Aurelija MYKOLAITYTĖ

ČIA MŪSŲ NAMAI

Biržai - nedidelis miestas, prisiglaudęs prie pat Lietuvos - Latvijos sienos. LASS rajono tarybai čia vadovauja Angelė Dovydėnienė, kone visų sutartinai vadinama mama. Su pirmininke kalbėjomės apie džiaugsmus, rūpesčius, na, ir žinoma, apie šventes, be kurių neapsieina jokia organizacija.
    
Susitikimų vieta
     Prieš trejetą metų Biržų rajono taryba persikėlė į namą, esantį Žemosios gatvėje. Nuo to laiko šis pastatas tapo LASS narių susitikimo vieta: čia renkasi ir pynėjai, ir saviveiklininkai, užeina žmonės šiaip pasišnekėti, laikraščių paskaityti. Antradienis - saviveiklininkų diena. Tądien žmonės susėdę padainuoja, paskui išneša stalus ir mokosi šokti. Dabar jiems pats karštymetis: Biržai minės 410 metų jubiliejų, į kurio šventę pakviestas visas jų kolektyvas, šokėjai ir dainininkai. Ketvirtadienis - pynėjų diena. Visi suvenyrai, dovanojami rėmėjams ir svečiams, padaromi būtent čia, vienas iš kito mokantis ir sutartinai dirbant. Šią dieną rajono taryba virsta ne tik pynėjų dirbtuve, bet ir užimtumo centru: LASS nariai, atvykę į turgų, likus laiko, užsuka ir į Žemosios gatvę. Pasak pirmininkės, per dieną apsilanko apie 10-20 žmonių. LASS rajono taryba užsako vietinį laikraštį, gauna dovanų "Lietuvos rytą", "Bičiulystę", už kurią mainais rajono invalidų draugijai duoda "Mūsų žodį"- taigi negalintys užsiprenumeruoti šių leidinių, bet norintys paskaityti, juos randa rajono tarybos būstinėje. Žmonės čia susirenka ir pailsėti, pasikeisti knygų, pasimatyti vieni su kitais. Kaip pastebėjo A. Dovydėnienė, vienišiems žmonėms trūksta bendravimo, pasibuvimo kartu, ir toks dienos centras yra kuo puikiausia proga susitikti. "Žinokit, čia yra mūsų namai", - tokiais žodžiais pirmininkė skatina akluosius ir silpnaregius LASS narius burtis į vieną šeimą, dažniau pabūti kartu.
    
Organizacijos šiokiadieniai
     Biržų rajono tarybai A. Dovydėnienė vadovauja nuo 1992 metų. Žmonės ją vadina ne tik "mama", bet ir "geruoju mūsų angelu", nes ji stengiasi rūpintis visais LASS nariais, kokie jie bebūtų: jauni ar seni, vieniši ar turintys šeimas. Organizacijai priklauso 150 narių, iš jų darbingo amžiaus - 32. Dirba tik 11 žmonių. Kaip ir kituose rajonuose, taip ir čia, darbo akliesiems ir silpnai matantiems nėra: pasak pirmininkės, kur tik žmogus besikreiptų, visur regėjimas reikalingas. "Aišku, darbdavys pasirinks sveiką, stiprų žmogų, o ne tą, kuris bus jam našta," - sakė A. Dovydėnienė. Žmonėms išties nelengva: kas kaimuose, tie bent ūkiškai verčiasi, o kas mieste - tiems visą mėnesį tenka iš pensijos gyventi. Pirmininkė, kiek tik gali, padeda sunkiai besiverčiantiems žmonėms. Pasak jos, žmonės čia kuklūs, kreipiasi tik tada, kai jiems iš tikrųjų labai blogai, ateina ir pasako: "Aš nebegaliu". Būna atvejų, žmogus negali susimokėti mokesčių, pritrūksta 50-60 litų. O jei nesumokės laiku, vėliau jam teks daug daugiau mokėti, nes negaus kompensacijos. Užtat bandoma ieškoti išeities: rašomi prašymai Globos ir rūpybos skyriui, skiriamos pašalpos iš Skurdo programos.
     Žmonėms svarbi ne tik materiali parama. Kartais jiems dar labiau reikia paguodos žodžio, supratimo. Pas pirmininkę ateinama pasiguosti, pasipasakoti. "Užtenka to, kad išklausai, gal šiek tiek apramini, ir jis išeina atsigavęs, pailsėjęs," - sakė A. Dovydėnienė.
    
