MŪSŲ ŽIVILĖS JUBILIEJUS
Gegužės 6 d. sukanka 75 metai, kai gimė (1924) Živilė Medekšaitė-Adomaitienė, redaktorė, neregių bičiulė. Ji gimė Kaune, inteligentų šeimoje. 1940 m. baigė "Aušros" mergaičių gimnaziją. Būdama gimnaziste ir skaute, kartu su kitomis gimnazistėmis eidavo į Aklųjų institutą diktuoti knygų, kurias instituto bibliotekai Brailio raštu perrašinėdavo patys auklėtiniai. Vokiečių okupacijos metais Živilė instituto auklėtiniams laisvalaikiu skaitydavo grožinę literatūrą, padėdavo ruoštis pamokoms tuo metu mokytojų seminarijoje besimokančiam Antanui Jonynui, užrašinėjo jo eilėraščius, kartu rinkdavo lietuvių poetų eiliuotus tekstus literatūriniams-muzikiniams montažams, kuriuos parengdavo A. Jonynas ir muzikos mokytojas A. Adomaitis.
1944 m. spalio 15 d. buvo įsteigtas LAD Kauno skyrius, išrinkta skyriaus valdyba, į kurią įėjo ir Živilė Medekšaitė, dirbo sekretore. 1947 m. buvo išrinkta delegate į Lietuvos aklųjų draugijos pirmąjį suvažiavimą. Kurį laiką valdyba neturėjo savų patalpų, todėl jos posėdžiai dažnai vykdavo Medekšų bute (Tulpių gatvėje). Živilė savo draugišką pagalbą nuolat teikdavo organizuojant draugijos kultūrinius renginius, draugijos nariams skaitydavo knygas, padėjo konservatorijoje studijuojančiam Antanui Adomaičiui.
1949 m. Živilė Medekšaitė baigė Kauno universitetą, kuriame studijavo lietuvių ir anglų kalbas. Įvairiose Kauno mokyklose dirbo mokytoja, redaktore valstybinėje leidykloje. 1953 m. ištekėjo už chorvedžio ir kompozitoriaus Antano Adomaičio, užaugino dvi dukteris.
Buvo gerai susipažinusi su Brailio natų sistema, todėl su A. Adomaičiu, 1964-1988 m. dirbdami LAD leidyklos muzikos redakcijoje, į Brailio raštą perrašė tūkstančius lapų įvairiausių muzikos kūrinių.
1968-1970 m. Ž. Adomaitienė dar dirbo LAD centro valdybos leisto biuletenio "Naujienos" redaktore. Mirus A. Adomaičiui, liko jo rašytos knygos "Dešimt pradžių" juodraščiai Brailio raštu. Tuos juodraščius Ž. Adomaitienė iššifravo, suredagavo tekstą ir parengė spaudai. Ji ir pati yra rašiusi straipsnių apie aklųjų gyvenimą, prisiminimų.
MUZIKANTAS JONAS ŠIUPIENIS
Gegužės 20 d. sukanka 80 metų, kai gimė (1919) Jonas Šiupienis, muzikantas, LAD pučiamųjų instrumentų orkestro artistas. Jis gimė Varnagių kaime (Alytaus raj.), valstiečių šeimoje. Regėjimo neteko ankstyvoje vaikystėje nuo raupų. 1930 m. atvyko mokytis į Kauno aklųjų institutą. Be bendrojo lavinimo dalykų mokėsi muzikos ir šepečių amato. Baigęs mokslą, įsidarbino instituto gamybinėse dirbtuvėse darbininku šepetininku. 1940 m. su savo šeima (žmona ir dukrele) persikėlė į Vilnių ir dirbo aklųjų įmonėje. Nuo 1942 m. jis - Kauno aklųjų įmonės darbininkas. Dalyvavo Lietuvos aklųjų draugijos veikloje, buvo LAD pirmo suvažiavimo (1947) delegatas.
Mokydamasis aklųjų institute, pamėgo trimitą, grojo instituto pučiamųjų instrumentų orkestre. 1936 m. kovo 15 d. institutas minėjo savo veiklos aštuonerių metų sukaktį. Ta proga įvyko auklėtinių koncertas. Instituto auklėtinių laikraštis "Aklųjų gyvenimas" rašė: "Gražiai pasirodė solistai, ypač J. Šiupienis. Dar jaunas muzikantas pirmą kartą kaip solistas pasirodė. Labai gražiai pagrojo R. Šumano "Svajonę". Jis buvo kapelmeisterio Ričardo Lechavičiaus mokinys".
Vėliau, po karo, J. Šiupienis grojo LAD Kauno kultūros namų pučiamųjų instrumentų orkestre, estradiniame ansamblyje, kaimo kapeloje. 1971-1993 m. Jonas Šiupienis - LAD profesinio pučiamųjų instrumentų orkestro artistas, grojęs trimitu.
Mirė 1997 m. spalio 1 d. Kaune.
SVARBAUS DENI DIDRO VEIKALO SUKAKTIS
Sukanka 250 metų, kai prancūzų švietėjas, enciklopedistas ir rašytojas Deni Didro paskelbė (1749) savo veikalą "Laiškas apie akluosius regintiesiems pamokyti", kuriame kėlė neregių lavinimo reikalingumą ir teoriškai pagrindė galimybę sukurti lytėjimu suvokiamą raštą. Veikalas suvaidino nemažą vaidmenį organizuojant sistemingą aklųjų švietimą, kuris buvo pradėtas 1784 metais, Valentinui Hajuji įsteigus Paryžiuje aklųjų institutą.
Šį veikalą išleisti lietuvių kalba iniciatyvos ėmėsi LAD leidykla. Iš prancūzų kalbos jį vertė Ch. V. Spitrys. Brailio raštu buvo išleistas 1974 m., o reginčiųjų raštu - 1977 m. Išleido "Minties" leidykla 5000 egz. tiražu. Šiam leidiniui pratarmę parašė prof. R. Plečkaitis, kuris, be kita ko, pažymėjo, kad "Laišką apie akluosius regintiesiems pamokyti" reikia vertinti daugiau filosofiniu požiūriu. Jame autorius išreiškė savo pagrindines filosofines pažiūras - materialistinį empirizmą ir sensualizmą, - susiklosčiusias švietėjiškos filosofijos pradininko Dž. Loko įtakoje. Empirizmas tvirtina, kad visos žmogaus žinios kylančios iš patyrimo, kad įgimtų idėjų nėra - gimęs kūdikis tėra TABULA RASA, kurioje patyrimas įrašo įvairius įspūdžius".
Knyga iš karto sukėlė Lietuvos mokslininkų ir visuomenės susidomėjimą.
