti sūnų skambinti fortepijonu. Kai Vladislovui sukako 11 metų, motina atidavė jį
mokytis į Sankt Peterburgo aklųjų institutą. Ten jis 10 metų mokėsi bendrojo
lavinimo dalykų ir muzikos: fortepijono, harmonijos, kontrapunkto, instrumentuotės,
kompozicijos. Grįžęs į Lietuvą, V. Šachna apsigyveno pas motiną Vilniuje ir greitai
pagarsėjo kaip pianistas ir kompozitorius. Pažymėtini jo kūriniai: du valsai, dvi
baladės, mišios keturiems balsams su vargonais ir orkestru, daina "Kai sušvinta
ryto žara" keturiems balsams, keliolika mazurkų, noktiurnas "Meilės
daina", gedulingas maršas orkestrui, įvairios giesmės bei dainos. Kai kurie V.
Šachnos kūriniai buvo išspausdinti atskiru leidiniu ir palankiai vertinami
specialistų. Jo kūrybai būdinga F.Šopeno įtaka.
V. Šachna mirė Vilniuje, palaidotas Rasų kapinėse.
KURI BARSTO VAINIKLAPIŲ SNIEGĄ
Birželio 26 d. sukanka 85 metai, kai gimė (1914) Teofilė
Žemaitytė, poetė. Ji gimė Barzdų kaime (Šakių raj.), mažažemio valstiečio
šeimoje. Nuo vaikystės ją kamavo įvairios ligos. Būdama gabi ir atkakli, baigė
Barzdų pradinę mokyklą, keletą progimnazijos klasių ir mokėsi mergaičių amatų
mokykloje. Dėl silpnos sveikatos teko dažnai keisti darbą. Seniai turi ir regėjimo
negalę. Atšokus abiejų akių tinklainėms, teko operuotis. Po operacijos dešinė akis
visiškai užgeso, o kairioji liko pilna drumzlių. 1982 m. buvo priimta į Lietuvos
aklųjų draugiją.
T. Žemaitytė nuo jaunystės mėgo literatūrą, ypač poeziją.
Daug metų kuria eilėraščius tautiniais, religiniais ir gamtos motyvais. Stiprų
impulsą kūrybai suteikė lietuvių tautos atgimimas, kuriam skyrė ne vieną
eilėraštį. Tokie jos eilėraščiai skaityti per iškilmes bažnyčiose, tremtinių
sueigose, literatūros vakaruose. Nemažai eilėraščių yra išspausdinta aklųjų ir
silpnaregių literatų kūrybos almanache "Vaivorykštė", Lietuvos ir užsienio
periodiniuose leidiniuose, įvairiuose rinkiniuose. LAD centro valdybos prezidiumas 1987
m. Teofilei Žemaitytei paskyrė meno premiją už svarų indėlį renkant lietuvių
liaudies tautosaką, žodžius ir aktyvią literatūrinę veiklą. 1990 m. LASS leidykla
"Versmė" Brailio raštu išleido jos eilėraščių rinkinį "Nukrėstos
rasos". Į rinkinį pateko geriausi kūrybos posmai, ryškiausiai atspindintys
poetės mintis, jausmus, eiliavimo būdą.
Prasidėjus atgimimui, į Teofilę Žemaitytę kreipėsi ir
Višakio Rūdos klebonas Vincentas Bandza, ir kitų parapijų dvasininkai, prašydami
sukurti eilėraščių religine tematika. Giesmė "Lietuvos kankinių kryžiaus
kelias" labai emocingai atliekama bažnyčiose ir tremtinių sueigose. Sūduvos,
Dzūkijos, Aukštaitijos bažnyčių chorai į savo repertuarą noriai įtraukia pagal jos
tekstus sukurtas giesmes. Poetė gauna laiškų iš respublikos kompozitorių su
prašymais atsiųsti tekstų.
Informacijos ir leidybos centras 1996 m. išleido T. Žemaitytės
poezijos knygą "Išvarstysiu vainiklapių sniegą", kuri spaudoje buvo
teigiamai įvertinta. Kūrybos ugnelė nėra dar prigesusi ir šiandien.
Poetė gyvena Marijampolėje.