...Ir šventės
     Organizacija turi savas tradicijas: štai vaikai rajono taryboje laukiami prieš Kalėdas ir birželio 1-ąją, vaikų gynimo dieną. Tuomet jiems būna suruošiama popietė, įteikiamos dovanėlių, surengiamas nedidelis koncertas, pasikviečiant panašaus amžiaus dainininkų. Kartu su LASS mažaisiais nariais, kurių dabar yra 9, Kalėdų šventei pakviečiami ir nedirbančių mamų, LASS narių, vaikai, kad šie mažyliai neliktų nuskriausti.
     Suaugusieji taip pat nepamirštami: vienos svarbiausių - Kalėdų, Velykų šventės, Motinos, Tėvo diena, Baltosios lazdelės minėjimas. Prieš kiekvienas Velykas visiems LASS nariams nuperkama cukraus: nors ir ne po daug, tačiau kiekvienas gauna savo dalį. Dovanų būna ir kitų švenčių progomis. Štai šiemet gegužės 21 dieną Biržuose vyko Motinos ir Tėvo dienos minėjimas, ir tą dieną taip pat kiekvienas gavo dovanų, o ypatingai buvo pagerbti jubiliatai ir pagyvenę žmonės, kurių Biržų organizacijoje - 73: jiems įteikta po rankšluostį ar paklodę. Baltosios lazdelės dieną jau tradiciškai vyksta ataskaitinis susirinkimas, o po jo - minėjimas, parodant programėlę, įteikiant dovanų. Renginys suruošiamas iš ryto, kad žmonės iš kaimų galėtų suvažiuoti. Kas jau nepajėgia atvykti į Biržus, tie aplankomi namuose. Pasak A. Dovydėnienės, žmonės labai džiaugiasi, kai juos kas atlanko, neužmiršta, dovaną įteikia. Ji papasakojo apie vieną močiutę, kuri net kaimynams girdavusis: "Štai, buvo iš aklųjų draugijos, mane dar žmogumi laiko".
     Šventiniai renginiai praskaidrina žmonių kasdienybę: neretai į tokius pasibuvimus susirenka iki 130 žmonių. Čia jie pasimato vieni su kitais, turi progos pasikalbėti su pirmininke, pasiklausyti saviveiklininkų koncerto. Susiėjimai daugiausia ruošiami šiokiadienį, kad žmonėms būtų patogiau suvažiuoti iš kaimų. Taip stengiamasi prisitaikyti prie žmonių laiko, jų gyvenimo ritmo: ir kaimuose, ir mieste gyvenantys LASS nariai vienodai sutinkami ir priimami, įsiklausoma į jų norus ir pageidavimus.
    
Vadovo duona
     "Čia turi būti ir ekonomistas, ir buhalteris, - labai daug turi skaičiuoti, daug ką vienas turi nuspręsti. Jeigu neskaičiuosi, neišsiversi su tais pinigais, kuriuos gauni, o ką paskui žmonėms pasakysi," - kalbėjo rajono tarybos pirmininkė A. Dovydėnienė. Vien už patalpų šildymą tenka sumokėti po 400 litų, o kur dar visokie mokesčiai - per mėnesį už namą atsieina maždaug 700 litų. Renginiams suruošti taip pat prisireikia pinigų. Pirmininkė džiaugiasi tais rėmėjais, kurie net iš šiuo visiems sunkiu metu padeda: štai akcinė bendrovė "Siūlas" duoda lininių audinių, paklodžių, staltiesių - tai kuo puikiausios dovanėlės jubiliatams, duonos kepykla ir kai kurios parduotuvės skiria maisto produktų. Pasak A. Dovydėnienės, kartais juos paremia vien todėl, kad nelenda išvien su savo prašymais: "Mes stengiamės nebūti labai įkyrūs ir tik Baltosios lazdelės dienos proga einam prašyti".
     Žmonės džiaugiasi parama, dovanėlėmis, galbūt net neįtardami, kiek laiko tenka sugaišti prie visokių sąrašų, sąrašiukų. "Kuo daugiau dovanų, tuo popierizmo daugiau," - sakė pirmininkė. Ne kartą prisireikia visokius popierius tvarkyti savaitgaliais, užuot pasilsėjus, daugiau pabuvus su šeima. Pas žmones, negalinčius dalyvauti renginiuose, vykstama taip pat ne vien darbo dienomis, bet ir šeštadieniais, sekmadieniais. Tokia vadovo duona - darbui paskirti visą savo laiką, sveikatą, sugebėjimus.
     "Labai dėkavoju, kad užjaučiat biednų. Duok, Dieve, jums gerų sveikatų," - tokiais žodžiais į pirmininkę kreipėsi vienas senas žmogus per Motinos ir Tėvo dienos minėjimą. Išties galima tik džiaugtis, jog Lietuvoje dar yra tokių vadovų, kurie rūpinasi žmonėmis, kuriems ne tas pats, kaip jie gyvena, kokie jų šiokiadieniai ir šventės.
 
 

[Turinys] | [Grįžti]