Henrikas STUKAS

GYDOMOJI RANKŲ GALIA

"Tik Dievo vedami žmonės susitinka, o vėliau džiaugiasi, kad taip įvyksta. Taip atsitiko ir mums, Vilniaus A. Mickevičiaus bibliotekos žmonėms, kai prieš devynerius metus teko laimė pajusti Jūsų gydomąją rankų galią ir žmogišką šilumą. Už tai be galo dėkingi bibliotekos darbuotojai ir jų draugai.
     Viliamės, kad susitikimai nesibaigia niekad, jei nuoširdumas mumyse išlieka."

Iš atsiliepimų knygos

Šepečius iškeitė į masažą
     Yra banaloka frazė: "Niekad nevėlu mokytis". Bet tai nuolatinio žmogaus ėjimo į šviesą, savęs tobulinimo ir pažinimo formulė. Nėra nieko neįmanomo, tik reikia geidžiamo siekti. Šią tiesą jau daugelis įrodė ne tik sau patiems, bet ir aplinkiniams, nusivylusiems gyvenimu, matantiems tik debesuotą padangę. ALIMURADAS MAGOMEDOVAS dar kartą patvirtino jau minėtą posakį.
     Baigęs mokyklą Alimuradas mokslų nesiekė. Pasirinko darbininko profesiją. Dirbo Vilniaus kombinate šepečių ceche. Dienas, savaites, mėnesius vėrė šepečius. Vedė, susilaukė dviejų įpėdinių. Laisvu nuo darbo metu sportuodavo, taip paįvairindamas pilką kasdienybę. Alimuradas priklausė Lietuvos aklųjų draugijos lengvosios atletikos rinktinei. Domėjosi ir sunkiąja atletika. Gal ir būtų likęs darbininku, jei ne vienas netikėtas pasiūlymas. Tuo metu maža kas iš neregių galėjo tapti masažuotoju. Tekdavo važiuoti mokytis į Kislovodską. Per metus į masažuotojų mokyklą iš Lietuvos vykdavo mokytis du žmonės. Ne taip buvo lengva tapti laiminguoju ir važiuoti mokytis. Alimuradui pasisekė. "1974 metais vienose atletikos varžybose prie manęs priėjo S.Kalvelis. Jis patarė važiuoti mokytis į Kislovodską. Aš ilgai svarsčiau. Labai norėjau mokytis. Norėjosi sau įrodyti, jog šį bei tą sugebu. Mane kankino tik viena mintis - šeima. Tuo metu su žmona auginome du mažamečius vaikus. Pagaliau reikėjo prisiminti mokslus. Daug ką buvau pamiršęs", - atsimena pašnekovas. Grįžęs namo Alimuradas žmonai papasakojo apie savo ketinimus. Žmona pritarė. Ji net padėjo mokytis. Alimuradas rimtai pradėjo ruoštis stojamiesiems egzaminams. Tada jam buvo trisdešimt metų. Užgulęs knygas mokėsi ne tik chemijos, bet ir literatūros. Besimokantį Alimuradą persekiojo įkyri mintis: kad tik nepasidaryti gėdos. Vis dėlto teks atstovauti Lietuvai. Drebančia širdimi jis išskrido į Kislovodską. Stojamuosius egzaminus išlaikė puikiai. Pirmieji mokslo metai buvo sunkoki. Nebuvo laiko net grožėtis unikalia Kislovodsko gamta. Nuolat sėdėjo prie knygų. Nemažai dirbo papildomai. Mokytojai niekada neatsisakydavo padėti. Jie tikri savo amato žinovai. Dažnai prašomi pasilikdavo po pamokų ir konsultuodavo. Alimuradas kurse buvo vyriausias. Mokslas sekėsi neblogai. Pravertė sportinis pasiruošimas. Jau anksčiau Alimuradas buvo susipažinęs su žmogaus anatomija. Masažuotojas pasakoja: "Mokslas Kislovodske prabėgo lyg viena diena. Tai buvo lyg sapnas, iš kurio nenori pabusti. Niekad neužmiršiu dėstytojų žmogiškumo ir nuoširdaus bendravimo." Per praktiką Alimuradas dirbo: masažavo tik ką gimusius vaikus. Dėstytojai jam neatsitiktinai patikėjo šį atsakingą darbą. Jie juokaudami sakė: "Tu tėvas - vadinasi, su vaikais moki elgtis." Vėliau metus dirbo vienoje iš daugelio Kislovodsko sanatorijų. Masažuodavo vaikus, sergančius plaučių bei širdies ligomis. Baigęs Kislovodsko masažuotojų mokyklą, Alimuradas sugrįžo į Lietuvą.
    
