RENGINIAI


Juozas EŽERSKIS

POPIETĖ SU TAUTODAILININKĖMIS


1999 metai paskelbti Pagyvenusių žmonių metais. Tuo norima atkreipti likusios visuomenės dalies dėmesį į šių žmonių problemas, o jų jie turi tikrai nemažai. Štai žmogus daugelį metų dirbęs ir išėjęs, kaip sakoma, į užtarnautą poilsį. Staiga nutrūksta jo ryšiai su darbo kolektyvu, įprasta aplinka ir žmogus nežino, kaip toliau gyventi, ką veikti. Vieni užsisklendžia namuose ir kažko laukia, kiti gi imasi vienokio ar kitokio darbelio, stengiasi save iš naujo atrasti dalyvaudami meno mėgėjų, rankdarbių, amatų būreliuose. Bemaž 64 proc. visų Aklųjų ir silpnaregių sąjungos narių yra pensinio amžiaus, todėl jų laisvalaikis, dalyvavimas meno saviveiklos, rankdarbių būreliuose rūpi LASS kultūros įstaigų darbuotojams. Kiek galima spręsti gyvenant provincijoje, ypač sėkmingai čia dirba LASS Vilniaus kultūros namai: čia veikia keramikos, medžio darbų būreliai, prie šios kultūros įstaigos buriasi ir tautodailininkai bei kulinarai, tiksliau - kulinarės.
     Gal prieš kokį dešimtmetį prie Lietuvos aklųjų bibliotekos Šiaulių filialo taip pat veikė darbščiųjų rankų būrelis, kurį lankė vien tik neregės ir silpnaregės moterys. Jame jos tobulino mezgimo virbalais, nėrimo vąšeliu įgūdžius, keitėsi mezgimo raštais. Jos net gražias savo darbų parodėles surengdavo. Vėliau būrelio veikla kažin kodėl nutrūko ir pastaraisiais metais tiktai viena kita moteris užsuka su filialo vedėja Stase Česnauskiene vienu ar kitu buitiniu klausimu pasitarti, savo rankdarbius parodyti. Tiesa, kartais ir dabar mūsų bibliotekos darbuotojos savo skaitykloje surengia kulinarijos parodėles.
     Tikriausiai norėdama vėl suaktyvinti šiaulietes moteris, filialo vedėja S. Česnauskienė balandžio 14 dieną bibliotekos skaitykloje surengė susitikimą su LASS Vilniaus kultūros namų tautodailininkėmis Elena Joneliūkštiene ir Lina Norkiene. Viešnios į Šiaulius atvyko ne tuščiomis rankomis - jos atsivežė ne tik savo, bet ir kitų tautodailininkų darbų: Mindaugo Rutkausko keramikos gaminių, Stasės Kulbeckienės rankdarbių.
     Per vietinį įmonės radiją išgirdęs skelbimą, kad atvyksta Elena Joneliūkštienė, labai apsidžiaugiau, nes esame seni pažįstami - prieš daugelį metų kartu dirbome buvusiuose LAD Panevėžio kultūros namuose. Elena organizuodavo meno saviveiklos būrelius rajonų pirminėse organizacijose, rengdavo paskaitas, diskusijas. Dirbo ji puikiai!
     Atėjęs į skaityklą, jau radau nemažą būrį moterų, smalsiai apžiūrinėjančių viešnių iš Vilniaus atgabentus rankdarbius. Prie jų prisijungiau ir aš. Ant stalo, užtiesto S. Kulbeckienės nunerta staltiese, puikavosi gražūs Elenos gobelenai-paveikslai rėmuose. Vienas paveikslas buvo atliktas ne audimo, o rišimo būdu. Apžiūrėjau L. Norkienės dirbinius iš lino, M. Rutkausko keramiką, S. Kulbeckienės rankdarbius. Darbai tikrai gražūs, malonūs neregiui pirštais pačiupinėti, o reginčiam - akis paganyti.
     Tautodailininkes Eleną ir Liną susirinkusiems šiauliečiams pristatė LASS Vilniaus kultūros namų meno vadovė Ilda Pesliakienė. Paskui apie savo darbus, parodas pasakojo abi viešnios. Jos taip pat pristatė ir susitikime negalėjusių dalyvauti tautodailininkų darbus. Abi ragino ir šiaulietes nenuleisti rankų - vėl imtis tautodailės, amato.
     - Jei po šio susitikimo su tautodailininkėmis iš sostinės, jums, mielos moterys, kils noras vėl kartu dirbti, labai kviečiu bendrauti, - padėkojusi viešnioms už apsilankymą ir įteikusi gėlių, pasakė susitikimo pabaigoje filialo vedėja S. Česnauskienė.
    
 

* * *
[Turinys] | [Grįžti]