Juozas EŽERSKISGYVENIMAS SU MUZIKA
Prieš 60 metų, gegužės 15 dieną, Šiaulių rajone, kiek už Kuršėnų, Liepkalnio kaime, valstiečių Šukių šeimoje, šį pasaulį išvydo antras vaikas sūnus Juozas. Kūdikio tėvas, kaimo muzikantas, džiaugėsi po dukters gimusiu sūnumi ir pasakė:
- Užaugs sūnus, bus muzikantas, mane pavaduos...
Tėvo žodžiai išsipildė su kaupu: Juozas tapo ne tik geru muzikantu, bet ir puikiu vadovu.
Juozuko vaikystė prabėgo gražių Ventos apylinkių prieglobstyje, nes upė tekėjo vos už kilometro nuo jo kaimo. Nuo vaikystės girdėjo skambant muziką, kadangi tėvas muzikuodavo dažnai namuose, o vėliau kartu su dėde ir vyresniaisiais pusbroliais buvo sudarę liaudiškos muzikos kapelą ir dažnai koncertuodavo, grieždavo vestuvėse Šiaulių bei Kuršėnų apylinkėse. Afišose taip ir būdavo skelbiama "koncertuoja Šukiai". Iki dešimties metų amžiaus Juozukas tik klausėsi, stebėdavo, kaip vyresnieji griežia, vėliau pradėjo ir pats. Pirmasis jo instrumentas buvo smuikas, po to - mandolina, vėliau - armonika, gitara, balalaika, kontrabosas, akordeonas, mušamieji. Ganydamas gyvulių bandą pats iš eglės pasidarė smuiką ir juo grojo. Nuo 14 metų jis jau pradėjo akordeonu groti šeimyninėje kapeloje. Iki 18 metų Juozas dirbo kolūkyje ir tik 1958 metų pabaigoje Gilvyčių kultūros namų direktorė Janina Lekavičiūtė pakvietė dirbti į jos vadovaujamą įstaigą meno vadovu. Taip prasidėjo Juozo kelias į plačiąją kultūrą. Tačiau jaunuolis greitai pajuto, kad jam stinga muzikinio išsilavinimo, todėl ėmė lankyti Mažeikiuose muzikinius kursus. Baigęs šiuos kursus, 1962 metais jis įstojo į Vilniaus J. Talatt-Kelpšos muzikos technikumo neakivaizdinį skyrių ir jį sėkmingai baigė. Ten besimokydamas Juozas susipažino su neregiais - Juozu Dzidoliku, Juozapu Kairiu ir Stasiu Stasiuliu. Baigęs technikumą, bičiuliui Mykolui Žalneravičiui patarus, jis 1970 metų vasario 20 dieną įsidarbino LAD Šiaulių tarprajoniniuose kultūros namuose, kur tebesidarbuoja iki šiol. Čia jam teko dirbti įvairius darbus: buvo instruktorius, vadovavo vyrų bei moterų vokaliniams ansambliams, net kurį laiką ėjo ūkio kostiuminės dalies vedėjo pareigas, kol pagaliau tapo liaudiškos muzikos kapelos vadovu, kuriuo nuo 1976 metų sausio 4 dienos ir tebedirba.
J. Šukiui vadovauti kapelai nebuvo lengva, kadangi nuolat reikėjo ieškoti naujų kūrinių, juos aranžuoti, instrumentuoti ir natas išmokti diktuoti neregiams muzikantams, kurių kolektyve visada buvo nemažai. Jis ilgus metus gražiai bendradarbiavo su neregiu, saviveikliniu kompozitoriumi ir kapelos muzikantu Augustinu Kasparavičiumi. Šis bendradarbiavimas tęsėsi iki pat A. Kasparavičiaus mirties. Vadovas į savo kapelos repertuarą nuolat įtraukdavo ir neregių kompozitorių A. Kasparavičiaus, S.Krasinsko, J.Dzidoliko kūrinius kaimo kapeloms ir taip populiarino aklųjų kūrybą.
J. Šukio vadovaujama liaudiškos muzikos kapela - daugkartinė įvairių konkursų, apžiūrų, respublikinių dainų švenčių dalyvė. Kolektyvas ypač sustiprėjo 1985 metais: tada respublikiniame dainų šventės konkurse savo kategorijoje pelnė geriausio kolektyvo vardą. Kapela sėkmingai pasirodė "Grok, Jurgeli" ir "Gaudžia trimitai" respublikiniuose konkursuose. 1989 metais Trakuose vyko liaudiškos muzikos kapelų konkursas "Trakų pilies prizui" laimėti. Šiame konkurse kaimo kapela pelnė mažąjį "Trakų pilies" prizą. Ir šiuo metu kolektyvas dažnai koncertuoja, dalyvauja įvairiose miesto šventėse, yra nuolatinis zoninių švenčių "Jurginės" Kuršėnuose, "Linksmoji armonika" Utenoje dalyvis. Šiais metais vykusiame aklųjų ir silpnaregių meno saviraiškos festivalyje "...Širdies šviesoj" liaudiškos muzikos kapela "Šelmiai" (taip neseniai ji pasivadino) gavo antrojo laipsnio diplomą. Ir tai yra mūsų vadovo ir visų muzikantų bei kapelos solistų didelis darbo įvertinimas.
Už ilgametį nuoširdų, gerą darbą Juozui Šukiui ne kartą yra pareikštos padėkos, jis apdovanotas daugybe diplomų, jam įteiktas kultūros žymūno ženklas.
Gegužės 15 dieną Juozo Šukio gimimo 60-metį atšvęsti į salę pakvietė Šiaulių aklųjų ir silpnaregių kultūros namų darbuotojai. Šventėje dalyvavo jubiliato žmona Stasė, vaikai ir vaikaičiai, kiti giminės ir artimieji, draugai. Atvyko ir Kuršėnų kultūros namų "Venta" liaudiškos muzikos kapela, kuriai Juozas taip pat vadovauja, LASS Šiaulių ir Tauragės apskričių tarybos pirmininkas A.Navickis, įmonės, gamybinės pirminės organizacijos, Šiaulių etnokultūros centro vedėjas M.Žalneravičius, visų meno būrelių dalyviai ir kiti svečiai. Susirinko daug žmonių. Koncertą gražiai vedė I.Bublienė. Ji supažindino susirinkusiuosius su jubiliato biografija, paminėjo jo nudirbtus darbus per 60 gyvenimo metų.
Už ilgametį darbą su neregiais 60-mečio proga LASS centro taryba J.Šukį apdovanojo padėkos raštu. Daug gražių žodžių, geriausių linkėjimų išgirdo tą dieną jubiliatas, buvo daugybė gėlių ir dovanų, nes sveikino svečiai, LASS įstaigų atstovai, vaikai ir vaikaičiai ne tik žodžiais, bet ir dainelėmis, muzikiniais kūrinėliais fortepijonu.
- Aš nesitikėjau, kad tiek daug žmonių gerbia mane, - padėkojęs už sveikinimus, sakė jubiliatas.
Renginys baigėsi visai salei sugiedojus ilgiausių, laimingų ir darbingų metų.