Masažavo moterų krepšinio komandą "Kibirkštis"
     Baigęs mokslus A. Magomedovas įsidarbino Vilniuje, pramonės įmonių poliklinikoje. Ten dirbo kelerius metus. Darbas pramonės įmonių poliklinikoje buvo gera mokykla: ten dirbdamas Alimuradas įgijo praktinių įgūdžių. Masažuotojas gydo ne tik rankomis. Efektyvesnis gydymas yra kompleksinis. Gydoma ne tik rankomis, bet ir žodžiu. Kiekvienais metais masažuotojas tobulėja. Kuo intensyviau dirbama, tuo judesiai tikslesni ir greitesni. Su metais masažuotojas pradeda kitaip jausti pacientą.
     Alimuradas, dirbdamas Pramonės įmonių poliklinikoje masažuotoju, nestovėjo vietoje: nuolat domėjosi ir domisi masažu. Kiek įmanydamas skaitė literatūrą. Lankė specialius masažo kursus. Dabar Alimuradas, be manualinės terapijos, išmano dar keturias masažo rūšis: klasikinį, reflektorinį (jis praverčia diagnozuojant ligas), jungiamųjų audinių ir pilvo, kurį Lietuvoje mažai kas moka. Retas gydytojas paskiria ligoniui šį masažą.
     Besidarbuodamas Pramonės įmonių poliklinikoje Alimuradas sulaukė netikėto pasiūlymo - masažuoti reprezentacinę moterų krepšinio komandą - Vilniaus "Kibirkštį". Alimuradą pasiūlymas sudomino. Jis pasiryžo keisti darbą. Prieš tai reikėjo įrodyti, jog esi tinkamas komandai. Masažuotojas, susipažinęs su komandos treneriu, ėmėsi darbo. Iš pradžių krepšininkės nepasitikėdamos ateidavo pas silpnaregį masažuotoją. Vis dėbčiodavo ir tarpusavyje aptarinėdavo naująjį komandos masažuotoją. Alimuradas, nekreipdamas dėmesio į kalbas, dirbo savo darbą. Komandoje darbo netrūko. Tekdavo nemažai paprakaituoti. Silpnaregis medikas darbu įrodė savo profesionalumą. Greitai krepšininkės priprato prie silpnaregio. Alimuradas atsimena: "Dirbdamas "Kibirkštyje" nejutau savo nepilnavertiškumo. Krepšininkės manim pasitikėjo, vertino. Masažuodamas krepšininkes išgirsdavau nemažai istorijų. Krepšininkės niekuo nesiskiria nuo kitų moterų. Tos pačios temos: meilė, buitis, drabužiai, kosmetika, kvepalai. Su komanda sutardavau tikrai gerai. Visko būdavo, moterys tikrai neprognozuojamos." Būdavo ir linksmų nutikimų. Vieną kartą Alimuradas masažavo krepšininkę, kurios kaip tik ieškojo treneris. Sužinojęs, jog krepšininkė pas masažuotoją, treneris atskubėjo prie kabineto. Pasibeldęs garsiai pasiteiravo, ar galįs įeiti. Krepšininkė atsakė, jog dar negalima. Treneris įsižeidęs: kaip masažuotojui galima, o jam ne? Komanda, sužinojusi šią istoriją, ilgai šaipėsi.
    
Privati praktika - ne vien verslas
     Prasidėjus pertvarkai, Alimuradas išėjo iš krepšinio komandos. Nerasdamas sau tinkamo darbo, laikinai sugrįžo į Vilniaus kombinatą, šepečių barą. Ten dirbdamas neužmiršo masažuotojo amato: masažavo bendradarbius, kaimynus. Pirmiausia subrendo mintis prekiauti - atidarė kioską. Vėliau nusprendė masažuoti privačiai. Nuspręsti lengva. Pacientų nėra - kaip juos prisivilioti? Norint išlaikyti šeimą reikia pinigų. Vis dėlto Alimuradas ryžosi šiam žingsniui. Atsisveikinęs su kombinatu, pradėjo privačiai masažuoti. Iš pradžių dirbo be jokio patento. Važinėjo po namus, masažavo įstaigų darbuotojus. Teko nemažai vargo patirti. Pacientų trūko. Darbo mažai buvo. Alimuradas masažuodavo visus, kas tik paprašydavo. Silpnai matydamas važinėjo po visą miestą. Tardavosi, kad pacientai sutiktų prie sustojimo. Iš pradžių taip sunkiai ir vertėsi. Privačiai pradėjo dirbti nuo 1990 metų. Per kelerius metus klientų padaugėjo. Žmonės, sužinoję apie gerą masažuotoją, patys ieškodavo jo. Alimuradas pasirinko netradicinį kelią. Jis masažuoja ne tik privačius klientus. Silpnaregis masažuotojas yra sudaręs daug sutarčių su įstaigomis. Įstaigų vadovai kviečia jį padirbėti kelias savaites, kartais mėnesį. A.Magomedovas sulaukė įvairiausių pasiūlymų. Jam ne vienas siūlė įsteigti privatų kabinetą. Masažuotojas atsisakė. Jis liko ištikimas savo būdui lankyti pacientus namuose, daryti masažą įstaigose, prireikus interesantą priimti namuose, kur tuo tikslu viename kambaryje pastatyta masažui skirta kušetė. Dabar A. Magomedovas turi įsteigęs savo firmą "Lygsvara". "Šis pavadinimas neatsitiktinis. Žmogui gyvenime svarbiausia turėti ir išlaikyti lygsvarą. Praradus ją netenkama ramybės, susergama. Mano užduotis - atstatyti prarastą pusiausvyrą. Firmos ženklą taip pat sugalvojau ir suprojektavau pats", - su pasididžiavimu pasakoja masažuotojas Alimuradas.
     Masažo kainos yra įvairios. Manualinės terapijos seansas kainuoja nuo 20 iki 30 litų. Nugaros masažas 15-20. Matydamas, jog žmogus vos galą su galu suduria, kainas nuleidžia. Būdavo ir tokių atvejų: paskambina negalintis vaikščioti žmogus, paprašo masažo. Nuvykus paaiškėja - jis negali užmokėti. Tada Alimuradas tokį žmogų masažuoja veltui. Galvodamas vien tik apie pinigus, geru mediku nebūsi. Gyvenimas tuo ir nuostabus, jog jame yra mielaširdystė.
    
Įžymieji pacientai
     Silpnaregio masažuotojo rankų šilumą pajuto nemažai Lietuvoje gan žinomų žmonių. Visų Alimuradas nepamena. Į atmintį jam įstrigo susitikimai su Audriumi Butkevičiumi, kuris, sužinojęs apie silpnaregį masažuotoją, panoro su juo susipažinti. A.Butkevičius domisi Rytų religijomis, pats užsiiminėja joga ir Rytų kovos menais. Jis pats susirado masažuotoją. A.Butkevičius domėjosi ne tik masažu, bet ir neregiais. Politikas liko patenkintas Alimurado darbu. Alimuradas taip pat masažavo A.Bičkauską, J.Norvaišienę. Netgi teko masažuoti užsienio baleto artistą, dainininką Jad Wlo. Pačiam A.Magomedovui labiausiai patiko masažuoti liliputų cirką. "Liliputai rengiasi kaip suaugę, o naivūs kaip vaikai. Liliputai be galo vaišingi. Greitai radau bendrą kalbą. Jie, kaip ir mes, silpnaregiai, neregiai, taip pat turi problemų. Jie daug pasakojo apie savo gyvenimą. Dažnai, nors ir to nereikėjo, drąsindami mane, drąsino save."
     Nepajutau, kaip prabėgo valanda. Knietėjo dar daug ko paklausti. Deja, visko į vieną straipsnį nesudėsi. Viliuosi: dar ne vienam Alimurado Magomedovo rankos ir mokėjimas sugrąžins pusiausvyrą.
    
 

[Turinys] | [Grįžti]